Atsisveikinome su vasara

Prasidėjo gražus ir šiltas rugsėjis. Skaičiuojame vasaros džiaugsmus, darbus, talkas, išvykas, susitikimus ir norime pasidalinti patirtais įspūdžiais. Norime pamaloninti tuos, kurie gyvena ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų. Birštono „Bočių“ bendrijosvaldyba sukviesti savo narius draugėn pasigėrėti Birštonu ir jo apylinkėmis, plaukiant laivu „Vytenis“.


Šią svajonę įgyvendinti mums padėjo UAB „Birštono seklytėlė“ direktorius Robertas Zalaga, už minimalų atlygį priimdamas gausų „Bočių“ būrį. Į laivą pakvietėme pačius aktyviausius talkininkus, kurie darbavosi Gudakalnio, Panemunio kapinaitėse ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje, kur vis dar žydi mūsų sodintos gražuolės begonijos, naujai šviečia perdažyti suolai. Pakvietėme ir „Sidabrinės gijos“ dainininkus, kurie praturtina mūsų veiklą savo dainomis išvykose ir sutinkant svečius iš kitų rajonų bendrijų, aktyviai dalyvauja Lietuvos himno giedojime Vytauto parke liepos 6-tąją, išsako pagarbą žuvusiems prie Laisvės kovotojų paminklo birželio 14-tąją, išlieja netekties skausmą patriotinėmis dainomis.
Laimingi esame, kad galime ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie nori pabūti kartu, bet pritrūksta fizinių jėgų. Ratukuose išlylavo ir mūsų buvusi ilgametė valdybos narė Vanda Kačergienė. Pagalbos ranką, įlaipinant Vandutę, mums ištiesė laivo kapitonas Kęstas ir jo pagalbininkas Vaidas. Mes ilsėjomės ir grožėjomės unikaliu Birštono gamtos kraštovaizdžiu. Žvelgiant nuo Nemuno, Birštonas dar gražesnis. Plaukiame pro estradą ir gėrimės nuostabia gėlių kompozicija krantinėje, artėjame prie Vytauto kalno ir prisimename, kad tai – vienas aukščiausių ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. Jo šlaitų aukštis siekia iki 20 metrų, nuo jo, tarsi nuo delno, atsiveria Nemuno kilpos grožis.
Mūsų kelionės maršrutas tęsiasi iki „Ožkų pečiaus“, gamtos, o paminklo, žvelgiančio į Nemuno ir Verknės upių santaką. Tai neįprastas 6 m. aukščio korėto smėlio, žvyro ir gargždo uolų sankaupos. Anot kelionėje dalyvavusios, anapus Nemuno Žideikonių kaime gyvenusios Bronės Raudonikienės, žmonės jį „Ožkų pečiumi“ pavadino, nes čia mėgusios laipioti ir prieš saulę šildytis apylinkių stirnos, vietinių vadinamos ožkomis. Bronelė čia mena išvaikščiotus pakrančių takelius, vedančius Birštono link. Pasakojimai byloja, kad šią vietą buvo pamėgę ir sielininkai. Kalbama, kad ties uola jie kasmet lediniame Verknės vandenyje maudydavo tuos, kurie sielius plukdydavo pirmą kartą. 1984 m. uola paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Žmonės mena, kad prieš 60 metų į upę nugriuvo didelė „Ožkų pečiaus“ dalis, ant kurios sutilpdavo geras pusšimtis vaikų. Tai liudija prieš pusę amžiaus Nemuną fotagrafavusių tyrinėtojų nuotraukos. Antai ir Česiaus sodyba, kurią mums primena Genovaitė Valatkienė, pro ją mes važiuojame į Gudakalnio kapinaites.


O priekyje kairiajame krante už upių santakos, Paverknių piliakalnis. Ir norisi pasidžiaugti, kad ten, kur vandenis sumaišė Verknė ir Nemunėlis, tokios gražios vietos mūsų tėviškėlės. Laivas sukasi atgal, ir mes vėl gėrimės, dalindamiesi savo prisiminimais ir išgyvenimais. „Čia visai netoli yra Benčiakiemio kaimas,“- mena Veronika Valatkevičienė, kurie vieną dešimtmetį aptarnavo kaimo gyventojus Benčiakiemio kasdieninės paklausos prekių parduotuvėje. Čia užaugo ir jos dukros. Grįžtant gėrimės buvusių Kauno baldų poilsio namais, dabar ištaiginga vila „Nemuno slėnis“ su poilsio nameliais. Skamba dainos, pokštai, o laivas – jau Žvėrinčiaus gatvės gale.
Dėkojame įgulai – Kęstui ir Vaidui už nuoširdumą ir rūpestingumą, šeimininkui Robertui Zalagai – už atjautą ir supratingumą bei nuolaidas pagyvenusiems žmonėms. Tai priimame kaip dovaną Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga. Visada gera gyventi šalia jautrių ir gerų žmonių. Lai niekada jų netrūksta. Kūrybingą žodį iškylos proga mums paruošė Aldona Milda Valatkienė. Ji papuošė praėjusią vasarą gražiais žodžiais, paragino sutiktį rudenį gerais darbais, o mūsų minimą Spalio pirmąją papuošti naujomis dainomis, gražiai priimti svečius iš Jonavos ir Kaišiadorių.

Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *