Rugsėjo mėnesio priminimai

Sveikatai…
Jeigu galvojame, kad per vasarą daugiau valgę daržovių ir vaisių prisikaupėme reikalingų medžiagų atsargų visai žiemai, tai klystame. To neįmanoma padaryti, nes jos nuolat pasišalina iš organizmo. Ne kiekvienas organizmas vienodai jas ir pasisavina. Taigi ir rudenį, ir kitu metų laiku valgykime kuo daugiau įvairaus maisto. Nepulkime rugsėjį visko konservuoti, marinuoti, šaldyti – stenkimės kuo ilgiau vartoti šviežias daržoves ir vaisius, ir tik tai, kas atliko, kaupti į atsargas.
Vien nuo to, kad šiuo metu aplink mus daugybė vaisių, daržovių, organizmui nei šilta, nei šalta – reikia dar juos ir valgyti. Kasdien suvalgykime apie 400 g vaisių ir apie 600 g daržovių. Tuomet dar papildomai pasidarykime ir sulčių, kokteilių, tyrelių. Vien sultys nepasiteisina, mums reikia ir ląstelienos.
Pats laikas dabar tokiam kokteiliukui iš daržovių – trys dalys peraugusių agurkų, dvi dalys morkų ir viena dalis burokėlių. Šis kokteilis puikiai išvalys žarnyną ir organizmą. Labai gerai išgerti jo ryte nevalgius, pavartoti kokį mėnesį. Jei ryte nesuspėjome, galime išgerti vakarop.
Vaisius ir uogas specialistai pataria valgyti iki 16 val. Tik viską ir visada darykime su saiku. Labai intensyviai valydami organizmą galime išplauti ir naudingų medžiagų. Ypač specialistai pataria būti atsargiems su sėlenomis. Nedėkime jų į įvairius gėrimus ir sultis be saiko. Parai pakanka dviejų šaukštų, kad gerai iššluotų žarnyną.
Daržovių mišrainių irgi gaminkime tiek, kiek suvalgome iš karto. Ruoškime kuo trumpiau, gardinkime aliejumi – taip geriau pasisavinami riebaluose ištirpę A, D, E, K vitaminai.
Prisiminkime – jau noksta spanguolės, bruknės ir tik jos turi benzoinės rūgšties, kurios labiausiai ir bijo reumatas su visomis savo atmainomis. Spanguolės slopina ir bet kokį uždegimą – galime sutraiškytomis uogomis tepti gerklę, skalauti burną, pasigaminti gėrimų.
Organizmą stiprinti galime pasigaminę tyrės – viena dalis spanguolių, viena – daigintų grūdų. Vartokime po valgomąjį šaukštą 5 – 6 kartus per dieną. Tinka spanguoles maišyti su medumi, o į jų sultis įpilti dar burokėlių sulčių ir medaus.

Namams…
Dar nelabai norisi į juos sugrįžti iš sodybų ir sodų. Tačiau, jeigu šeimoje – mokyklinukai arba atostogos jau visos išnaudotos ir laukia intensyvūs darbai – niekur nesidėsi. O po ilgesnio nebuvimo namuose svarbiausia juos susitvarkyti. Per vasarą dulkių tikriausiai prisikaupė ten, kur seniai nesiekė rankos – ant viršutinių lentynų, antresolių, lubų, šviestuvų… Nuo jų ir pradėkime.
Paskui eilė ateis baldams, palangėms, paveikslų rėmams, lentynėlėms ir galiausiai grindims. Pasiruoškime valymo priemonių skirtingiems paviršiams, darbinių pirštinių, net jei valysite ir su natūraliomis priemonėmis.
Yra tokių vietų, į kurias paprastai neužkliūva akis – nuvalykime duris apie rankenas, palanges, elektros jungiklius. Virtuvėje išplaukime garų rinktuvą. Kol nuosėdos nepavirtusios lip-niu storu sluoksniu, valyti lengviau. Taigi prisiminkime šį darbelį kuo dažniau.
Ilgiau sėdėsime prie savo pagrindinio darbo įrankio – kompiuterio? Apverskime klaviatūrą, iškratykime, galime ir dulkių siurbliu patraukti. Specialia servetėle nusivalykime monitorių, klaviatūrą, pelę.
Įsisukite ir į kilimus. Juos atšviežinsite ne tik plaudami – pamėginkite pabarstyti druska ar soda, o po 15 minučių išsiurbti dulkių siurbliu.
Tačiau labiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį į patalpų vėdinimą. Po visų darbų šį dar šiltą ir saulėtą mėnesį leiskite savo namams pakvėpuoti grynu oru – ilgai nevėdintose patalpose greitai prisiveisia visokių virusų, bakterijų.
Langus būtinai atverkime labai plačiai. Ilgai nevėdintose patalpose, ypač su stiklo paketo langais, ant sienų gali kauptis drėgmė, įsimesti pelėsis. Kenkia ir patiems langams – pažiūrėkite, ar neužsikimšęs griovelis, per kurį pasišalina drėgmė. Per dieną idealu keletą kartų atverti langus 15 – 20 minučių. Galiausiai iškvėpinkime patalpas – apie aromatingas priemones jau esame kalbėję. O paprasčiausias būdas savo mėgiamų kvepalų kelis lašelius užlašinti ant šviestuvo lemputės – jai šįlant pajausite švelnų aromato dvelksmą.

Sodui, daržui, gėlynui…
Vieni pirmųjų dirvon rudenį keliauja česnakai. Kuri šeimininkė apsieina be jų? Taigi turime surasti jiems vietą savo didesniame ar mažesniame darže. Labiausiai žieminiams česnakams tiks drėgna, derlinga žemė. Ją ruoškime iš anksto ir parinkime tokią, kur bus saulės ir užuovėja nuo vėjų. Labai tiktų, jei prieš tai čia būtų augę agurkai, pomidorai ar pupelės.
Šalia česnakų labai patinka morkoms ir burokėliams. Morkas taip pat galime pasėti rudenį, o burokėliams vietą palikime. Nurovę užaugusius česnakus tą vietelę galėsime atiduoti braškėms. Galvodami apie sėjomainą, nepamirškime to. O žieminiai česnakai į tą pačią vietą turėtų sugrįžti tik po 3 – 4 metų.
Norėdami, kad česnakų derlius tikrai mus pradžiugintų, dirvos paruošimui skirkime pakankamai dėmesio. Netręškime jos šviežiu mėšlu! Priesmėliui pridėkime molio, o molingą dirvą palengvinkime, įmaišydami smėlio ar durpių. Vienam kvadratiniam metrui skirkime kibirą komposto, šaukštą superfosfato – fosforo šaltinio. Lysvę išlyginkime, privoluokime ir apdorokime vario sulfato tirpalu (10 l/40 g). Vieno litro pakaks 10 m ilgio lysvei.
Labiausiai pas mus paplitusios žieminių česnakų veislės – vidutinio ankstyvumo „Žiemiai“, populiarios yra „Arkus“, „Doneckij violetovyj“, gerai žiemojančios „Jubiliejnyj gribovskij“ ir „Gribovskij“.
Sodinti reikėtų likus mėnesiui ar pusantro iki šalnų. Taigi pasikliaukite savo daržininko nuojauta. Tai galėtų būti rugsėjo pabaiga, spalio pradžia.
Prieš sodindami atrinktas stambias ir vidutinio stambumo skilteles vos 2 min. pamerkime į druskos tirpalą (3 šaukštai druskos į 5 l vandens). Išimtus sėjinukus dar vertėtų minutei pamerkti į vario tirpalą (šaukštas / 10 l vandens). O tuomet – jau į lysvę.
Sodinkime palikdami tarp skiltelių 8 – 6 cm, o tarp eilučių 20 – 25 cm tarpus. Sodinimo gylis apie 6 – 8 cm. Praėjus 2 – 3 savaitėms po sodinimo, užpilkime 2 cm durpių ar komposto sluoksnį. Žiemą ant jų dar galime sukasti sniego.
###
Nuo daržo karaliaus česnako akis nukreipkime į gėlynų karalienes – rožes. Rudenio darganoms nepasiduoda ir mus savo žydėjimu dar visą rugsėjį džiugina floribundinės ir arbatinės rožės. Floribundinės rožės ištvermingesnės nei arbatinės, geriau ištveria šalčius, be to, atsparesnės ligoms, o daugumos veislių žiedai nebijo lietingų orų, žiedai nekeičia savo spalvos, o ir priežiūra jų visai paprasta.
Taigi verta įsigyti kokį trejetą penketą kerelių, kad rudenį galėtume ilgiau pasidžiaugti gausiais jų žiedynais. Dairykimės „Paprika“, „Schocin blue“, „Ticked Pink“, „Leonardo da Vinci“, „Lions Rose“, „Pastela“ veislių rožių. Jos pradžiugins ilgu ir gražiu žydėjimu.
Rugsėjo mėnesį darbų rožyne pakanka. Reikėtų nuravėti piktžoles, kad nesikauptų drėgmė ir neplistų grybinės ligos. Jei trūksta drėgmės, dar verta rožes ir palaistyti, ypač tas, kurios neseniai sodintos. Jei nepatręšėme rugpjūtį, padarykime tą dabar – patręškime kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (azoto turi būti minimaliai).
Genėti jau neverta, tik nurinkime nudžiuvusius žiedlapius. Karpymas skatina rožes augti, o joms dabar reikia nurimti prieš žiemą. Gerai apžiūrėkime krūmelius – jei išaugo iš šaknų laukinės šakos, reikia jas pašalinti.
Prie naujai pasodintų rožių dabar tiktų sodinti ir svogūnines gėles – tulpes, narcizus, krokus, kurie ankstyvą pavasarį pagyvintų dar snaudžiantį rožyną.
Rugsėjis, pats tinkamiausias laikas įrengti ir naują rožyną, nes visą šį mėnesį ir spalį parduodamos rožės plikomis šaknimis. Tokias galima sodinti iki vėlyvo rudens, kol neužšąla gruntas.
Negailėkime vieno kito rožės žiedo nuskinti ir pamerkti namuose – tegul džiugina akį.

Romus žiūrėjimas į padūmavusį rugsėjo peizažą
ant užuolaidos manau voriukas tupi
per užuolaidą manau srovena upė
virš užuolaidos manau vaiskuoja mėlis
po užuolaida manau kryklės šešėlis
už užuolaidos manau – užuolaidėlės
/Donaldas Kajokas/
Atsargiai praskleidi padūmavusį rytą tą trapią kajokišką užuolaidėlę ir minkšta rugsėjo gaiva nuprausia veidą, budina sielą. Pakirdusi anksčiau labai mėgstu laukti rudeniško saulės tekėjimo, nukreipti žvilgsnį į spindinčius voratinklyje vandens lašelius… ruduo. Nors šiemet vasara savo šiluma tiek lepino, bet jau vėl su nekantrumu dairomės, kad tik nepraeitų Bobų vasara pro šalį. Tos šiltos savaitėlės visuomet dar pritrūksta, nors tu ką. Jos pradžia senovėje dar buvo vadinama Alutinio švente, kai mūsų protėviai iš naujo miežių derliaus gamindavo pirmąjį alų ir juo vaišindavo kaimynus, gimines. Jo aukodavo ir dievams, šventindavo pirkios langus, duris. Tai nebuvo paprastas alus, o „trejos devynerios“, iš devynių saujų, dar padalintų į tris dalis javų, atskirai iškultų, paskui sumaišytų su miežiais. O ir vaišindavo ne bet kaip – reikėdavo devynis kaušelius išragauti. Po tų kaušelių visi viens kitam buvo lipšnūs, draugiški, atlapodavo širdis…Ne dyvai. Atėjus į Lietuvą krikščionybei šią dieną minime kaip šv. Mato, evangelisto vardadienį. Oi kiek dabar Matukų auga – labai populiarus tapo šis senovinis vardas. Tik kažin, kiek iš jų, suaugusių, šiais laikais mestų, kaip apaštalas, pelningus muitininkų darbus ir atsidėtų dvasiniams reikalams? Nėra ko spėlioti, o gal kaip tik auga karta, kuri mus nustebins savo dvasingumu ir laiko patikrintų vertybių suvokimu.
Jau vien Švento tėvo Pranciškaus viešnagė mūsų žemėje teikia vilties – negali pasaulis išprotėti ir vaikytis tik materialių dalykų. Kaip gražiai, girdėjau, mūsų jaunimas ruošiasi sutikti garbųjį svečią Vilniuje. Nežinau, ar pasiseks akies krašteliu pamatyti iš arčiau popiežių Pranciškų, bet jau vien jo buvimas čia, mūsų žemėje, malda už mūsų kraštą, jo ištartas palaiminimas suteiks naujos vilties ir jėgų nepamesti tikrojo kelio. Puikiai primename, kaip Paulius II išlipęs iš lėktuvo parklupo ir pabučiavo Lietuvos žemę. Nepaprastas jaudulys apima ir dabar žiūrint ekrane į šiuos istorinius kadrus. Bet mes jau tokie… praeina kiek laiko ir trypiame, spjaudome šią palaimintą žemę, pamirštame tą Dievo dovaną mylėti savo artimą, kaip patį save, paklystame savo susikurtuose labirintuose, susipainiojame. Štai tuomet jau ieškome išsigelbėjimo atsitraukę į vienumą, į maldą, kreipiame akis ir širdį į Aukščiausiojo galią, prašome pagalbos. Bet, svarbiausia, dar ir tikėkime, kad mums pasiseks, ir būsime išgirsti. Gal ne šiandien, ne ryt… bet pasiseks.
Šiemet sukanka 410 metų nuo Marijos Mergelės pasirodymo Šiluvoje. Vis daugiau piligrimų tomis rugsėjo dienomis plūsta į Šiluvą. Didžiuliai, kelias dienas trunkantys atlaidai atnaujintoje, išgražintoje šventovėje, tai nuostabios patirtys ir dvasinė kelionė. Nustebau, kai pernai prieš vykdama į Šilines paklausinėjus sužinojau, kiek daug mano pažįstamų nė karto nėra ten buvę. Net ir mano viena bičiulė, mėgstanti važinėti po įvairias šalis ir piligrimines keliones, prisipažino, kad niekaip nerandanti laiko nukakti, vis rudenio darbai sode jai sumaišo planus. Planai planais, ir man kartais taip nutinka, kad prisiplanuoju, o Dievulis, kaip liaudis sako, juokiasi iš jų. Atsisveikindama linkiu gražaus rugsėjo, ir nesvarbu, jei kažkokių darbų neįveiksime – pamatykime jo grožį širdimi.
Jūsų Augustina

SKANAUS!

Bulvių apkepas su daržovėmis
Reikės: 700 g bulvių, žalios saldžiosios paprikos, 2 mažų cukinijų, šaukšto aliejaus, 100 ml grietinėlės, 250 ml pieno, 125 g lydyto sūrio su pievagrybiais, miltų, juodųjų pipirų, druskos.
Bulves nuskutame, nuplauname ir supjaustytas griežinėliais paverdame 5 min. pasūdytame vandenyje. Vandenį nupilame. Juostelėmis supjaustome papriką, griežinėliais cukinijas ir dedame į puodą su įkaitintu aliejumi. Troškiname 5 min.
Riebalais ištepame kepimo formą ir sluoksniais dedame bulves, cukinijas su paprika. Pieną su grietinėle pakaitiname, įmaišome lydytą sūrį su pievagrybiais, pasūdome, beriame pipirų ir užpilame ant daržovių. Šauname į orkaitę ir kepame apie pusvalandį 200o C temperatūroje.

Jautienos troškinys su daržovėmis
Reikės: 1 kg jautienos, 2 gelteklių, didelės saliero šaknies, 4 morkų, svogūno, 3 šaukštelių aliejaus, po šaukštelį sutrintų česnakų ir rozmarinų, po 2 žiupsnelius druskos, pipirų. Padažui: 400 g konservuotų pomidorų savo sultyse ir šaukšto kakavos.
Mėsą supjaustome gabalėliais ir maišydami apkepame keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Kepame apie 10 – 15 min. Pasūdome, pagardiname pipirais, rozmarinais, išmaišome ir dedame į dubenį. Toje pačioje keptuvėje apkepiname stambiais kubeliais supjaustytas morkas, saliero šaknį, geltekles, svogūno griežinėlius. Vėl viską pasūdome, pagardiname pagal skonį pipirais, grūstais česnakais.
Ruošiame padažą: konservuotus pomidorus pertriname per sietelį, sukrečiame į puodą ir maišant kaitiname ant silpnos ugnies, kol užvirs. Pasūdome, beriame pipirų, įmaišome kakavą ir nukeliame nuo ugnies.
Apkeptą mėsą ir daržoves dedame į molinį kepimo indą, atsargiai išmaišome, užpilame padažą ir kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min. Patiekdami apibarstome žalumynais.

Bulviakasio užkandis
Bulves nuplauname ir įpjauname lyg pjaustytume griežinėliais. Į tarpus atsargiai kišame po svogūno griežinėlį ir po ploną rūkytos šoninės, kitokios rūkytos mėsos ar lašinukų gabalėlį. Apibarstome kmynais, druska ir suvynioję į foliją kepame žarijose apie pusvalandį.

Desertui – kepti obuoliai
Kepti skanūs bet kokios rūšies obuoliai. Nelupkime, tik išimkime sėklalizdžius. Į vidų beriame cukraus ir cinamono arba dedame šaukštelį medaus, jei obuoliai rūgštesni. Kepame orkaitėje ar mikrobanginėje krosnelėje. Patiekiame su plakta grietinėle, vaniliniais ledais, uogiene.
Na, o jeigu turime laiko, galime išsikepti obuolių tešloje.
Reikės: 10 obuolių, tešlai reikės 200 g kvietinių miltų, 1 kiaušinio, 100 g sviesto, 50 g grietinės, 50 g cukraus.
Obuolius nulupame ir išimame sėklalizdžius. Į jų vietą įkrečiame kokios nors standžios uogienės. Sviestą išsukame, dedame cukrų, grietinę, miltus ir suminkome tešlą. Iškočiotą tešlą pjaustome keturkampiais kvadratėliais. Į kiekvieną dedame po obuolį, suimame visus keturis kampus, užspaudžiame, ant viršaus dar galime padaryti tešlos dangtelį. Aptepame kiaušinio plakiniu ir kepame vidutinio karštumo orkaitėje. Iškeptus apibarstome miltiniu cukrumi ir atvėsusius patiekiame su uogų padažu. Skanu su pienu, mėtų arbata.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *