„VĖTRUNGĖS“ kryptis – Serbentinė

Serbentinės klojimas gyvuoja,
Kvepia šienas ir širdžiai smagu,
Susirinkę kaimynai, vaikai ir anūkai
Džiaugsis tryliktą kartą teatru!

Vėtrungė čia kasmet suboluoja
Ir suskamba aplinkui daina,
Kiemas didelis – daug čia mūs suvažiuoja,
Pasitinkam visus su medum ir gira!

Paslaptingosios durys klojimo
Tarsi vartai artistams į sceną,
O žiūrovams į salę užtemdytą
Stebuklingame Palių miške!

Pasitikti visus kolektyvus 
Audringais plojimais kviečiame Jus.
Tegul šienas būna Jums minkštas
Tik užmigt nepatariam, nes…

… Kai pavargsim, skanios šiupininės
Ir kieme paklegėt pakviesim visus,
O paskui atgal į klojimą –
Gal nakvot kam ūpas jau bus? (Tautvydas Vencius)

Šiais žodžiais, skirtais Serbentinės klojimui, pasitikome 13-tąjį klojimo teatrų festivalį – „Vėtrungė 2018“. Varpo skambesys, aidintis vienintelėje Serbentinės kaimo sodyboje, pranešė, kad šiandien ši sodyba vėl tapo teatro mėgėjų traukos centru.
Iš pradžių rodės, kad žiūrovai į festivalį renkasi vangiai, tačiau prieš 13 val. Serbentinės kaimo keliu automobiliai riedėjo vienas po kito. O štai klojimo kieme gaspadinės sukosi nuo pat ryto: pjaustė sūrius, pilstė girą ir sulą, tikrino, ar dar medus nesustengo. Kiti, anksčiau atvykusieji, būriavosi prie klojimo, kur jau galėjo matyti dar berepetuojančius, instrumentus bederinančius artistus.
Lietaus debesys plaukė visai greta, bet festivalio atidarymo nepalaistė. Renginio vedėjas Tautvydas Vencius, atskubėjęs su garsiai aidinčiu varpu, kai kam priminė, kad jau ir rugsėjo 1 -oji visai čia pat. Tačiau trečias skambutis ryžtingai pranešė, kad žiūrovai jau užėmė vietas, o aktoriai pasiruošė pasirodymams. Sveikinimo žodį tarė ištikimas „Vėtrungės“ gerbėjas Seimo narys Andrius Palionis. Jis džiaugėsi gražia klojimo teatro tradicija, dėkojo organizatoriams ir dalyviams, o vėliau prisijungė prie gausaus žiūrovų

Žavus aktorių būrys.

būrio. Seniūnas Algis Aliukevičius vylėsi, kad tikrai sulauksime ir jubiliejinio „Vėtrungės“ festivalio, nes ši klojimo teatro tradicija jau pamėgta ir laukiama visų seniūnijos gyventojų.
Tad štai po tokio festivalio atidarymo pasitikome pirmuosius daugkartinius „Vėtrungės“ dalyvius – VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų laisvalaikio ir užimtumo centro dramos studiją „ARKA“. Geresnio prologo festivaliui nebuvo galima tikėtis – Johano Volfgango Gėtės „Faustas. Prologas teatre“ (režisierė Rima Žostautienė) – skambėjo ne tik vokiečių klasiko dramos žodžiais, bet ir bardo atliekamomis dainomis.
Gražią ir lyrišką pradžią tęsė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras „Langas“ (režisierė Alma Vaišnienė). Jie parengė muzikinę – poetinę kompoziciją „Aš pasilieku“. „Užsikabino“ ir ne vieno širdyje pasiliko lyriškos dainos ir prieniečių

Organizatoriai kartu su teatrų režisieriais.

deklamuojamos eilės.
Lyrišką nuotaiką akimirksniu išsklaidė šeimininkai – Naujosios Ūtos mėgėjų teatras „Vėtrungė“ (režisierė Alma Vaišnienė). Šįkart teatras ėmėsi gyvojo klasiko Juozo Erlicko ir žinomos jo pjesės „Kolumbo gimtadienis“. Festivalyje įvyko šio spektaklio premjera, o klojimas jai buvo ideali vieta. Kurgi daugiau, jei ne čia, geriausias vietas sau surasti gali J.Erlicko personažai – katinas Lunatikas, šuo Autorius, gaidys Genijus, vištos Karmen ir Izabelė bei Avinas. Šiuos vaidmenis puikiai atliko naujaūtiškių mylimi ir rajone jau gerai žinomi aktoriai mėgėjai – Tautvydas Vencius, Anelė Lukjančuk, Romas Malaškevičius, Leonora Damijonaitienė, Gerina Davidavičienė, Vilija Zablackienė. Aktyvus spektaklis išjudino ne tik publiką, bet prišaukė ir lietų, kuris vėliau lydėjo iki pat vakaro. Vis dėlto suintriguoti žiūrovai niekur nesitraukė, meiliau susispaudę klojime ar išsiskleidę skėčius laukė kitų pasirodymų.
Toliau klojimo scenoje sukinėjosi Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro dramos kolektyvas „Žaltvykslė“. Jų spektaklis visus savotiškai grąžino į Dainų šventės teatro

Sodybos gaspadorė su režisiere A.Vaišniene.

dieną, nes „Piktoji gudrybė“ yra Vydūno, šiemet pasirinkto teatro dienos autoriaus, kūrinys. Su šiuo spektakliu, atstovaudamas Dzūkijos regionui, kolektyvas pasirodė ir Vilniuje. Meistriškos jiezniškių perteiktos velnio ir kitų veikėjų gudrybės dėl debesų pritemusiame klojime sukūrė ypatingą atmosferą.
Po keturių spektaklių, kaip žadėta įžanginiame vedėjo žodyje, visi buvo pakviesti į kiemą ragauti troškinio. Kaip sakė jį ruošę ilgamečiai festivalio draugai, puikūs kulinarai Algis ir Asta Stadaliai, troškinys yra 3 K šedevras – kelmas, karka, kopūstas. Išties puikus derinys, o troškinio virimas ant kelmo dar ir atrakcija smalsuoliams.
Po skanios pertraukos, to paties varpo paraginti visi sugužėjo atgal į klojimą. Čia dar miegoti niekas neketino, nes scenoje Justino Marcinkevičiaus žodžiais ir karaliaus Mindaugo Lietuvos istorija prabilo Prienų rajono mėgėjų teatras „Veidrodis“ su režisieriumi Jonu Grabausku, įkūnijusiu Mindaugą. Šis kolektyvas, vienijantis narius iš Užuguosčio, Stakliškių, Vyšniūnų, vis labiau pažįstamas ne tik mūsų rajono gyventojams, bet, kaip sakė režisierius, ir kur kas toliau užsienyje, kur palaikomi ryšiai su ten esančiomis lietuvių bendruomenėmis.
Po jų skaidria dzūkiška šnekta prabilo Trakų kultūros rūmų Dusmenų padalinio dramos kolektyvas (režisierė Rima Karsokienė). Jie parodė Kazimiero Čiplio – Vijūno spektaklį „Medinė piela“. Pabaigoje Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvas (režisierė Nijolė Skorubskienė) mokė nusikalti laimę Edmundo Untulio „Laimės kalvyje“.

Asta ir Algis Stadaliai. Troškinys jau paruoštas…

Kaip rašė Just. Marcinkevičius, „Ant vasaros kaklo šermukšniai jau noksta./Pažvelk į gamtos besikeičiantį mostą“… Po lietingos dienos išties pajutome, kad jau rudenėja… Prienų rajono savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius, sveikindamas ir dėkodamas dalyviams ir žiūrovams, džiaugėsi, kad paskutinį vasaros sekmadienį susirinkusieji praleido būtent čia, Serbentinės klojime, Aldonos Lietuvininkienės sodyboje. Prienų KLC direktorė Virginija Naudžiūtė dėkojo ir dabartinei festivalio organizatorei Almai Vaišnienei, ir Anelei Lukjančuk, pradėjusiai šią festivalio „Vėtrungė“ tradiciją.
„Žodžiais nulijo. Skalsiais. / Atgijo širdys. Prigijo“… Serbentinėje vis lijo ir lijo… prie kiekvieno širdies prigijo – žodžiai, dainos, spektakliai, draugystė. O ką jau ir bekalbėti apie visą „Vėtrungę“…
Tautvydas Vencius