„Ne sykį esu prisipažinęs, kad Baltijos kelią laikau aukščiausiu, didžiausiu savo pilietiniu ir poetiniu patyrimu, išgyvenimu, kurio nepajėgiu ir nenoriu užmiršti.“
(Justinas Marcinkevičius)
Prieš 29 -erius metus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusi akcija „Baltijos kelias“, kurioje dalyvavo kas trečias lietuvis, priminė pasauliui apie mūsų teisę į Nepriklausomybę. Tai buvo referendumas, kuriame balsavome širdimi, tai buvo stebuklas, žmogaus gyvenime įvykstantis vieną kartą.
2009 m. rugpjūtis. Statome atminimo koplytstulpį.
Unikalią „dainuojančios revoliucijos“ patirtį pripažino ir pasaulis. 2009 m. liepos 30 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Tarptautinės programos „Pasaulio atmintis“ ekspertų komitetas Baltijos kelio dokumentinį paveldą įtraukė į tarptautinį „Pasaulio atminties“ registrą.
Lietuvos sąjūdis 2009 metų pavasarį kreipėsi į visas savivaldybes ir kvietė sutvarkyti istorines rajonų išsidėstymo Baltijos kelyje vietas. Prienų miškų urėdijai (urėdas – Robertas Judickas) sutikus būti fundatoriumi, Prienų tautodailininkų (VšĮ „Meninė drožyba“, vadovas Algimantas Sakalauskas) kūrybinė grupė išdrožė paminklą, kuris ir buvo pastatytas Prienų ir Birštono krašto istorinės kelio atkarpos viduryje. 2009 m. rugpjūčio 23 d. iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo gausus būrys kraštiečių. Ne vienas širdyje tuomet pasižadėjome paminklą aplankyti kiekvienais metais. Deja, ne visi galėjo ir gali pažadą tesėti.
Vis dėlto didesnė ar mažesnė birštoniečių grupė pažadą tesi. Šiemet, kaip ir kasmet, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Birštono savivaldybės tarybos narys Vytautas Šeškevičius organizavo kelionę prie mūsų paminklo. Kartu su juo vyko Alvyra ir Algimantas Blekaičiai, Stasė Belickienė, Antanina Skaudžiuvienė, Antanas Justinas Vilkas ir Teresė Murauskaitė.
2012 m. Su kunigu Alfonsu Babonu, pašventinus mūsų krašto pastatytą atminimo ženklą.
Kadangi pakelė ir paminklo teritorija buvo šienauta gerokai anksčiau, tai pirmiausia visi rovėme žoles ir tik sutvarkę aplinką uždegėme žvakeles, giedojome himną ir „Lietuva brangi“. Vėliau dalinomės prisiminimais. Vytautas priminė paminklo statymo vargus, jo pašventinimą 2012 m. (šventino Birštono kunigas Alfonsas Babonas) ir paminklo „išlaisvinimą“. (Seimo nario A. Palionio rūpesčiu 2014 m. apsauginė kelio tvora pakelta už paminklo).
Kalbėjomės ir apie Lietuvos valstybės atkūrimo sunkumus prieš 100 metų. Apie savo tėviškes, tėvų ir senelių vargus nuoširdžiai pasakojo visi išvykos dalyviai. Ypač jausmingai apie tremtyje išgyventus metus kalbėjo Alvyra.
Prisiminėme ir prieš 30 metų rugpjūčio 23 d. vykusį įspūdingą, Sąjūdžio organizuotą mitingą Vingio parke, kurio taip pat užmiršti negalima. Tuomet šimtatūkstantinei miniai poetas Justinas Marcinkevičius kalbėjo: „Prieš 49 -erius metus Maskvos laikraščių pirmuose puslapiuose pasirodė tokia nuotrauka: Stalinas, pakėlęs taurę šampano, sveikina Molotovą ir Ribentropą, pasirašius Tarybų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos nepuolimo sutartis. <…> Molotovo – Ribentropo paktas – baisus tarptautinio banditizmo dokumentas, nes jis paremtas slaptaisiais protokolais, kurių esmę vieni sužinojome anksčiau, kiti vėliau. <…> Jeigu aš mokėčiau piešti, tai 1939 – 1940 -uosius pavaizduočiau tokia karikatūra: Hitleris ir Stalinas – vienas iš vienos, kitas iš antros pusės – ryja Europos žemėlapį“, – sakė Justinas Marcinkevičius.
Džiaugiuosi, kad mes, stovintys prie paminklo, tada buvome ir Vingio parke, girdėjome Justino ir kitų Sąjūdžio lyderių kalbas. (Justino pasisakymą, išspausdintą 1988-08-28 „Literatūroje ir mene“, išsaugojau – aut. past.).
… Su paminklu, dar vadinamu kryžiumi, atsisveikinome, dainuodami „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“, ir poilsio valandėlei sustojome Neries regioninio parko, Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako apžvalgos aikštelėje. Kukliai pasivaišinę, laimingai grįžome į Birštoną.
Grįždami pakelėje matėme nemažai naujų įvairios paskirties pastatų ir skraidančių paukščių. Deja, mūsų nacionalinis paukštis – gandras iš Lietuvos jau išskridęs.
Teresė Murauskaitė
Vytauto Šeškevičiaus nuotraukos
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“