„Tieskime tiltus, panašius į Šv. Roko…“

…prie Šv. Roko paveikslo Jiezno bažnyčioje ir vėl priklaupė daugybė žmonių. Močiutės rėmėsi į lazdeles arba laikėsi įsikibusios artimųjų rankos. Rodos, jos taip sulinkusios nuo gyvenimo kelionės metu patirtų naštų, kažkuo truputį panašios į ligonių globėją Šv. Roką… Pasimeldę, padėkoję, paprašę sveikatos, užtarimo, gydant sielos žaizdas, visi uždegė po vilties žvakelę. Būti tais, kurie esame dovana vieni kitiems, tiesti tiltus, panašius į Šv. Roko, kuris neturėjo namų, tačiau savo kelionėje rūpinosi maro ištiktaisiais, suvokti, kiek ligų mūsų širdyse, ne kūne, Šv. Mišių (Votyvos) aukos metu ragino Jiezno parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas.
Ar liga yra nemokėti atleisti?.. Ar susvetimėjimas ir vis mažiau mūsų šventoriuje Sumos metu nėra ligos požymiai? Kiekvienas, pavargęs nuo gyvenimo naštos, iš prigimties trokšta gyventi amžiną gyvenimą. Galime stengtis kiek norime, pasak kunigo, atsiauginti net plaukus, tačiau trapumas nugalės. Ir tik Dievas nemeluoja apie Amžinąjį gyvenimą, kurio link einame valgydami tą duoną, kuri ir yra Kristus. Dalindamiesi duona bendrystėje galime nugalėti daugybę ligų…
Kaip svarbu kelionės metu nebijoti priimti save tokį, koks esi, nebijoti išdrįsti prašyti pagalbos ir pripažinti pirmiausia sau, kad „aš sergu“, susitikus su liga. Kaip kad ir nebijoti padėti prašančiajam pagalbos. Juk ir Šv. Rokas gydė maru sergančiuosius, nebijodamas užsikrėsti. Svarbias mintis kiekvienam nežinančiam, koks bus mūsų kelionės tęsinys, priminė kun. svečias Kęstutis Dvareckas, bendruomenės „Aš esu“ vadovas. Ieškantys, nusivylę, norintys atrasti, išgyti išsamesnę informaciją apie bendruomenę „Aš esu“ gali surasti internetinėje erdvėje, o Vilnius juk netoli. Kun. Kęstutis per savo patirtį, per dalijimąsi Duona liudija, tiesia pagalbos ranką tiems, kurie pripažįsta sau, jog serga. Todėl labai svarbu atsakyti sau pačiam „kas aš esu“. Kaip ir sumažinti atstumą tarp širdžių gyvenimo kelionėje, kurioje tiltai mūsų visų be galo trapūs…
… dažnai mažos smulkmenos, kurias kartais taip pat įvardijame kaip ligą, kito kaltinimas, nors viskas priklauso nuo mūsų pačių, per mažas turėjimas ar nemokėjimas priimti kitokio, mus veda ligos link. Išminties, kaip gyventi esant kitokiam, kaip nepalūžti ir išlikti savimi pasakius „labas“ savo ligai ar manomai bėdai lyg ir turėjo suteikti Tomo Vilucko bei jį lydėjusios žmonos asmenybių šviesa bei įsigyta knyga „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“.
Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *