„Žmogus iš kaimo išvyksta, bet kaimas iš žmogaus – niekada…“

Užuguostis pirmiausia asocijuojasi su Guostaus ežeru, Sienakalniu, kalvom ir kalvelėmis, iš tolo traukiančiais akį baltais bažnyčios bokštais. Tik įsukus į miestelį pasitinka kelio ženklas „Įjunk šypseną“ ir priminimas, kad žmonės čia susibūrę į Saugios kaimynystės bendruomenę. Pagrindinėje gyvenvietėje pastebimi nykimo ženklai: apleistos sodybos, nublukę namai, sugriuvęs šiltnamis, apšiurę daugiabučiai… Tai liudija ir apie kartų kaitą, ir savotišką dvasinio gyvenimo stagnaciją, žmonių susitaikymą su likimu… Bet tai pirmas prašalaičio įspūdis.

Rugpjūčio 7 dieną Užuguostyje prasidėjusi šešių dienų trukmės Jaunimo karybos ir amatų (socialinio verslo) stovykla šį Prienų rajono užkampį prikėlė iš užmaršties ir paskutiniam vasaros mėnesiui pavertė traukos centru. Nykstantis kaimelis, kuriame viešasis gyvenimas apsiriboja žygiais į biblioteką, parduotuvę, bažnyčią ir kapines, vėl atgijo: aikštelę prie Užuguosčio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios užpildė jaunimas, kariškiai, garbūs svečiai. Garsios muzikos pavilioti jos pakraščiais susibūrė vietos gyventojai, kitapus gatvės smalsiai sužiuro keletas nuolatinių parduotuvės lankytojų. Kiek aukščiau, ant kalnelio esančiose kapinėse dirbę žmonės taip pat liko suintriguoti, kai atpažino netoli jų šalikelėje iš galingo automobilio išlipusį ne ką kita, o garsųjį Dakaro lenktynininką Benediktą Vanagą…

Užuguosčio ateitį į savo rankas perėmė kraštiečiai
Tarp miestelį užplūdusių svečių, pasipuošusios žalios spalvos marškinėliais, nardė, visam „paradui“ vadovavo dvi energingos jaunos moterys, šio sambrūzdžio kaltininkės, vaikams ir jaunimui skirtos vasaros užimtumo stovyklos organizatorės – VšĮ „Versli Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolita Žvirblytė-Mažeikienė ir jos bendramintė Silvija Liorančaitė – Jurgelevičienė. Ant jų marškinėlių puikavosi užrašas: „Žmogus iš kaimo išvyksta, bet kaimas iš žmogaus niekada“.

Vyčio vėliavą Užuguostyje pakėlė lenktynininkas B.Vanagas ir projektą „100 Vyčio vėliavų“ inicijavusios bendrovės „Scandagra“ eksporto vadybininkas L.Paltanavičius.

– Tai toks juokelis, sklandantis internete, kuris apibūdina kaimišką, nelabai pavyzdingą elgesį. Mes labai rimtai pasižiūrėjome į šį posakį, mums negėda pasakyti, kad esame kilusios iš šio kaimo. Nors gyvename Vilniuje, bet sugrįžtame į savo gimtinę su kitokiu pavyzdžiu, nes norime pasidalinti įgytomis žiniomis ir patirtimi, atvežti kažką naujo, inovatyvaus, nematyto. Didžiuojamės, kad esame iš Užuguosčio, todėl žmogaus iš kaimo (gerąja prasme) pavyzdžiu norime užkrėsti ir kitus,“ – Jolita kalba apie tai, kas šiame krašte gimusias, augusias ir baigusias mokyklą kraštietes motyvuoja nenutolti nuo savo šaknų, kodėl joms svarbu skatinti užuguostiečių pasididžiavimą savo kaimu.
Jolita ir Silvija baigė Užuguosčio mokyklą, tiesa, nebuvo klasiokės. Jolita Žvirblytė – iš paskutiniosios vidurinės mokyklos laidos, palikusios šį kraštą 2002 metais. Nuo tada prasidėjo mokyklos nykimas: ji liko dešimtmete, o 2008 metais buvo uždaryta.
– Kai prieš kelerius metus susirinkome ir spalio 5 – ąją, Mokytojo dieną, suorganizavome ekskursiją po mokyklą, suspaudė širdį, kaip ji suniokota laiko: stogas kiauras, palangės pūva, daiktai išnešioti… Nusprendėme, kad kažką reikia daryti. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrėme grupę „Mūsų Užuguostis“, pradėjome dalintis prisiminimais bei nuotraukomis. Ir pradėjo kilti susirūpinimo, noro prisidėti banga. Mūsų, baigusiųjų šią mokyklą ir jaučiančiųjų jai sentimentus, buvo daug. Subūrėme buvusius kraštiečius, išsibarsčiusius po visą Lietuvą, gyvenančius užsienyje. Ieškodami, iš kur gauti pinigų, 2015 metų gruodį suorganizavome pirmąjį labdaringą renginį – naujametį karnavalą su kviestiniais atlikėjais, loterija ir prizais. Tokia buvo pradžia…- pasakojo Jolita Mažeikienė, kuri su bendraminčiais visais įmanomais būdais reklamuoja Užuguostį Lietuvoje ir įvairiomis iniciatyvomis turtina viešąjį jo gyvenimą.
Po legendinio karnavalo – socialinio verslo idėja
Karnavalas buvo pavadintas legendiniu, nes jo organizatoriams pavyko padaryti labai daug – surinkti lėšų ir suremontuoti kiaurą mokyklos pastato stogą. Svarbiausia, kad ši iniciatyva nebuvo vienkartinė, ji turi prasmę, tęstinumą ir palaikymą. Prieš kelerius metus buvusių mokinių iniciatyva atgaivintas Užuguosčio kaimo jaunimo iniciatyvų klubas (vadovė Rasa Žvirblienė) buria bendraminčius, partnerius ir rėmėjus „vežančių“ idėjų, kurių tikslas ištraukti kaimą iš nuosmukio.
Facebook paskyroje „Mūsų Užuguostis“ ši vietovė pristatoma, kaip mažas Lietuvos kaimas Prienų rajone, kuriame vyksta dideli dalykai. Iš tiesų, puslapis mirga nuo idėjų, akcijų, renginių gausos. Pavyzdžiui, klubas siekia gauti ES paramą buvusios mokyklos pastato inžinerinių tinklų atnaujinimui ir pastato pritaikymui gyventojų reikmėms, dalyvavo „Delfi“ ir „Norfa“ paskelbtame konkurse „Bendruomenė 2018“, siekdamas šauniausios bendruomenės vardo ir pagrindinio prizo – autobusiuko.
Kiekvieną vasarą visi norintieji kviečiami keliauti dviračiais po vaizdingas ir padavimais apipintas Užuguosčio apylinkes, aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjus buria plaukimai baidarėmis Verkne.
Kitas užuguostiečių sumanymas – įkurta unikali Užuguosčio amatininkų elektroninė parduotuvė www.uzuguostisonline.lt, nuo kurios pardavimų 15 – 20 proc. lėšų atitenka Užuguosčio kaimo gerovei. Taip skatinamas socialinis verslas kaime. Dar daugiau – Užuguostyje kuriami unikalaus dizaino papuošalai „Skarota“ šiemet buvo pristatyti Japonijos Tokijo mieste vykusioje pasaulinėje tekstilės ir dizaino parodoje!
Jolita Mažeikienė sako, kad vieni užuguostiečiai prie idėjų įgyvendinimo prisideda savo rankdarbiais, įmonių gaminiais, pinigais, kiti – pasidalina patirtimi, asmeniniais kontaktais ar teikia moralinį palaikymą.
„Mes iš sostinės atvykstame ne linksminti vietinius žmones, turime labai rimtų ketinimų, nes tikime, kad Užuguosčio ateitis – socialinis verslas, esame parengę ir gerą verslo planą,“ – jaunimo stovyklos atidaryme su svečiais kaimo ateities perspektyva pasidalino J.Mažeikienė.

Po Vyčio vėliava – tradicijų tęstinumas
Rugpjūčio 7 – 12 dienomis miestelyje vykstanti vaikų ir jaunimo vasaros stovykla – jau trečioji. Užuguosčio kaimo jaunimo iniciatyvų klubas jai organizuoti gavo Krašto

Jaunimo stovyklos organizatorės J.Mažeikienė ir S.Jurgelevičienė su meru A.Vaicekausku, savivaldybės administracijos direktoriumi E.Visocku ir B.Vanagu.

apsaugos ministerijos finansavimą, kuris šiais metais tris kartus didesnis nei pernai. Todėl organizatoriai stovyklautojams gali pasiūlyti pačių įvairiausių ir įdomiausių veiklų: kelias skirtingas edukacines programas, socialinio verslo ir sukarintus užsiėmimus, susitikimą su NATO radiolokacijos posto oro pajėgų kariais, šaudymą lankais, pasijodinėjimą žirgais, pakilimą oro balionu, strėliasvydžio turnyrą ir kita. Ne tik stovyklautojai, bet ir Užuguosčio bendruomenės nariai kviečiami į kino peržiūras po žvaigždėtu dangumi, šeimų pikniką ir koncertą.
Į stovyklą susirinko ne tik Užuguosčio apylinkėse gyvenantys, Stakliškių gimnazijoje besimokantys, bet ir pas senelius vasaros atostogų sugrįžę vaikai iš kitų Lietuvos vietovių. Jolitos teigimu, pirmaisiais metais stovykla buvo skirta norintiems įgyti žurnalistikos įgūdžių, tačiau pažintis su netolimame Antaveršės kaime įsikūrusiais kariškiais, jų geranoriška pagalba paskatino stovyklą orientuoti į kariškus dalykus. Šiemet stovyklą remia Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, todėl joje daug dėmesio skiriama ir karybai, ir amatams.
Stovyklos atidaryme dalyvavo visas būrys garbių svečių iš Krašto apsaugos ministerijos, Prienų rajono savivaldybės, Stakliškių seniūnijos, vietos bendruomenių. Užuguosčio miestelio prieigose pastebėtas lenktynininkas, didelis Lietuvos patriotas B.Vanagas į šį renginį atvyko vedamas kilnios misijos. Kartu su žemės ūkio bendrovės „Scandagra“ atstovu, krašto apsaugos savanoriu Luku Paltanavičiumi jis pirmąkart Užuguostyje iškėlė istorinę Vyčio vėliavą.
Vykdydama projektą, skirtą Lietuvos atkūrimo šimtmečiui, ši įmonė savo partneriams dovanoja 100 Vyčio vėliavų, nuo šiol viena iš jų išdidžiai plevėsuos nedideliame Prienų rajono kaime ir taip konkuruos su aplinkiniais miesteliais. „Ji primins, kad žmonės, susibūrę į bendruomenes, kartu gali pasiekti daug daugiau,“ – įsitikinęs „Scandagra“ atstovas Lukas.
Vėliavą pašventino klebonas Gediminas Mieldažis, iškilminga rikiuote ir tautiniu himnu ją pagerbė Lietuvos kariuomenės, šaulių atstovai ir stovyklautojai, prie jos noriai fotografavosi ne tik svečiai, bet ir vietos gyventojai. Benediktas Vanagas dėkojo už jam tekusią garbę iškelti vėliavą, padrąsino jaunimą kiekvienąkart, kai kils egzistencinių klausimų, pakelti akis į Vytį, prisiminti savo šaknis, iš vėliavoje pavaizduoto raitelio ant žirgo pasisemti istorinės stiprybės, veržlumo ir kompetencijos.
Stovyklautojams ir organizatoriams sveikinimus ir linkėjimus išsakė Krašto apsaugos ministerijos patarėja Luka Lesauskaitė, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, savivaldybės administracijos direktorius, Prienų 206 – os kuopos šaulių vadas Egidijus Visockas, Stakliškių seniūno pavaduotoja Nijolė Ivanovienė, kiti svečiai.
Pasibaigus iškilmėms, Stakliškių gimnazijos mokinės Ūla ir Gabija, Užuguostyje stovyklaujančios ne pirmus metus, su nekantrumu laukė užsiėmimų ir susitikimų su įdomiais žmonėmis, pasak jų, tai galimybė išmokti kažko naujo. Merginos pasiilgo bendravimo ir pokalbių su į kaimą vasarai atvykusiais bendraamžiais. Labiausiai jas intrigavo kariški užsiėmimai, kinas pripučiamame ekrane ir nakvynė kariškoje palapinėje.

Siekia nuveikti dėl savo krašto kažką prasmingo
Buvusi mokytoja Daiva, atėjusi pasižiūrėti iš šalies, sakė jaučianti didelį pasitenkinimą, kad toks renginys vyksta Užuguostyje.
„Tik ir girdėti, kad kaimas miręs, žmonės prasigėrę. Šį stereotipą paneigia ką tik vykęs dvasingas renginys. Atvažiuokit į visus renginius… Prisimenu, kokį įspūdį paliko prieš kurį laiką bibliotekoje vykęs susitikimas su aktoriumi G.Arbačiausku, Muzikinio teatro solistų pasirodymas. Jūs neįsivaizduojat, kokias emocijas mes išsinešėme širdyje… Tokie renginiai kelia kaimo žmonių savivertę, – pastebėjo buvusi Užuguosčio mokyklos mokytoja.
Užuguosčio kaimo iniciatyvų klubų vadovė Rasa Žvirblienė, paklausta apie miestelyje vykstančių renginių išliekamąją vertę, sakė, kad svarbiausia yra jų jungiamoji grandis – veiklūs žmonės, šio krašto patriotai. Jie yra šio miestelio stiprybė, ir kas benutiktų, kokios pagalbos prireiktų, jie susiburia ir sprendžia problemas. Aktyviausi, greičiausiai pasiekiami pagalbininkai – kraštiečiai, savivaldybė, seniūnija, seniūnaitija, UAB „Lielius“, bendruomenė „Radasta“, Aukštadvario regioninio parko darbuotojai, kariškiai, paprašyti neatsisako padėti ir įvairių įmonių savininkai.
Anot Rasos, stengtis yra dėl ko – šis kraštas gražus, saugus, įdomus. Klubo vadovė viliasi, kad, radus rėmėjų, pasiseks išleisti informacinę knygelę ir pristatyti Lietuvos bei užsienio keliautojams parengtus tris dviračių maršrutus bekele po Užuguosčio kraštą – jie ištyrinėti, aprašyti ir išbandyti. Kartu jie tarsi aprėmina „dobilo lapo“ formos teritoriją.
„Idėjų turime daug, tačiau kai kurioms dar reikia susigulėti,“ – neatskleidžia visų sumanymų Rasa. Tik kviečia nepraleisti rugpjūčio 31 dieną Užuguostyje organizuojamo socialinio verslo pikniko javų lauke.
„Reikia nepasiduoti kasdienybės rutinai ir lėtai mirčiai, tačiau ir nesitikėti svočios pyragų, žinome, kad Stakliškių seniūnija didelė, joje daug priežiūros reikalaujančių kelių, savivaldybės biudžetas ribotas, žiemų būna labai niūrių,“- sako R.Žvirblienė. – Tačiau net ir būdami Prienų rajono kamputy, įsprausti tarp Trakų ir Kaišiadorių rajonų teritorijų, galime susikurti pozityvesnę nuotaiką. Džiaugiuosi, kai sekasi organizuoti renginius, tuo, kad nepritrūkstame žmonių palaikymo. Smagu, kai sugrįžta pasisvečiuoti vietinių anūkai, juk kol mūsų kraštas lankomas – jis gyvybingas, – teigė R.Žvirblienė.
Tegul miestelio žmones drąsina, jų dvasią palaiko, įkvepia išgyvenimo vilties aukštai prie bažnyčios plevėsuojanti Vyčio vėliava…
Dalė Lazauskienė