Nemuno kilpų regioniniame parke prieš gerą dešimtmetį sukurta infrastruktūra, stendai, užrašai, takai, aikštelės pamažu sensta ir būtina juos remontuoti. Pinigų remontui niekas neskiria, parko darbuotojams tenka būti pjovėjais, dažytojais, valytojais ir šiukšlių rinkėjais. Kartais trūksta darbo jėgos, įvairių reikalingų statybinių medžiagų remontui, pinigų.
Parko darbuotojus pradžiugino įteisintas vienkartinis parko lankytojo bilietas, bet tik trumpam. Bilietas perkamas savanoriškai, ir lietuvaičiai neskuba išleisti nė vieno euro, bet visada turi pretenzijų parko darbuotojams, kai pamato sulūžusį suoliuką, suniokotą stendą. Per metus lėšų už nuperkamus vienkartinius bilietus surenkama nedaug, todėl kokio nors nedidelio objekto remontui reikėtų taupyti dešimtmečius.
Akivaizdu, kad suremontuoti suniokotą infrastruktūrą vien geranoriškumo neužtenka, reikalinga technika, pagalbininkai, kurių sulaukiame vis rečiau. Visada džiaugiamės savanoriais, bet kiekvienais metais ir jų mažėja. Kartais nudžiugina bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, prisiimdamos
atsakomybę ir prižiūrėdamos kultūros paveldo objektus, bet ir toks pilietiškumas pamažu gęsta. Esant tokiai situacijai, parko specialistams belieka tik stebėti pamažu griūvančius statinius, nykstančius takus, apleistus stendus.
Prieš trejetą metų mūsų krašte „TrenkTuro“ komanda pradėjo organizuoti pėsčiųjų žygius. Organizatoriai dalį pinigų, surinktų iš dalyvio mokesčio, skyrė parko objektų tvarkymui. Tikrai apsidžiaugėme, nes atsirado galimybė atlikti svarbius darbus. Buvo nupirkta dažų, ir parko darbuotojai perdažė dalį Balbieriškio seniūnijoje pastatytų kaimų ženklų. Miškus žyminčius ženklus nuosavomis lėšomis atnaujino Prienų urėdijos darbuotojai.
Šiais metais naujai įrengta paukščių stebėjimo aikštelė prie Bagrėno kalno, perdažytas stendo rėmas ir pagamintas stendas džiugino žygio „Nemuno kilpomis-2018“ dalyvius. Aikštelės atnaujinimui medienos skyrė UAB „Strielčių lentpjūvė“, o už atliktus darbus sumokėjome „TrenkTuro“ komandos paaukotais pinigais. Dėkojame geradariams, nes, be jų pagalbos, turistų ir vietinių gyventojų mėgstama poilsio aikštelė būtų virtusi malkų krūva, o dabar vėl yra kur poilsiauti ir gėrėtis suskrendančiais paukščiais.
Už gautus pinigus pagaminome naujus stendus prie Nemajūnų kapinių, o perdažyti rėmus ir atlikti kitus darbus padėjo seniūnijos gyventojai Virginijus Jakučionis, Saulius Vabolis ir Gintautas Senavaitis. Buvo sutvarkyta koplyčia, nuolat prižiūrimas veterinarijos gydytojo E.Nonevičiaus kapas. Tačiau nesuprantamas kai kurių Nemajūnų kapinių lankytojų elgesys. Keisdami medinius kryžius naujais paminklais, nereikalingus jie sumeta šalia kapinių tvoros, lygiai taip pat daro ir su atlikusiais antkapiais. Negi taip sunku kryžių parsivežti į namus ir sudeginti, o antkapius nuvežti į atliekų aikštelę? Dalis žmonių kryžius neša į S.Moravskio koplyčią, bet čia ne sandėlis, todėl seniūnui teks spręsti, kur juos padėti. Atsakingai pasirūpinkite tuo, kas nereikalinga, kad neterštumėt aplinkos.
Galime pasidžiaugti J.Kazlausko tėviškėje atnaujintomis skulptūromis. Šiuos darbus padėjo atlikti Birštono savivaldybės miesto tvarkymo tarnybos darbuotojai, Birštono muziejus. Buvo pagaminti nauji stendai – teko perfotografuoti koplytstulpius ir pakoreguoti senuosius tekstus. V.Kazlausko šeima nuolat rūpinasi tuo, kad atvykusieji galėtų pasivaikščioti po teritoriją ir pajusti kalbininko dvasią.
Dar daug darbų reikia nuveikti, bet vėl tenka taupyti, kad, praėjus keleriems metams, galėtume sutvarkyti parinktus objektus ir taip pradžiuginti vietinius bei turistus. Visada priimame pagalbą, todėl turinčius galimybių ir pasiūlymų kviečiame prie šių darbų prisidėti.
Dėkojame visiems mūsų rėmėjams ir savanoriams, nuolat padedantiems tvarkant kultūros paveldo, rekreacines teritorijas, ir tikimės jų sulaukti daugiau. Bendromis pastangomis mūsų kraštas taps gražesnis, patogesnis gyventi ir priimti svečius.
Ramutė Milušauskienė
NKRP direkcijos vyr. specialistė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“