Prisiminimai apie politinę skaistybę

 

Dar vienas ryškus Lietuvos valstiečių ir žalių sąjungos atstovas Seime – Justas Džiugelis, dalyvavęs „Laisvės TV“ „karštos kėdės“ rublikoje, regis yra prisirpęs gana griežtiems politiniams sprendimams ir gal ne dabar, o kiek vėliau sekti kitų buvusių kolegų – Povilo Urbšio, Broniaus Matelio, Daivos Šakalienės pramintais keliais, uždarant LVŽS frakcijos duris Seime iš anos pusės. Ponas Džiugelis dievažijasi, esą vis dar nusiteikęs dirbti valdančiojoje frakcijoje, suprask – būti konstruktyvia „rakštim pasturgalyje“. Ir tokį variantą (iš esmės laukimo ligi tol, kol bus pašalintas) vertina labiau, nei greitą demaršą.
Įspūdinga kompanija: pilkoje minioje išsiskiriantys politikai, diduma kurių dalyvavo LVŽS išsukant rinkimų sąrašą. Ponas Urbšys – buvęs STT pareigūnas, partijos garbė ir sąžinė (gal per garsiai, bet su tokia užkabinta etikete jis ėjo į rinkimus ir juos laimėjo). Ponas Matelis, žinomas ir daug visame Aukštaitijos regione pasiekęs žurnalistas, leidėjas, gebėjęs LVŽS margai kompanijai išryškinti šį bei tą apie spaudos bei išraiškos laisvę. Ponia Šakalienė – dantimis įsikabinusi į moterų padėties visuomenėje ir vaikų teisių apsaugos visuomenėje problemas. Dabar – p. Džiugelis, ėmęsis ypač simpatiškų iniciatyvų, kurios galėtų padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę, darbo rinką, o, kita vertus, valstybės asignavimai šiam tikslui būtų labiau racionalūs bei mažiau iššvaistomi. Esu šiek tiek susidūręs su dabar egzistuojančia sistema bei žinau, ką reiškia, kai valstybės lengvatas gaunančios įmonės bosas atlyginimų dieną aplanko kompanijoje dirbančius, neįgalumą teisėtai turinčius žmones ir susirenka duoklę (tuomet tai buvo 100 litų).
Ko gero, tokie LVŽS rinkimų sąrašo personažai partijai leido sakyti, esą mes – skaidrūs, kompetentingi ir, svarbiausia – kitokie, palyginti su visais buvusiais valdžioje prieš 2016 metus.
Tai va. Dabar tie žmonės pamažu iš to keisto ir pilku tampančiu sambūrio traukiasi (tiesą sakant, ne taip greitai, kad jau galėtume kalbėti apie skilimus ar žlugimus), LVŽS frakcijoje palikdami balsavimo mašinos sraigtelius arba „numerius“, sovietinės ir rusiškos kariuomenės terminologija. Ramūnui Karbauskiui šiandien reikia ne idėjų, ne intelekto, o užsitikrinimo, kad visi frakcijos nariai yra balsavimo „numeriai“. Ne itin diskutuojantys (juolab – nesiginčijantys), o spaudžiantys tuos balsavimo mygtukus, kuriuos reikia, ir kada nurodo jis arba p. Širinskienė. Man tik tragiškai gaila, kad tarp tų balsavimo numerių dar liko keletas pagarbos vertų žmonių: tarkime, p. Vareikis arba p. Poderys, kuriuos jų vaidmuo LVŽS politikoje, reikia manyti, tenkina.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas mato ir jaučia tai, kas vyksta, todėl ir siekia apsaugoti savo „svorį“ Seime, kad galėtų daryti esminę įtaką valstybės vardu parlamente priimamiems sprendimams. Jis savo kompanijos intelekto praradimus bando kompensuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA/KŠS) „mrakobiesais“ (lietuviškas vertinys – obskurantistais – taip gerai neskamba), kurie yra iš esmės antivalstybininkai ne tik dėl savo meilės „Georgijaus juostelėms“, bet ir dėl tebevyraujančio požiūrio, kad Lietuvos suverenitetas Pietryčių Lietuvoje ir Vilnijoje yra laikinas istorinis nesusipratimas. Ir šis – buvusių komunistų ir sovietmečio nomenklatūros veikėjų dabar suformuotas tikras krikščioniškas tali-banas p. Karbauskiui visai tinka. Kita vertus, partneriai iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, turintys vienintelį interesą – „vsio zakonno“ jam tinka dar labiau. Kaip gali netikti tokie, kurių ge-neralinis tikslas – bet kokia kaina būti prie valdžios pinigų lovio. Prisiminimai apie valstiečių – žaliųjų politinę skaistybę baigsis prie jų kompanijos prisijungus ne pačios skaidriausios politinės jėgos – „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcijai Seime. Vėl – ne partijai, su kuria dėl teisėsaugos šešėlio p. Karbauskis kadaise žadėjo neturėti reikalų, o frakcijai Seime.
Kažkam patiko beveik prieš metus Seime sudarytas politinis LVŽS ir LSDDP frakcijų valdantysis naujadaras. Ne partijų, o frakcijų.
Nustebau tik, kai apie jo galimybę pradėta kalbėti po to, kai TT frakcija Seime iš savo gretų išgrūdo Petrą Gružulį, kuris paskutiniu metu buvo tapęs tikru valdančiosios koalicijos key-speakeriu (esminiu pranešėju). Todėl reikia manyti, kad ir nuo nesantuokinio vaiko priežiūros kol kas išsisukantis p. Gražulis turės ne vieną galimybę prisisiurbti ar atgalios prie TT, ar tiesiai prie LVŽS, o gal pasuks prie LLRA – KŠS fundamentalistų (kur jam akivaizdžiausia vieta).
Faktas tik, kad visi šie aljansai nei valstiečiams, nei Karbauskiui, juo labiau Sauliui Skverneliui, politinės skaistybės nesugrąžins. Skaistybės plėvės, taip pat ir politikoje, tėra vienkartinio naudojimo. Sako yra chirurgų, kurie padėtį moka pataisyti. Tačiau LVŽS atžvilgiu – bergždžias reikalas. Pamirškime…

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *