Ar Lietuvai ir rajonui reikia žemės ūkio?

Praėjusią savaitę įvykusiame bendrame Prienų rajono ūkininkų sąjungos tarybos ir Prienų rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuota apie žemės ūkio situaciją rajone, aptarta Lietuvos ūkininkų sąjungos XXX suvažiavimo rezoliucija ir nuspręsta kreiptis į rajono savivaldybės Tarybą dėl Komunalinių atliekų surinkimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo.
Apie tai, kad dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys vietines rinkliavas ar kitas įmokas bei skaičiavimo metodiką už komunalinių atliekų surinkimą iš žemdirbių, nėra teisingi, buvo konstatuota ir LŪS suvažiavime priimtoje rezoliucijoje. Bet, kita vertus, galutinius sprendimus priima ir tvarkas tvirtina savivaldybės, todėl kai kurių rajonų savivaldybių tarybos, įvertinusios tai, kad žemdirbiai ūkyje sukaupiamas polietileno plėvelės ir kitas atliekas turi tvarkyti pagal spe-cialius reikalavimus, siūlomose tvarkose yra padarę pakeitimų ir mokestį žemdirbiams skaičiuoja pagal išvežamą atliekų kiekį, o ne už statinių plotus. Posėdyje dalyvavusios Prienų rajono smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovės Laimos Balsevičienės teigimu, šiandien daugelis ūkininkų šieną presuoja į rulonus ir dauguma daržinių stovi tuščios, kaip, beje, ir tvartai, gyvuliams vasarą esant ganyklose. „Kodėl mes turime mokėti už tuščius pastatus“, – klausė ūkininkė. Būtent jos vadovaujamos asociacijos nariai ir raštu kreipėsi į Tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komitetą, kad būtų rengiamas sprendimo projektas dėl tvarkos pakeitimo. L. Balsevičienei pritarė ir kiti posėdžio dalyviai. Juo labiau, kad, kaip prisiminė Tarybos narys Vaidotas Kupstas, Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinant naująją tvarką buvo kalbėta apie perskaičiavimus bei tam tikras išlygas. Deja, kodėl tai liko tik pažadais, ūkininkai paklausti neturėjo ko, nes atsakinga savivaldybės specialistė, nors ir buvo kviesta, posėdyje nedalyvavo. Gal dalyvauti posėdyje jai sutrukdė tai, kad ūkininkai ir Tarybos nariai posėdžiavo prieššventinę dieną ir jau po 16 val.? Žinant, kad valdininkams darbo valandos – „šventas reikalas“, ši priežastis posėdžio dalyviams atrodė, ko gero, labiausiai tikėtina, bet, žinoma, ir nelabai priimtina. Mat ūkininkai darbo valandų neskaičiuoja, ypač darbymečiu…
Pasitarus buvo nuspręsta, kad Kaimo ir bendruomenių reikalų komitetas kreiptųsi į rajono savivaldybės merą dėl šio svarbaus klausimo įrašymo į artimiausio Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę ir parengtų atitinkamą sprendimo projektą dėl atliekų apmokestinimo pagal faktišką išvežtų komunalinių atliekų kiekį, susidariusį žemės ūkio paskirties statiniuose, o ne už statinių esamą plotą.
Prienų rajono ūkininkai turėjo pretenzijų savivaldybei ir dėl to, jog nebuvo kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl sausros paskelbimo, kai tuo tarpu aplinkinėse savivaldybėse ji buvo paskelbta. Posėdyje dalyvavusios savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai einančios vedėjo funkcijas, Aušros Tamošiūnienės teigimu, skelbti ekstremalios padėties nebuvo galima, nes sausringumo duomenys buvo per maži. Pasak A.Tamošiūnienės, Prienų rajono savivaldybė jau nuo birželio vidurio stebėjo situaciją dėl stichinės sausros Prienų rajono savivaldybėje, o 2018 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kad pateiktų duomenis apie drėgmės sąlygas gegužės – birželio mėnesiais Prienų rajone. Birželio 13 d. buvo gautas tarnybos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio raštas, kuriame konstatuota, kad Prienų rajone šiuo metu yra sausringa, tačiau sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, dar nėra prasidėjęs. Birželio 28 d. savivaldybės iš Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos gautoje informacijoje apie pasiektus stichinės sausros rodiklius šalyje taip pat buvo konstatuota, jog Prienų rajono sa-vivaldybė į stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius nepatenka.
Pagal hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūrą Prienų rajone yra hidrometeorologijos stotelė Pakuonio kaime ir vandens matavimo stotis, atliekanti meteorologinius stebėjimus, Verbyliškių kaime. Sausros rodiklius vertina tik viena, būtent Pakuonyje esanti stotelė, tačiau atsižvelgiama ir į agrometeorologijos stočių duomenis iš aplinkinių rajonų – Kauno, Kaišiadorių, Birštono, Kazlų Rūdos bei Trakų. Šiemet, matyt, nebuvo atsižvelgiama, nes minėtose savivaldybėse stichinė situacija dėl sausros kaip tik ir buvo paskelbta. „ Ko gero, pats laikas ūkius perregistruoti į kaimyninius rajonus, kuriuose požiūris į ūkininkus kitoks nei Prienų“, – visai nejuokaudami svarstė Prienų ūkininkų sąjungos tarybos nariai. Pasak jų, gerai, kad paskelbus ekstremalią padėtį visos šalies mastu ir jie galės pasinaudoti kai kuriomis išlygomis sutartiniuose santykiuose dėl įsipareigojimų vykdymo bei kitomis galimybėmis. O jeigu ekstremali situacija visoje šalyje nebūtų buvusi paskelbta?
A. Tamošiūnienė, apžvelgusi bendrą žemės ūkio situaciją rajone, taip pat informavo posėdžio dalyvius, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos hidrotechnikos statinių valdymo ir naudojimo patikėjimo teise reikmėms šiemet gauta 140 tūkst. Eur, 11 000 daugiau nei pernai. Specialistės teigimu, didelę dalį gautų prašymų sudaro prašymai, susiję su statinių remontu ne žemės ūkio paskirties žemėje (gyvenvietėse) ir prašymai skirti lėšų mažesniuose nei 12 cm diametro rinktuvuose gedimams šalinti. Deja, pasak A. Tamošiūnienės, valstybės skirtomis lėšomis šių gedimų šalinti negalima. Jie turėtų būti remontuojami žemės savininko lėšomis, todėl šiemet planuojama situaciją gerinti Tarybos Kaimo rėmimo fondo lėšų sąskaita.
LŪS XXX suvažiavime priimtą rezoliuciją, į kurią sudėti narių pasiūlymai ir pastabos, išsakytos diskusijose su svečiais, posėdyje pakomentavo Ovidijus Drūlia. Rezoliucija išsiųsta atsakingiems LR institucijų vadovams: Prezidentei, Ministrui pirmininkui, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, žemės ūkio, aplinkos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo ministrams, raginant nedelsiant imtis priemonių keliamoms problemoms spręsti. Turi būti atsakyta į klausimą, ar Lietuvai, o ir Prienų rajonui reikia žemės ūkio?
Parengė Ramutė Šimukauskaitė
LŪS XXX suvažiavimo rezoliucija – trečiadienio „Gyvenime“.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *