Grožėjomės Varšuva ir Praha

Vasara – smagių kelionių metas. Į tokią kelionę ir vykome mes, Stakliškių gimnazijos mokiniai. Mūsų kelionės maršrutas nusidriekė nuo Varšuvos iki Prahos. Tai, ką pamatėme, buvo išties įspūdinga.

Pirmasis mūsų ilgesnis sustojimas – Varšuvos senamiestyje, garsėjančiame ne tik dydžiu, bet ir įvairiais lankytinais objektais. Jame yra išlikę karališkieji rūmai, daug bažnyčių. Senamiesčio centre stovi undinės statula. Undinė – Varšuvos miesto simbolis. Galėjome pasiklausyti skambančių suoliukų, kurie grojo Šopeno kūrinius.
Pasivaikščioję senamiestyje, aplankėme įspūdingą Varšuvos universiteto biblioteką. Universiteto bibliotekos pastatas buvo atidarytas lankytojams nuo 1999 metų gruodžio mėnesio. Kitą rytą, pailsėję ir kupini noro pamatyti dar daugiau, mes, 8 – 11 klasių mokiniai, sėdome į autobusą ir skubėjome į Čekijos sostinę Prahą.
Praha – miestas, į kurį, ko gero, norėsis sugrįžti dar kartą. Tai miestas, turintis nuostabią architektūrą, daugybę senų, istoriją pasakojančių pastatų, vingiuotų gatvelių. Praha dar dažnai vadinama šimto bokštų miestu, neretai savo grožiu prilyginama romantiškajam Paryžiui. Na, o mūsų kelionė buvo išties gerai suplanuota, juk norėjosi pamatyti kuo daugiau. Tad, visų pirma, senamiesčio gatvėmis skubėjome prie Švento Vito katedros, kurios bokštų smailės elegantiškai (vyraujanti Prancūzijos gotikos struktūra) iškyla virš pylimų ir, atrodo, raižo dangų. Pasigrožėję katedros didybe ir Prahos panorama, žingsniavome Karolio tilto link. Šis tiltas jungia senamiestį su Mažuoju kvartalu, čia nuolat šurmuliuoja prekeiviai bei gatvės muzikantai. Tiltas gausiai dekoruotas: jį puošia daugiau nei 30 skulptūrų, kurios vaizduoja biblines figūras ir šventuosius, dauguma jų buvo pastatytos tarp 1683 ir 1714 m. Viena žymiausių yra Šv. Jono Nepomuko, Čekijos globėjo, statula. Besigėrėdami Prahos didybe, jautėmės lyg karaliai ar karalienės.
Supratome, kad pažintis su Prahos miestu gali būti labai įvairi. Mėgstantys išbandyti įvairius patiekalus Čekijos sostinėje atras daugybę kavinių ir restoranų, siūlančių tradicinius šalies patiekalus ir gėrimus. Besidomintys šalies kultūra, gali pasivaikščioti po didingą istorinį miesto centrą, kuris yra įtrauktas į UNESCO kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Apsilankėme ir Adršpadų nacionaliniame parke, kuris išsiskiria saugoma unikalia gamta. Šis parkas – tai puiki vieta pasivaikščioti kalnų takeliais, siaurutėliais tarpekliais, tarp nepakartojamų iki 80 m aukščio uolų – tarsi bokštų, kuriuos bėgant amžiams suformavo vėjas, vanduo ir temperatūrų svyravimas. Prahos grožis ir spalvingumas yra tiesiog užburiantis, todėl ją aplankę turistai dažnai po kurio laiko vėl sugrįžta. Ir mes, Stakliškių gimnazijos gimnazistai, TIKRAI SUGRĮŠIME.
Norime labai padėkoti mūsų kelionės rėmėjams: Andriui Palioniui, Algiui Marcinkevičiui, Algirdui Kederiui ir Adomui Liutvinskui.

Rūta Vasiliauskaitė, Gabrielė Kamblevičiūtė, Austėja Sebeikaitė,
II g klasės mokinės