„Birštono kurortas 1918 – 1940 metais“

Birštono muziejuje visą birželį eksponuota paroda – Birštono kurortas 1918 – 1940 m.“ Ši paroda parengta remiantis Birštono muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinio muziejaus fondais. Parodą sudaro istorinės fotografijos, atvirukai, įvairaus pobūdžio dokumentai, svarbūs Birštono kurorto istorijai. Ją parengė Angelė Sabaliauskaitė, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja.

1918 metų vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus apie nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos sukūrimą, jauna valstybė susidūrė su daugybe iššūkių ir problemų. Vykstant kovoms keliais frontais su išorės priešais, buvo skubiai kuriama Lietuvos kariuomenė ir milicija, vėliau policija. Štai tokiu sunkiu Lietuvai laikotarpiu buvo sprendžiamas ir Birštono kurorto likimas. Pirmojo pasaulinio karo metais Birštono kurortas labai nukentėjo. Tačiau kurorto savininkė Lidija Miller – Kochanovskaja nesirūpino jo atstatymu, priešingai – pradėjo išpardavinėti išlikusius sanatorinius pastatus ir įrangą. Tuomet iniciatyvos ėmėsi neseniai susikūrusios nepriklausomos Lietuvos valstybės vyriausybė, kuri nusprendė Birštono kurortą 1922 m. nusavinti ir perduoti jį Sveikatos departamentui valdyti. Liepos mėnesį kurortas pradėjo veikti, jo pirmuoju direktoriumi tapo gydytojas Juozas Brundza iš Prienų. 1924 m. Sveikatos departamentas Birštono kurortą perdavė valdyti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai ir garantavo, jog ši gautų 100000 litų paskolą kurorto atstatymo darbams. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomame dokumente gydytojas balneologas, gydymo purvu Birštone pradininkas Jurgis Venckūnas 1927 m. rašė:
,,1924 metų pavasarį Raudonasis Kryžius nusavino nuo valstybės Birštono kurortą su sąlyga nuomos nemokėti, bet visą iš kurorto pelną skirti kurortui tobulinti ir plėsti. Birštono kurortas paskutiniu laiku kasmet atneša apie 50000 litų pelno. Mūsų bepinigiams ir šita suma jau duoda žymų pamatą kurortui atstatyti. Be to, sutartimi Raudonasai Kryžius yra gavęs iš Vid. Reik. Ministerijos pašalpos 30000 litų kurorto reikalams. Raudonasai Kryžius ėmėsi Birštoną tvarkyti gana energingai ir atliko jau didelį darbą: paruošė pirtyje 9 celes pirmos klasės, atremontavo ir baldais apstatė didelį viešbutį, įrengė purvo tynių eksploataciją ir net pastatė didelį atskirą purvų tynėms namą, įvedė elektros šviesą, kanalizaciją ir vandentraukį, Nemuno pakrantė išgrįsta, daug naujų mašinų atgabenta. Vienu žodžiu, Raudonasai Kryžius matyti pamylėjo Birštoną, nesigaili jam pinigų ir, turi būti, jam pridėjo keletą šimtų tūkstančių litų. Birštonas yra vienintelis Lietuvoje atsistatęs mineralinių vandenų kurortas, todėl, be abejojimo, jis turi didelės visuomeninės reikšmės. Visai Lietuvai svarbu, kad Birštonas paliktų pavyzdingas kurortas, o ypač svarbu mums gydytojams, kad mūsų vienintelis mineralinių vandenų kurortas patenkintų pasiųstas į kurortą mūsų ligonius. Priešingoms sąlygoms esant, gydytojas neišdrįstų rekomenduoti kurorto.“
1924 m. buvo atstatyta didesnė pusė gydyklų, viešbutis, 3 vasarnamiai. Miestelyje veikė ir privatūs vasarnamiai. Parke veikė kefyro paviljonas, keletas valgyklų, apie 10 sezoninių krautuvėlių. Kurorto mokestis tais metais, priklausomai nuo asmenų skaičiaus šeimoje, buvo 30 – 85 litai. Tarpukariu Birštone padaryta daug pakeitimų ir patobulinimų. 1926 m. kurorto parke įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno įrengtas gėlo vandens rezervuaras, aprūpinantis vandeniu vilas ir fontaną. 1927 m. pastatytos purvo gydyklos, kuriose dirbo gydytojas Jurgis Venckūnas – gydymo purvu pradininkas Birštone. 1933 m. buvo rekonstruotas kurhauzas – kurorto svetainė. 1939 m. baigta statyti Kaišiadorių vyskupijos kurijos mūrinė sanatorija su centraliniu šildymu, veikusi ištisus metus, tais pačiais metais Pušyne pastatyta Kauno ligonių kasų sanatorija.
Kadangi 1920 metais Druskininkai buvo okupuoti L.Želigovskio kariuomenės ir iki pat 1939 m. priklausė Lenkijai, tad Birštonas tapo vieninteliu atsikūrusios Nepriklausomos Lietuvos gydomuoju balneologiniu kurortu. Čia atvykdavo kultūros, meno, politikos ,,grietinėlė“ iš Laikinosios sostinės – Kauno. Tai ir rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas savo baltosiomis eilėmis rašytame rankraštyje kvietęs ,,birštonuotis“. Profesoriai T. Ivanauskas, I. Tamošaitis, A. Janulaitis, J. Šimkus, operos dainininkai – Janušaitė – Zaunienė, p. Oleka, dramos artistai – K. Dineika, J. Juršys, V. Oškinaitė, dailininkai – P. Rimša, K. Šimonis, poetas J. Greičiūnas, nepriklausomybės Aktos signataras J. Staugaitis. Apie 1937 metus prezidentas Antanas Smetona per Birštoną važiavo į Varėnos poligoną stebėti Lietuvos kariuomenės manevrų. Birštone buvo surengtas sutikimas, pastatyta ,,broma“. Prezidentas sustojęs pasakė keletą sveikinimo žodžių. Į Birštoną dažnai savaitgaliais atvažiuodavo Sofija Smetonienė pažaisti kortomis, kartu dalyvaudavo ir ministras A. Tamošaitis. Prezidentas Kazys Grinius, bevaikščiodamas po Kauno klinikų statybas su prof. Vladu Lašu, susižeidė koją. Ją teko ilgokai gydytis. K. Griniaus sūnus Liūtas kartu su tėvu buvo atvykęs gydytis į Birštono kurortą. Po Pirmojo pasaulinio karo Birštono kurortas atsikūrė, plėtėsi ir modernizavosi, tapdamas Nepriklausomos Lietuvos Respublikos valdininkų, tarnautojų, politikų, kultūros ir meno žmonių pamėgta poilsio ir sveikatinimosi vieta.
Angelė Sabaliauskaitė