Joninės „uždarė“ sausrą

Beveik du mėnesius trukusi sausra sutiko neįveikiamą kliūtį – Jonines, kurios iš tamsių rudeniškų debesų papylė lietaus. Pašventupyje, prie pat Kauno marių, Jono Vilionio ūkio kieme susirinkusiems šventės dalyviams ir drėgmė, ir vėsa atgaivino viltį, kad stichinė nelaimė (prognozuojamas badas) praeis. Nemažo augalininkystės ūkio šeimininkas, Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas tvirtino turėsiąs šiųmetės duonos. Laukų darbus suspėjo laiku, pasėliai apdrausti, sausra tarsi praėjo pro šalį. Optimizmo nestokojo ir Joninių šventės šeimininkas J. Vilionis. Karvės šlamščia kukurūzų silosą, šienainį, kurių nuo praėjusio sezono atsargos dar nepasibaigusios. „Daugiau rūpesčių smulkesniems ūkininkams, – kalba Veiverių seniūnijos ūkininkas Martynas Butkevičius. – Sausra ir mažos pieno supirkimo kainos paskatino juos rajone burtis į Smulkių ir vidutinių pieno gamintojų asociaciją, tik nežinia, ar ilgai jiems užteks entuziazmo“.

Ūkininko, rajono politiko M. Butkevičiaus lūpomis kalba patirtis. Įkūręs pieno ūkį, vargo turėjo su žemės nuosavybe, vėliau užklupo pieno žaliavos pardavimo rūpesčiai. Pieno supirkimo kainos nuo pat pradžių nepadengdavo jo gamybos kaštų. Narystė Europos Sąjungoje, tiesioginių išmokų parama išlygino nuostolius, tačiau įvestas euras vėl grąžino pieno gamybos kaštų ir žaliavos supirkimo kainų „žirkles“.
Lietuvos pieno gamintojų asociacija, kurią prieš 25 metus kūrė ir Prienų r. ūkininkai, ir kuriai jau dvylika metų vadovauja J. Vilionis, suskaičiavo, jog per tą ketvirtį amžiaus šalyje pieno gamyba nepasikeitė: 1993 m. buvo primelžiama 1,4 mln. t, tiek pat ir pastaraisiais metais. „Skirtumas yra, – nenori sutikti M. Butkevičius, – tada trys šimtai tūkstančių šalies gyventojų laikė aštuonis šimtus tūkstančių karvių, dabar liko keturiasdešimt tūkstančių ūkininkų ir netoli trijų šimtų tūkstančių karvių. Produktyvumą pasiekiame gera galvijų genetika, pašarais ir laikymo sąlygomis.“
Nelinksmas ūkininkų kalbas nutraukė Joninių šventės rengėjai – Prienų kultūros ir laisvalaikio centro vokalinis ansamblis „Pienė“, liaudiškų šokių kolektyvas „Vajaunas“, folkloro grupė „Gija“, Ašmintos laisvalaikio salės folkloro grupė „Ošvenčia“. Susirinkusiesiems J. Vilionio ūkio kieme, užimančiame kelių ar net keliolikos hektarų teritoriją, dainoriai priminė Joninių tautosaką, o šokėjai mitriai įjungė visus į liaudiškų ratelių sūkurį.
Linksmybėms nesutrukdė net lietus, juolab buvo toks laukiamas. Pakuonio pagrindinės mokyklos direktorė Audronė Vaicekauskienė prisiminė lietuvių klasiką Vaižgantą, teigusį, jog gražiausios, daugiausia žiedų turinčios Lietuvos pievos būna apie šventą Joną. Tąsyk laikas pradėti šienapjūtę. Deja, šiemet žolynų ir gėlių vainikams teko ieškoti Pakuonio šeimininkių darželiuose. Lietaus ir sausros išbandymais gamta perspėja žemdirbius ją tausoti, drauge rūpinantis ir žmogaus dvasios gerove.
Joninių šventėje buvo pasveikinti visi susirinkusieji Jonai ir Janinos, o J. Vilioniui teko išlaikyti glėbius dovanotų gėlių puokščių. Prienų r. savivaldybės Tarybos nariai kolegai ir ūkininkui J. Vilioniui įteikė metrinį šakotį, Seimo narys Kęstutis Mažeika padovanojo vėliavą, Lietuvos pieno gamintojų asociacija – stiklinę karvutę. Savo šeimininką Joną sveikino ir grupė ūkio darbuotojų.
Joninių šventės dalyviams, pasislėpusiems po skėčiais, įsikūrusiems pavėsinėse ir kitose medžio meistrų suręstose pastogėse, koncertavo Jungėnų kaimo kapela ir Žilvinas Žvagulis. Nepaisant lietaus ir vėjo, ant piliakalnio, kurį J. Vilionis sodybos kieme supylė bene prieš dešimtmetį, buvo užkurtas Joninių laužas. Tik Joninių vainikų išplukdyti nepavyko – Kauno marių įlanka, į kurią anksčiau merginos brisdavo, šiemet labai nuseko, užėjo vandens augalais. Tikėkimės, jog kitais metais tokios sausros pavyks išvengti.
Justinas ADOMAITIS

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *