Konkursas „Aš ir Birštonas“

Jau antrą kartą Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės iniciatyva surengtas moksleivių esė ir piešinių konkursas „Aš ir Birštonas“, kurio rezultatai buvo paskelbti miesto šventės metu, prasidėjo dar gegužės mėnesį. Jo tikslas – skatinti ir ugdyti mokinių pilietiškumą ir kūrybiškumą, suteikti galimybę skleistis jų literatūriniams ir meniniams sugebėjimams.
Šiemet konkurse dalyvavo Birštono gimnazijos, Birštono vienkiemio darželio – mokyklos ir Meno mokyklos 1 – 12 klasių moksleiviai, kuriems pasiruošti padėjo jų mokytojos. Iš viso konkursui „Aš ir Birštonas“ buvo pateikta 115 dailės ir 15 esė darbų. Beje, konkurso vertinimo komisijos nuomone, esė darbų galėjo būti daugiau.
Savo piešiniuose ir esė jaunieji birštoniškiai nuoširdžiai ir kūrybiškai išsakė savo požiūrį į gimtąjį miestą, pasidžiaugė jo atsinaujinimu bei įdomiomis veiklomis, kurių pasigedo pernykščių metų rašiniuose. Tai pat moksleiviai piešiniuose ir esė atskleidė ir savo jausmus bei emocijas, pateikė įvairių idėjų ateičiai. Kiekvienas konkursui pateiktas darbas buvo įdomus savo turiniu, forma, netikėtu pastebėjimu ar jautria detale. Iš jų visų susidėliojo spalvinga ir įvairiatemė Birštono mozaika.
Sveikindama laureatus ir visiems dėkodama už dalyvavimą šių metų konkurse N. Dirginčienė išreiškė viltį, kad kitais metais sulauks dar daugiau pačių gražiausių, kūrybiškiausių idėjų gimtajam miestui.

Vakarė ir Goda su mere ir mokytojomis.

Esė konkurso laureatai:
Vakarė Stambrauskaitė, Nerijus Pūras ( III kl.) mokytoja Iveta Montvydienė.
Emilija Radvilavičiūtė, Goda Bankovskaitė ( I kl.) mokytoja Vilma Skiauterienė.

Komisija specialiu prizu už išskirtinį požiūrį ir piešinio idėją apdovanojo spalvingųjų BIRŠTONO raidžių autorius, tai:
Gustas Bendaravičius (8 m.)
Evelina Narvelytė (8 m.)
Goda Arbačiauskaitė (7 m.)
Urtė Vaičikauskaitė (8 m.)
Austė Vaškytė (7 m.)
Deimantė Gorškovaitė (8 m.)
Adrija Januškevičiūtė (8 m.)
Neimantas Laurinavičius (7 m.)
Milda Juozulynaitė (8 m.)
Mokytoja Laima Petraškienė, Birštono meno mokykla.

Piešinių konkurso laureatai
7 – 10 metų amžiaus kategorija:
Augustina Savukynaitė (9 m.) „Varžybos Nemune“, mokytoja Eglė Aina Janušaitienė, Birštono meno mokykla.
Smiltė Liutvynskaitė (10 m.) „Birštono Banginukas“, mokytoja Rasa Mekionienė, Birštono meno mokykla.
Aistė Justinavičiūtė (10 m.) ,,Lietuvaitės“, mokytoja Laima Petraškienė, Birštono meno mokykla.
11 – 12 amžiaus kategorija:
Erikas Rinkevičius (11 m.) „Smagu Birštone“, mokytoja Vaida Vasiljevė, Birštono vienkiemio darželis – mokykla.
Guoda Kasikauskaitė (12 m.) „Berniukas vardu Birštonas“, mokytoja Laima Kučiauskienė, Birštono gimnazija.
Vytė Raškevičiūtė (11 m.) „Svajonių mergaitė“, mokytoja Vaida Vasiljevė, Birštono vienkiemio darželis – mokykla.
13 – 16 metų amžiaus kategorija:
Deivydas Varnauskas (14 m.) „Parke“, mokytoja Rasa Mekionienė, Birštono meno mokykla.
Jokūbas Dargis (13 m.), „Skrydis“, mokytoja Laima Kučiauskienė, Birštono gimnazija.

 

Kiekvienas kuria savo Birštoną…
Turistas niekada neišvys tikrojo miesto, kuriame lankosi, veido. Birštono svečias mato sumodeliuotą vaizdą: dailų fasadą. Tik miestelio gyventojai gali jausti tą netobulą ir ne visados patrauklų Birštono grožį. Miestą savimi padarome mes patys ir mūsų kuriamos istorijos. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, jo kuriama istorija irgi vis kitokia, vadinasi, ir Birštonas tampa sudėtingu koliažu. Žmogų su jo gyvenamąja vieta sieja daugiau negu sakinys: „Aš gyvenu Birštone“. Gyventojas, dažnai to net nesuprasdamas, kuo ilgiau savo mieste gyvena, tuo stipriau pinasi ir rišasi su juo, jog ilgainiui sąvoka „Aš ir Biršonas“ ima ir deformuojasi į šiek tiek sudėtingesnį darinį: „Aš Birštone/ Birštonas manyje“. Namai, parkas, gatvės, miškas – visas miestelis yra apraizgytas mūsų individualiomis patirtimis ir prisiminimais, todėl kiekvienas matome Birštoną savaip.
Man miestas yra kupinas įvairių formų, spalvų, kvapų, jausmų… Jis nėra tobulas, nes mano gyvenimas, kurio pagrindinė vyksmo scena yra Birštonas, niekados nebuvo vien tik giedra bei šilta vasaros diena. Kita vertus, jeigu būčiau turistė, ko gero, miestas man atrodytų nuostabus. Buvo gerų ir blogų laikų. Visados buvau apsupta tėvų meile ir rūpesčiu, visi manimi gėrėjosi bei džiaugėsi. Vėliau, pradėjus lankyti mokyklą, susivokiau, jog, deja, pasaulis dažnai manimi nesidžiaugs ir teks išmokti kovoti pačiai. Birštone su kiemo draugais nuo ryto iki sutemų vaikantis kamuolį, žaidžiant slėpynių ar pasakojant siaubo istorijas, patyriau pačias geriausias vasaras. Tačiau čia teko jausti ir kartų išdavystės, pykčio skonį arba ką reiškia nebetekti draugo. Žaliajame kurorte aš patyriau dar vaikišką pirmąją simpatiją, tačiau sopulys, negaunant atsako, užgožė tą saldumą. Birštone persipynė mano skausmas ir džiaugsmas, juokas ir ašaros, meilė ir neapykanta, pasididžiavimas ir gėda…
Šis miestas man visados buvo lyg atskiras pasaulėlis su dailiais nameliais ir tvarkingai susodintais medžiais. Tai buvo užuovėja nuo triukšmingo ir ryškaus išorinio pasaulio ir jo pavojų. Tačiau po ilgų vystymosi metų aš pasiekiau paskutinę metamorfozės stadiją: drugelis veržiasi iš savo kokono. Palikti savo vaikystės prieglobstį – būtina sąlyga norint suaugti. Už nugaros liks Birštonas su visais jame susitelkusiais išgyvenimais ir prisiminimais. Įvyks skausmingas atsiplėšimas, ir jau tada apie savo santykį su gimtuoju miestu galėsiu kalbėti „Aš ir Birštonas“ sąvoka. Kaip bebūtų, gyvenimo Birštone žymė bus amžinai įsirėžus į mano širdį, nes čia susiformavo mano kaip asmenybės pamatai.
Nesijaudinkite, kad ir kur mane nublokš likimo vėjai, aš jūsų neužmiršiu.
Vakarė Stambrauskaitė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *