BIRŠTONAS PRADĖJO SEZONĄ

Iš Birštono muziejaus fondų

Praėjusį savaitgalį Birštono kurortas pradėdamas savo eilinį kurortinį sezoną, sulaukė gausybės lankytojų poilsiautojų. Šventės metu vyko daugybė renginių įvairių amžiaus grupių ir pomėgių šventėms dalyviams. Šiuo metu Birštonas yra balneologinis kurortas veikiantis ištisus metus. Tačiau tarpukario laikotarpiu Birštonas buvo sezoninis kurortas, veikiantis nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. Įdomu, kaipgi kurortinis sezonas prasidėdavo Biršone tuo laikotarpiu? Birštono muziejaus fonduose saugomas 1937 m. oficialus periodinis leidinys ,,Lietuvos Aidas” 1937 m. gegužės 16 dieną rašė :

„Vienintelė Lietuvoje balneologinė gydykla ( Druskininkų kurortas nuo 1920 – 1939 m. buvo okupuoti Lenkijos – A.S.) – Birštonas vakar pradėjo šių metu sezoną. Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkui dr. A. Petrikui pakvietus, į atidarymo pobūvį buvo nuvykę vidaus reikalų ministerijos direktoriai: savivaldybių dep. dir. tautos atst. Pr. Barkauskas, sveikatos dep. dir. dir. Maciūnas, policijos dep. dir. Svilas. Be to, buvo atvykę Lietuvos Aido vyr. Red. V. Alantas – Jakševičius, Alytaus apskr. Virsininkas Br. Stosiūnas, Raudonojo Kryžiaus architektas inž. Landsbergis, svarbesnių laikraščių bendradarbiai, Raudonojo Kryžiaus vadovybės nariai ir Birštono vasarvietes administracija.Gydomosios vasarvietes Birštone pirmininkas dr. Petrikas, dir. B. Matulionis ir inž. Landsbergis svčiams parodė naują statybą ir įrengimus. Apie juos mūsų skaitytojai buvo anksčiau painformuoti. Bet reikia paminėti, kad nuo to laiko, kai naujoji Raudonojo Kryžiaus vadovybė su pirmininku Dr. Petriku, pradėjo reikalus tvarkyti, padarė didelę pažangą. Gydomoji vasarvietė sutvarkyta. Per tuos ketverius metus vasarvietėje gydėsi apie 8.000 žmonių. Tai skaičius, kokio Raudonasis Kryžius nebuvo per visą veikimo laiką turėjęs. Ypač svarbu, kad gydyklos išpopuliarėjo ūkininkų ir darbininkų tarpe, kuriu daugiausia serga reumatizmu ir kuriems geriausia gydykla yra Birštonas. Lietuvoje priskaitoma apie 100.000 reumatikų, iš kurių apie 75 proc. yra ūkininkai. Reumatizmas duoda dideli invalidų procentą, kurie ilgiau gyvena nei kurie invalidai, jie yra našta savo šeimai ir valstybei. Kurie laiku gydosi Birstono gydykloje, išvengia invalidumo ir grąžinasi pirmykštį darbingumą. Anksčiau mūsų žmonės nepatikėdavo Birštono gydomąja galia ir važiuodavo į užsienius, bet paskutiniais metais besigydančių skaičius labai padidėjo ir gydyklos vadovybė turi tūkstančius padėkos laiškų. Yra net tokių asmenų, kuriems gydymasis užsienių gydyklose nepagelbėjo, bet atvykę į Birstoną išsigydė. Raudonojo Kryžiaus vadovybė į gydyklos tobulinimą kasmet įdeda daug lėšų. Pvz. šiemet ( 1937 m. – A.S.) pertvarkytos gydomosios maudyklos – mineralinės vonios, o poliklinika aprūpinta naujais irengimais. Joje irengtas, brangiai kaštaves elektrokardiografas, kuris turi didelės reikšmės ligonių sveikatai tirti, ypač silpnos širdies žmonių. Pagal architektoriaus inž. Landsbergio parengtus projektus kasmet vykdomas planingas vasarvietės ir gydomųjų įstaigų įrengimas. Bet jei įvykdyti pilną planą, dar reikėtų apie 1,5 mln. litų. Tada Birštono gydomoji vasarvietė visiškai prilygtų, o kai kuriais atvejais galėtų konkuruoti su garsiomis Europos gydomosiomis vietomis, kaip Rokoči, Visbadenu ir kt. Raudonojo Kryžiaus vadovybė pasiryžusi per trumpiausią laiką parengtą planą pilnai įvykdyti. Gydomosios vasarvietės vadovybė rupinasi įrengti keletą patogių pastatų, kuriuose už nedidelį atlyginimą galetų gyventi ir pasinaudoti gydomosiomis voniomis ir gydytojų patarnavimu ūkininkai ir darbininkai. Mineralinių vandenų eksploatacija kasmet labiau išplečiama. Vytauto šaltinio gazuojamas vanduo pasidarė taip mėgiamas, jog šiandien jo pareikalaujama visose Lietuvos vietose. Pareikalavimas didėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsieniuose. Pamėginta eksportuoti į Estiją. Ten jis gerai įvertintas ir yra perspektyvų didesniam eksportui. Yra galimumų ir į kitas valstybes Birštono min. vandenis eksportuoti. Apžiūrėjus vasarvietę, svečiai buvo pakviesti į Prienų alaus bravorą ir jo šeimininko Šakovo supažindinti su Birštono mineralinių šaltinių ,,Birutės” ir ,,Vytauto” vandenų gazavimu”.

Angelė Sabaliauskaitė

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja