„…viskas yra taip arti širdies, kad niekados nenutols ir nesusvetimės“

Minint Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio 30-metį, birželio 5 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta žemietės rašytojos ir žurnalistės Birutės Jonelienės knyga „Laisvės aušra 1988“, pasakojanti apie Prienų krašto žmonių ėjimą į Nepriklausomybę, to meto visuomenėje sklandžiusias patriotiškas nuotaikas, atvirumo ir laisvės siekį.

Autorei už knygą dėkoja buvusi aktyvi sąjūdietė D.Šaltienė.

Tai vienas iš nedaugelio dokumentinių liudijimų, kuris paaiškina svarbių to meto politinių įvykių kontekstą, lieka istorijai, iš kurios mokosi ir mokysis jaunoji karta. Galbūt todėl pirmąjį savo knygos egzempliorių autorė įteikė savo anūkei Simonai, kuri vaikystėje prašydavo močiutės papasakoti apie praeitį. Tuomet B. Jonelienė maniusi, kad mergaitė dar per maža suprasti Sąjūdžio laikų dvasią, ir žodžiais neįmanoma jos perteikti, o dabar – pats metas…
Kai 1988 metais su Birute susipažinome „Naujo gyvenimo“ redakcijoje, ji gyveno atgimimo nuotaikomis, daug bendravo su žmonėmis ir užrašinėjo tremtinių prisiminimus. Visa galva buvo pasinėrusi į išsvajotą žurnalistinį darbą. Gimusiai Irkutsko srityje, tremtinių šeimoje, sugrįžus į Lietuvą po mokslo Veiverių vidurinėje mokykloje žurnalistikos studijos jai buvo nepasiekiamos, todėl 1978 metais pasirinko bibliotekininkės specialybę Vilniaus universitete, po studijų dirbo Išlaužo bibliotekoje. Po trumpo laikotarpio rajono laikraštyje jai atsirado galimybė dirbti Sąjūdžio laikraštyje, tuo pat metu bendradarbiavo su Kanados savaitraščiu „Tėviškės žiburiai“.
Dėl sveikatos problemų pasitraukusi iš viešojo gyvenimo Birutė Jonelienė parašė dvi knygas: grožinį trumpųjų žinučių romaną „Laikysiu tave už rankos“ ir „Laisvės aušra 1988“. Birutės teigimu, parašyti pastarąją knygą ją paskatino buvę kolegos. Pirmiausia – Danutė Dvilinskaitė, raginusi visus, kurie tik valdo plunksną, rašyti savo prisiminimus ir gyvai liudyti istorijai, padrąsinimo sulaukė ir iš aktyvių sąjūdiečių Dainoros Šaltienės bei Algimanto Sakalausko.

Pirmąjį knygos egzempliorių B.Jonelienė dovanojo anūkei Simonai.

Į knygą autorė sudėjo labiausiai įstrigusius Atgimimo laikmečio įvykius ir akimirkas: pirmą skyrių sudaro atsiminimai ir fotografijos, antrame – spaudoje skelbti straipsniai, pasakojantys apie tai, kas, auštant Laisvei, vyko Prienų krašte – nuo Veiverių iki Birštono.
Į knygos sutiktuves bibliotekoje pasveikinti jos autorės Birutės Jonelienės susirinko gausus būrys prieniečių, buvusių Sąjūdžio aktyvistų. Knygos atsiradimu pasidžiaugė Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro leidyklos direktorius Valdas Kubilius, literatūrologė Inga Stepukonienė, knygos rėmėjas UAB „Wilara“ direktorius Gediminas Olsevičius, prieniečiai Dainora Šaltienė ir Algimantas Sakalauskas. Tarp susirinkusiųjų – ir Birutės mokytojai Akvilė ir Zigmas Puišiai, Pažėrų parapijos klebonas Kazimieras Skučas, giminės, draugai, Prienų krašto muziejaus vokalinio ansamblio „Marginys“ dainininkai.
Dokumentinė knyga „Laisvės aušra 1988“ sulaukė itin gerų vertinimų. Literatūrologė I. Stepukonienė pabrėžė, kad autorė atliko didelį darbą. Užrašė Sąjūdžio laikotarpio dokumentinę kroniką, per asmeninę patirtį nušvietė tautai reikšmingą įvykį, kuris gimė iš meilės gimtajai žemei, kalbai, kultūrai, žmogui. Tai – įspūdingas istorinis palikimas ateities kartoms, kuriame surinkti konkretaus regiono faktai, pasakojama apie žmones ir jų vertybes – susitelkimą, drąsą, ryžtą, pasak literatūrologės, atsispindėjusias „mūsų pačių idealumo pirmavaizdį“. Šiandien, deja, labiau nei išorinių grėsmių reikia baimintis visuomenę apėmusios vidinės erozijos…
Knygos leidėjui Valdui Kubiliui autorės užrašai leido mintimis nuklysti į praeitį, į jaunystę, kuomet jis, besimokydamas Politechnikos institute, kartu su bendraminčiais Algimantu Sakalausku ir Alvydu Antanavičiumi iš Prienų dalyvavo eitynėse, mitinguose, ąžuolų sodinime, daugino ir platino Sąjūdžio spaudą. Anot V. Kubiliaus, Birutei pavyko labai tiksliai perteikti tuometiniuose mitinguose vyravusią euforiją ir kitus jausmus: „Sąjūdis buvome mes – visa Lietuva…“
Jo teigimu, Kaune visuomeninis prisikėlimo judėjimas prasidėjo anksčiau, nei Vilniuje, jis siejamas su „Aukuro“ klubo veikla – jo lektoriai skatino savišvietą, kėlė istorinio tautos paveldo problemas, ragino atstatyti išniekintus paminklus. Pirmieji mitingai organizuoti su priedanga – viešai skelbiamu palaikymu Gorbačiovo pradėtam persitvarkymo politikos kursui. Tai buvo puiki proga išjudinti žmones ir žūtbūtinai siekti laisvės.
V.Kubilius apgailestavo, kad tokių gyvų liudijimų labai trūksta, jo nuomone, nei Mokslų akademijoje, nei Istorijos institute nėra susistemintų archyvų, trūksta dokumentų, fotografijų, filmuotos medžiagos. Todėl jis ragino prieniečius peržiūrėti asmeninius albumus, užrašus, perkratyti atmintį ir pasidalinti turima Sąjūdžio laikotarpio medžiaga su bibliotekomis ir muziejumi: „Šiame pasaulyje esame tik svečiai – su mumis išnyksta ir atmintis…“.
„Pažvelgus 30 metų atgal, viską įsivaizdavome kiek kitaip. Šiandien, ko gero, reikia dar vieno Sąjūdžio, kad mūsų išrinktieji tarnautų, o ne valdytų, kad žmonės galėtų gyventi oriai…“ – išgyvendamas, kad Sąjūdžio laikų dvasia seniai išblėso, apgailestavo V. Kubilius.
Knygos leidybą rėmė UAB „Wilara“, Gediminas ir Danutė Olsevičiai. G.Olsevičiaus teigimu, kalbant dvasinėmis kategorijomis, Sąjūdis buvo didelis virsmas, asmeninis atsivertimas, tačiau tai nėra baigtinis įvykis, jis turi būti suprantamas, kaip nuolatinė kelionė ir tobulėjimas. „Tai, ką savo knyga daro Birutė, – reiškia nepertraukiamą maldą už Lietuvą“, – sakė jis.
Buvęs sąjūdietis tautodailininkas A. Sakalauskas, dėkodamas autorei, pavadino ją tiltu tarp praeities ir dabarties. Knygos išliekamąja verte ir aktualumu neabejojo ir kita Birutės bendražygė kultūrologė Dainora Šaltienė. Jausdama nusivylimą tuo, kas šiandien vyksta valstybėje ir politikoje, ji išreiškė mintį, jog „…turi ką nors daryti, nepakanka verkšlenti ir skųstis“. Buvusi aktyvi Sąjūdžio veikėja surinko ir dešimtmečius saugojo savo namuose didelį to meto dokumentų archyvą. Neseniai jos sukaupta medžiaga susidomėjo Kauno regioninis valstybinis archyvas, kuris ją priglaudė savo fonduose. Minint Sąjūdžio veiklos sukaktį, D.Šaltienė gavo pakvietimą dalyvauti šia proga surengtoje parodoje.

Knygos pristatymą renginio dalyviai baigė su „Marginiu“ ir daina „Žemėj Lietuvos…“

Buvo įdomu išgirsti ir jaunosios kartos atstovo vertinimą. Politikas, buvusio Sąjūdžio atsakingojo sekretoriaus Gedimino Jonelio sūnus Vytautas Jonelis, sakė iš pirmų lūpų gavęs daug informacijos apie Prienuose veikusį Sąjūdžio skyrių, jo herojus. Jis svarstė, jog šiuo laikmečiu būtų sunku sukviesti daugiatūkstantines minias, tai padaryti yra pasisekę nebent „Žalgiriui“. Šiandien jį stebina tuometinio Sąjūdžio masiškumas, gebėjimas suvienyti skirtingus žmones, o liūdina Lietuvoje sumenkęs patriotizmas, pasididžiavimas savo valstybe.
Turėdamas omenyje Prienuose išsaugotą gausų Sąjūdžio metų archyvą, tai, kad išlikę nemažai gyvų to meto liudininkų, V. Jonelis Birutei palinkėjo parašyti ir trečiąją knygą…
Poetas Robertas Keturakis, knygą pavadinęs dovana Lietuvai, jos recenzijoje pastebėjo: „Jaučiu, kad ne vienas skaitytojas, keliaudamas Birutės Jonelienės knygos erdvėje, prisimins daugelį mūsų tremtinių, Lietuvos partizanų karo, Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio dalyvių ir liudininkų atsiminimų.
…Kartais atrodo, kad viskas glūdi praeityje ir tolsta. Šioje knygoje aprėpus būdraujančius likimus su visų mūsų (praeities ir šiandienos) likimais, nedrįskime pagalvoti, kad jie svetimi – ne mūsų. Viskas yra taip arti širdies, kad niekados nenutols ir nesusvetimės.“
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

1 komentaras

  1. Birutė:

    Ačiū, Dalyte už išsamų straipsnį.

Komentuoti: Birutė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *