„Kiek poetų – tiek pasaulių“…

Kai poeto Vinco Mykolaičio – Putino tėviškėje ir visoje Lietuvoje daugelio nuostabai baigiantis gegužei pražydo jazminai, bijūnai, savo žiedus sukrovę ruošėsi skleisti jų aromatą liepos, į Pilotiškes atskrido ir „Poezijos pavasario“ paukštė. Atskrido ir nutūpė ant seno sodo obelų, išlakių medžių, ir „tos puodynės ant tvoros“, anot poeto Rimvydo Stankevičiaus, „kupinos poezijos“…
Neskubėdami, spausdami vieni kitiems rankas, prisimindami dėdę, kaimyną, rašytoją V. Mykolaitį – Putiną ir šitą žemę, rinkosi jo sūnėnai su artimaisiais, kiti giminaičiai, kaimynai, Naujosios Ūtos seniūnijos žmonės, lydimi seniūno Algio Aliukevičiaus, gausus būrys poezijos mylėtojų. Svečius pasitiko Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė su muziejininkėmis bei namų, kurių langai saugo kūrybos paslaptis, „geltonų kačpėdėlių ir rausvų čiobrelių aitrų kvapą“, šeimininkai.
Norint įkopti kiekvienam į didį aukštą kalną, reikia galbūt stabtelti ne vienoje kryžkelėje, parašyti ne vieną sakinį pakalnėje, ant žolės ar debesų, ieškant savęs, „kur skausmas džiugesio garsais prabyla…“ „Poezijos pavasarį“, išdainuodamas 1957 metais parašytą V. Mykolaičio – Putino eilėraštį „Tyla“, pradėjo Prienų krašto muziejaus ansamblis „Marginys“. O būsimi poetai, kuriuos išaugino šis kraštas, Tautvydas ir Julius svečiams bei kraštiečiams padovanojo poetinę kompoziciją, parengtą pagal Putiną ir Vencių.
„Važiuodamas galvojau, kad vežame jums pavasarį, bet viską jūs turit… Palaiminta yra ta žemė ir jums nuo jos nubyra.., – žvelgdamas į tolumą sveikinosi poezijos popietės „vairą“ laikęs poetas Rimvydas Stankevičius. – Ir tos puodynės ant tvoros kupinos poezijos, ir obelys, ir kryželis ant stalo. Smagu prisiliesti prie lietuvių literatūros istorijos“.
– Gera kieme pabūti, pasižiūrėti. Pirmąjį mokslinį darbą rašiau apie V. Mykolaitį – Putiną. O rašytojo gimtadienį švenčiu namuose dėl to, kad ir mama, lituanistė, yra gimusi Trijų Karalių dieną, – dalindamasis prisiminimais kalbėjo Antanas A. Jonynas. Jis – Nacionalinės premijos ir 2003 -iųjų metų „Poezijos pavasario“ laureatas, poetas, vertėjas, padovanojęs gražia lietuvių kalba Gėtės „Faustą“, populiarios dainos „Kalėdinė eglutė“ autorius, kurios žodžius tuoj pat uždainavęs priminė Rimvydas. A.A. Jonynas paskaitė savo eilėraščių, parašytų įvairiais laikais, verčiančių susimąstyti ir apie tėvynę savyje, žvelgiant priešais į V. Mykolaičio – Putino tėviškės namų pravirus langelius, prisiminus jo rinkinį „Langas“…
„Poezijos pavasaris“, pasak Rimvydo, yra tarptautinis reiškinys. Todėl turėjome galimybę išgirsti svečio Ali iš Meksikos poezijos, padedant vertėjai Miglei, jo paties ištartą lietuvišką „Ačiū“, komplimentus mūsų gražiai skambančiai lietuvių kalbai.
Aldonos Ruseckaitės eilėmis „Kai nusibos kvėpuoti dulkėmis“ dainavo Lijana Sarnickienė, įnešusi gaivaus vėjo vis aukščiau į kalną kopiant saulei…
Gimęs Panevėžyje, gyvenantis Vilniuje, tačiau labai pamilęs Prienų kraštą, ypač Davatkyną, postmodernistinių savo eilių paskaitė poetas Tomas Petrulis.
– Kiek poetų, tiek pasaulių, – sakė poetas Darius Dirgėla, į kurį Vilniaus universitete, kaip prasitarė, lygiavosi, norėjo būti panašus ir Rimvydas Stankevičius, prisiminęs ir poetinės to meto grupės „Svetimi“ narius…
Savo dėstytojo, „Poezijos pavasario“ laureato Marcelijaus Martinaičio eilėraščiu „Aukojimas“ – „už didelį Dėkui ir Amžiną Visados… – savo paties skaitymus pradėjo poetas Rimvydas Stankevičius, 2009 -ųjų metų „Poezijos pavasario“ laureatas. „Į ledą sušalusi rauda“, „Aštrūs sielos ašigaliai“, „Komunija“, „Akmeninis angelas kapinių koplyčioje“ ir visa Rimvydo poezija kalba apie didžią sielą, kopiančią į savo kalną. „Tarsi prakaitas srūva šimtmečiai/ir tik vėjas po celę vaikšto/ramybės kvailiukas ieško…“, – savo eilėmis Rimvydas pasakojo apie tikrovę, kaip lanko katalikų bažnyčias Lietuvoje, kurių yra apie aštuonis šimtus. Yra sunkiai prieinamų, atrakinamų tik tam tikrą valandą, pvz., kažkur Skuodo rajone. Atvažiavęs į vieną koplyčią poetas išvydo tuštumą, sarkofago ir to nebuvo, tik toje tuštumoje – akmeninis angelas. „Vaikeli, o tu ką čia veiki“, – klausė jo Rimvydas, tačiau tokį patį klausimą išgirdo ir jis pats. Jiedu susikalbėjo…
…kaip ir visi poezijos mylėtojai bei svečiai drauge su Lijana Sarnickiene poezijos paukštę daina „Lietuva“ Justino Marcinkevičiaus žodžiais nuskraidinę toli… ir pakvietę kitąmet vėl sugrįžti į gražų Prienų kraštą.
Palma Pugačiauskaitė