Vaikų balsas neša vilties žinią…

Birželio 1 dieną LR Seime antrąkart surengta unikalaus formato konferencija „Lietuvos vaikų balsas“, kurioje iš tribūnos apie jiems rūpimus dalykus ir neraminančias problemas kalbėjo tik vaikai. Suaugusieji, tarp jų – ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti politikai, sėdėjo salėje ir klausėsi įvairaus amžiaus vaikų minčių, kuriomis jie reiškė meilę savo kraštui, didžiavosi Lietuvos grožiu ir istorija, išsakė susirūpinimą dėl jos ateities, piliečių emigracijos, socialinės nelygybės, žmonių tarpusavio santykių, aplinkos išsaugojimo, eismo saugumo ir pan.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Arijus Jurevičius ir mokytoja Aušra Deltuvienė Seime su vertinimo komisijos nariu, M. Romerio universiteto doc. dr. Romu Prakapu.

Konferenciją Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga jau antrą kartą rengia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo institutas, Seimo Žmogaus teisių komitetas, VO „Gelbėkit vaikus“, UAB „Šviesa“ ir Artūro Noviko džiazo mokykla. Vaikai galėjo parašyti pranešimus, nupiešti piešinius tema „Aš ir Lietuva“ ir užrašyti savo mintis, kurios jiems kilo konferencijos metu. Pasak konkurso organizatorių, sulaukta 43 pranešimų ir 450 piešinių iš visos Lietuvos, geriausius išrinko speciali organizatorių sudaryta vertinimo komisija. Pranešimai buvo vertinami šešiose, o piešiniai – penkiose skirtingose amžiaus grupėse.
Džiugu, kad konferencijoje nuskambėjo ir Prienų krašto atstovo, „Žiburio“ gimnazijos abituriento Arijaus Jurevičiaus mintys. Rašinių konkurse, savo amžiaus grupėje, pelnęs pirmą vietą, Seime jis skaitė pranešimą „Mano kelias“. Rašydamas kalbą jis sakė norėjęs pabrėžti vieną opiausių Lietuvos problemų – patyčias ir smurtą prieš vaikus bei pasidalinti savo patirtimi. Daugelį vaikino kalba sujaudino, po pranešimo prie jo priėjo mokytojų, kurie jam padėkojo už drąsą būti savimi.
„Įkalinti save, gyventi savo paties šešėlyje, nejausti, kad esu – norėjau to, kad galėčiau išlikti, ištverti, maniau, kad tik taip galėsiu vėl kvėpuoti. Laikui bėgant susitaikiau su padėtimi, pripratau prie taisyklių, kurias man kūrė kiti, elgiausi taip, kaip patogiau kitiems,“ – Arijus pagaliau gavo progą atvirai išreikšti, kaip jautėsi daugelį metų, nuolat susidurdamas su patyčiomis. Mokykloje jis buvo socialinių pedagogų pripažintas „per jautriu gyvenimui“, turėjo pakeisti ugdymo įstaigą. Mokėsi eiti ten, kur nori, kurti savas taisykles, rinktis meilę ir ramybę, nuraminti širdį ir šypsotis… Suprato klydęs, kai nusigręžė nuo savęs, pažadėjo, kad daugiau to nebus…
Arijui nebuvo lengva kalbėti apie patyčias, bet jis žino, kad yra daugybė vaikų, jaunuolių, kurie jaučiasi lygiai taip, kaip ir jis. Todėl jis prakalbo, kad padėtų išlaisvėti kitiems: „Aš nenoriu matyti atsiskyrusių vaikų, stovinčių prie lango, nenoriu matyti tų, kurie, bijodami gresiančių smurto proveržių, stebi laikrodžius mokyklose – jie žino, kad po skambučio klasėje jie bus saugūs… Nenoriu matyti vaikų, sakančių tėvams, kad serga ir

Arijaus Jurevičiaus piešinys „Viltis“ konferencijos metu buvo eksponuotas Seime.

negali eiti į mokyklą, nenoriu matyti vaikų, kuriems gėda, jei netyčia telefone suskamba muzika, kurios stilius neatitinka daugumos mėgstamo, nenoriu matyti vaikų, kurie bijo rengtis ir šukuotis taip, kaip nori, aš nenoriu, kad vaikai bijotų mylėti, kad slėptų savo jausmus ir galiausiai juos sunaikintų… Vienintelė taisyklė, kurios visi privalome laikytis, yra sąžinė – visa kita renkamės patys… Kiekvienas iš mūsų yra vertas visko, ko nori mūsų širdys, ir viskas, ką turime daryti, yra plačiai atmerkti akis ir pakelti galvą, žiūrėti į dangų, o ne į žemę, į meilę, o ne į baimę.“
Su pasididžiavimu Arijaus klausėsi jį į konferenciją lydėjusi dailės mokytoja metodininkė Aušra Deltuvienė. Gabų ir perspektyvų mokinį menininkė nuo mažens vedė meninių ieškojimų takais, skatindama kūrybinėmis priemonėmis išreikšti savo vidinę būseną. Jai padedant laimėtas ne vienas respublikinis ir tarptautinis piešinių konkursas, surengta personalinė tapybos darbų paroda, jai drąsinant vaikinas ketina rinktis su vizualiniais menais susijusią specialybę. Nors prieš keletą metų Arijus iš „Revuonos“ pagrindinės mokyklos perėjo į gimnaziją, kad įgytų vidurinį išsilavinimą, mokytoja džiaugiasi iki šiol išsaugojusi pasitikėjimu grįstą ryšį su mokiniu ir gyvenime jam linki visokeriopos sėkmės. Ji tiki, kad baigęs mokslus Arijus taps ne mažiau garsus, nei savo meniniais ir socialiniais projektais visuomenės stereotipus laužantys dailininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *