Tikras burbuliavimas prasidės tik dabar

Pasiskolinau Liberalų Sąjūdžio (LLS) dabartinio lyderio Eugenijaus Gentvilo komentare pasakytą mintį, esą „Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados tėra – ne bombos, o burbulai kūdros dugne“ (citata iš „Delfi.lt“ pateikto pranešimo). Keisti tie kūdros burbulai, kurie gali p. Gentvilo partiją uždusinti ligi nebūties. Pridedant artėjančio teismo dėl įtariamai nesąžiningų LLS ryšių, santykių su koncernu „MG Baltic“, siekiant įgyvendinti šiai verslo grupei palankius politinius sprendimus. Nekalbant jau apie dėžutės nuo alkoholio turinį, kurį STT agentai rado LLS tuometinio lyderio Eligijaus Masiulio rankose ar bagažinėje (ne taip svarbu), įsivaizduojamas p. Gentvilo kūdros burbuliavimas gali tapti labiau panašus į Devintąją bangą jūroje (įvaizdį galima pamatyti įžymaus rusų marinisto Isako Levitano paveiksle), kuri dabar perkrypusį LLS laivelį gali praryti. Su visa jo nauja – sena įgula. Ne vėliau, kaip per kitų metų rinkimus į savivaldos institucijas. Aišku, jeigu to nepadarys teismas, dar yra rinkėjai. Net tie, kurie ištikimi liberalioms vertybėms. Nes tai, kokiais būdais ir ką veikė LLS, vargu, ar atitinka tų simpatikų lūkesčius.
NSGK trečiadienį patvirtino galutines savo tyrimo išvadas. Žinia, jas redaguojant buvo ieškoma kompromisų, gludinamos formuluotės, kad visi prie tyrimo prisidėtų, pasirašytų išvadas be didelių politinių demaršų ir kokios nors suirutės. Dokumento nepasirašė vienintelis – socialdemokratas Juozas Olekas. Nemanau, kad jis ilgai susiturėtų išsamiai savo pozicijos nepaaiškinęs viešai. Todėl spėju, kad mes jo susilaikymo balsuojant dėl galutinės dokumento redakcijos priežastis netrukus sužinosime ir patys galėsime nuspręsti, kiek jos svarbios.
Valstybės saugumo departamento ir kitų specialios paskirties šalies institucijos Seimui pateiktos informacijos analizė laikė įtampoje visą Vilniaus politinių koridorių fauną. Dabar – atsiradus galutinei dokumento redakcijai ir rasis p. Gentvilo minimų burbulų sukelti verpetai ir ratilai. Politinio kompromiso neišvengiamybė – vieniems atrodo, kad jų pasturgaliai nutarkuoti nepelnytai giliai, kitiems, kad išvengta tų vietų, kurios galėjo būti pačios stipriausios ir numanomai – skandalingiausios. Valstiečių – žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis jau viešai pažadėjo neramių dienų prezidentei Daliai Grybauskaitei bei konservatorių buvusiam lyderiui Andriui Kubiliui. Viešon erdvėn bus beriami užantyje pasilaikytos istorijos pseudo faktai, o interpretacijų, manau, užteks ligi šio Seimo kadencijos pabaigos 2020 -aisiais.
Kokie NSGK atlikto darbo atrajojimai nustebino? Tai – komiteto pirmininko Vytauto Bako vieša idėja imtis naujo tyrimo parlamente nustatant „kokią žalą padarė galios centrai, kurie naudojosi ir gyveno visų mūsų sąskaita“ (citata pagal „Delfi.lt“). Esą jeigu žmonės neteisėtai susižėrė šimtus milijonų eurų, jie juos turi sugrąžinti“ (iš ten pat).
O štai šitai – tikrai patiks Lietuvos liumpenui. Atimti ir padalyti. Nesvarbu, kad net labiausiai reklamuojama „teisingiausia“ ekspropriacija nepalies nei p. Karbauskio aferų su žemės plotais, nei dabar daugiausiai į atskilusią nuo LSDP ir susibūrusios socdemų darbiečių partijos, kurių veikėjai dažnai turėtų būti bent jau politiškai atsakingi dėl 1992 – 1995 m. „prichvatizacijos“, kuriai paklojo pamatus ir ją „vsio zakonno“ įvykdė. Ne tik patys. Su įtakingais partneriais.
Klausimas, ar įmanoma padaryti daugiau ir įvykdyti tokį norą, nei iškabinant iš užakusios kūdros nesuskaičiuojamas tonas dvokiančio dumblo.
Imkime kad ir EBSW, kuri už supirktus investicinius čekius privatizavo tuo metu žaviausias Kauno pramonės įmones ir jų sąskaita (jas užstatant) ėmė gausias paskolas iš tuomet dar netobulų, blogai valdomų Lietuvos bankų. Kadangi ant žemės paviršiaus nebeliko nei tos pramonės, nei tų bankų, nei piliečių indėlių, padėtų tuose bankuose, kas, pasak p. Bako, turi būti grąžinta?
Dar vienas pavyzdys (ne iš pačių blogiausių). Už maždaug 25 mln. tuometinių litų (dėl čia ir toliau pateiktų skaičių dabar jau nesu tikras, bet santykis buvo maždaug toks) privatizuojama viena įmonė, kuri per metus sugeneruoja apie 70 mln. tų pačių litų pelno. Tačiau atsiskaitymas už įmonės akcijas išskiriamas penkeriems metams. Na, kitaip tariant, už dyka. Tik būk prisisiurbęs prie tos įmonės ir ji tau pati atplauks į rankas. Vsio zakonno. Skirtumas tik tas, kad toji įmonė veikia bei pelnus generuoja ir šiandien. Įvertinus jos privatizavimo sąlygas – visiškas kliedesys – padovanojimas. O ką apie tai, kad ji veikia ligi šiol, mano p. Bakas? Atimti ir sugrąžinti?
Augijaus arklidės. Sizifo našta. Tačiau neabejotinai rasis tų, kurie bent jau liežuviais burbuliuos galį ir arklides išmėžti, ir sunkiausią akmenį į kalną užritinti. Išskyrus, aišku, p. Karbauskio kluonų turinį.

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *