Birželio mėnesio priminimai

Namams…
Kur vasarą mūsų namai? Vieni išsikraustome į sodus ar sodybas, kiti išlekiame pakeliauti, O jei nėra nei tos, nei kitos galimybės ir birželis nepaleidžia iš darbų bei miesto, o mes taip ilgimės gamtos… Ką daryti? Yra viena išeitis – FITODIZAINAS. Tai – dekoratyvinių ir sausų augalų kompozicijos interjere, sudarančios kontakto su gamta iliuziją. Gražūs augalai, jų formos,, žaluma ir malonūs kvapai nuteikia maloniai ir darbingai. Augalai ir mūsų namų sanitarai – jie sugeria dvideginį, kurio kambario ore gerokai daugiau nei lauke, ir praturtina orą deguonimi, sugeria dulkes, sumažina mikrobų. Puikiai orą valo tujos šakelė, žydinčios chrizantemos, pelargonija, begonija, alavijas ir kt.
Piktnaudžiauti augalais gyvenamoje patalpoje nereikėtų – ne daugiau, kaip 6 augalai 20 kvadr. metrų kambaryje. Venkime ir dekoratyvinių augalų, kurie išskiria toksines medžiagas, pav., oleandras gali sukelti galvos skausmus, dusulį, galima net prarasti sąmonę. Jo visos dalys nuodingos.
Taigi, jei į gamtą pabėgti nelemta, imituokime pievų ir miškų kvapus, o tam padės džiovinti ar švieži augalai: medžių šakelės, lapai, žiedai, žiedlapiai, žolės, vaisiai. Šviežius augalus merkiame į vazas, džiovintus – į dekoratyvius indus su dangteliais. Patalpas, baldus galime valyti drėgnai su kvepiančiais užpilais, taip pat smilkyti sausas aromatingas žoles, naudoti aromatizuotas lazdeles, žvakes.
Priimdami svečius svetainėje nepamirškime paskleisti citrusinių kvapų – tikrai pagerins nuotaiką, suteiks jaukumo. Prieškambariui tiks kvapai, kurie mažina mikroorganizmų dauginimąsi: tai čiobreliai, levandos, sandalas, rožės. Virtuvei jaukumo suteiks mėtos, bazilikas, melisa, gvazdikėliai. O jau miegamajame tegu karaliauja levandos kvapas. Levandų ir ir citrinų kvapų derinys pagerina savijautą, mažina nuovargį, patirtą stresą, depresiją. Ir vaikų kambariui tiks švelnūs aromatai – citrusiniai ar vaistinių ramunių aromatas.
Tik nepersistenkime ir įsiklausykime į savo organizmą, nes galime tiesiog netoleruoti vieno ar kito kvapo, ims skaudėti galvą, pykinti.

Sveikatai…
Na, štai, kalbėdami apie kvapus jau ir pradėjome kalbėti apie svaikatą. Vasara ir gamta toliau barsto mums savo gėrybes, tik spėk jomis naudotis. Nepražiopsokime žydinčių šeivamedžių, gudobelių, žemuogių ir kitų augalėlių. Sunku išpasakoti kiekvieno jų naudą, bet plačiau pasidomėti apie šiuos augalus internete ar literatūroje tikrai verta.
O štai apie ugniažolę norisi priminti daugiau, nes ją beatodairiškai rauname iš daržo ar iš patvorio. Taip, tai nuodingas ir pavojingas augalas, tačiau protingai naudojant – tikra brangenybė. Ugniažolės sultys labai stipriai degina, todėl jomis atsargiai gydome karpas, o nuoviras gelbsti nuo odos, plaukų, nagų ligų. Skinkime jas tik su pirštinėmis!
Vasara ugniažolių vonelė – tikra atgaiva skaudančioms kojoms. Apie 20 g šviežių lapų užplikykime termose ir kiek palaikę supilkime į vandenį. Skausmas atlėgsta, liaudies išmintis sako, kad taip pagerėja kraujotaka į venas. Tokia vonia tiktų ir sergantiems odos ligomis. Tik tuomet jau reikėtų 50 g smulkintos žolės (apie tris šaukštus). Ją sudėkime į emaliuotą indą, užpilame 0,5 l vandens ir uždengę kaitiname kitame inde su karštu vandeniu apie pusvalandį. Galima daryti tokias voneles rankoms ir kojoms, sako padeda ne tik nuo žaizdų ir spuogų, bet ir nuo migrenos, aukšto kraujospūdžio.
Tik visuomet prisiminkime – verta pasitikrinti, ar nesame alergiški šiam augalui. Pasigaminę užpilą patepkime truputėlį juo vidinę rankos pusę iki alkūnės. Esant nors mažiausiai reakcijai geriau vonelių atsisakyti.
Mėgaukimės vasara, saule, vandeniu – tačiau viskuo saikingai ir atsargiai. Ypač labai permainingi orai yra pavojingi. Būkime atidūs sau ir savo sveikatai.

Sodininkui, daržininkui, gėlininkui…
Verta prisiminti, kad vasaroti norime ne tik mes, bet ir augalai. Todėl tikrai verta „išleisti“ į laisvę kambarines gėles! Visai netikėtai vienas ar kitas vazonėlis gali papuošti ir pagyvinti dar neįsižydėjusių vasarinių gėlių kompoziciją. Čia ypač tiks daugelio namuose įsikūrusios karduolės, tuo labiau, kad jų visai nebaugina permainingi vasaros orai. Leiskime įkvėpti gryno oro kalankėms, alavijams, jukoms, karpažolėms. Įspūdingai atrodys didžiulės agavos, nykštukinės palmės.
Persodinimų nebijančios pelargonijos, margeniai, fuksijos, sprigės apsidžiaugs susodintos į lovelius, pakabinamus krepšius ar tiesiai į gruntą, tik nereikia pamiršti jas pamaloninti trąšia žeme ar gėlėms skirtu substratu. Vasarą lauke praleisti norėtų ir miniatiūrinės rožytės, mirtos, ožekšniai, apelsinmedžiai, citrinmedžiai, bugenvilijos…
Namuose ant palangės liks tik jautriais lapais ir žiedais gėlės: sanpaulijos, lapinės begonijos, fikusai, paparčiai, filodendrai ir kiti, tiesioginių saulės spindulių, sauso oro, lietaus ir vėjo nemėgstantys augalai. Tik išvažiuodami atostogauti, pasirūpinkite, kas prižiūrės jūsų augintines.
Vienas iš rūpesčių vasarą – augalų laistymas. Ar viską apie tai žinome? Į pagalbą dabar ateina įvairiausi pukštuvai, taigi sukurti dirbtinį lietų lyg ir nesunku. Tik verta prisiminti seną tiesą – laistome anksti ryte arba vakare, kai žemė kiek atvėsusi. Tuomet augalai pernakt sukaups daugiau drėgmės. Neliekime vandens ant lapų, gali apnikti pelėsis. O ant saulėje įkaitusių lapų užpylus vandens gali atsirasti nudegimo žymių. Mat vandens lašeliai sukuria padidinamojo stiklo efektą.
Laistykime rečiau, bet gausiai. Kad vanduo nenutekėtų į šalį, geriau laistyti iš kelių kartų. Gėlyną užtenka gausiai palieti kartą ar du per savaitę. Taupykime vandenį. Surinkę didesnį kiekį lietaus vandens ir panaudoję šiuolaikines jo skaidrinimo priemones galime ilgai turėti skaidraus kaip šaltinio vandens.
Artėja Joninės, galite sulaukti savo sode svečių, draugų, nors ir nesate Jonai ar Janės. Todėl nepaskęskite vien darbuose lysvėje ar gėlyne. Vertėtų priekabiai apžiūrėti savo valdas – gal reikia atnaujinti poilsio kampelį, kokį suolelį pataisyti ar naują sumeistrauti. O gal terasą naujais gražiais akcentais papuošti. Net ir patiems bus jaukiau atokvėpio valandėlę.
Gražios ir gaivios vasaros!