„Poezijos pavasaris 2018“ Šilavoto Davatkyne

Per Lietuvą skrajojanti „Poezijos pavasario 2018“ paukštė praėjusį šeštadienį neaplenkė ir Šilavoto Davatkyno, atskraidinusi būrį kūrėjų: Ievą Toleikytę, Meilę Kudarauskaitę, Edmundą Janušaitį, Tomą Petrulį, Simoną Bernotą, Benediktą Januševičių, Paulių Široną, Eugenijų Ališanką. Aldona Ruseckaitė, poetė, prozininkė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, atvyko anksčiau, nes Šilavotas jos gimtinė.


Svečius sutiko Davatkyno muziejaus šeimininkė Danguolė Lincevičienė, pakvietusi susipažinti su čia gyvenusių davatkėlių buitimi, pasigėrėti jaunos šilavotiškės Miglės Tarasevičiūtės fotoparoda, sukurta apie Šilavoto apylinkių gyvūniją, ir pasivaišinti paslaptingos šeimininkės kibinais. Tai – tradicinis „Poezijos pavasarių“ patiekalas.
Linksmai švietė saulutė, išdykėlis šiaurys lingavo medžių šakas, kedeno plaukus ir besirenkančius poetinio žodžio gerbėjus kvietė rinktis vietą ne paunksmėje, o atokaitoje. Žvilgsnį traukė pilnas kibiras pakalnučių, kurios netrukus atsirado poetų rankose. Tik A. Ruseckaitei įteikta gimtinę menanti čia žydinčių sinavadų puokštė. Viskas apgalvota, su meile, šiluma, dėmesiu… Toks jau užburiantis Davatkynas, tokia jo šeimininkų – Danguolės ir Kosto Lincevičių bei jų vaikų Viktorijos ir Petro šeima.
Renginio vedėjas poetas E. Ališanka šventę daina pradėti pakvietė jaunąjį Šilavoto dainininką Vytautą Trakymą. Žodį tarė Prienų rajono savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius. Pasveikinęs su pavasariu, pasidžiaugęs gražia Dievo sukurta aplinka, kurioje širdį labiau paliečia žodis, poezija, nutapytas paveikslas, svečiams įteikė po savivaldybės dovanėlę. Pirmoji savo eilėmis prabilo jauniausia poetė I. Toleikytė. Ją keitė E. Janušaitis, T. Petrulis, L. Bernotas ir kiti. Liejosi filosofiniai, gyvenimiški, lyriški, džiaugsmingi, nostalgiški posmai, perpinti poetų pamąstymais, paaiškinimais ir Vytauto dainomis.
-Mielieji, kas yra poezija ir ko jūs čia susėdę laukiate?, – klausė garbiausia kūrėja M. Kudarauskaitė. Ir atsakė:
– Mano galva, poezija, tai nematomas gyvenimas mumyse, mūsų sielose, ir norime jį išreikšti.
E. Ališanka poeziją apibūdino kaip savotišką kūną, procesą, kuriame reikalingi visi: seni, jauni, pradedantys, patyrę kūrėjai. Kiekvienas savaip svarbus, nors ne kiekvienas gali suvokti savo užduotį. Poetai tą ir daro, stengdamiesi savo vietą, savo užduotį suvokti.
A. Ruseckaitė prisipažino, kad „Poezijos pavasario“ rengėjų nebuvo pakviesta, nes įsivėlusi į didžiąją prozą, labai mažai eilėraščių rašo ir mažai kur dalyvauja. Bet pakvietė Danguolė. Ir čia neatvažiuoti negali, jei tik gali. Nes čia viskas labai arti, viskas labai jaučiama, vis norisi sugrįžti į šitą žemę, prie savų šaknų…
– Noriu pasigirti, kad „Poezijos pavasaris“ į Davatkyną atkeliavo jau 15 -tą kartą. Pradžia buvo sunki, bet sunkumai pasimiršo, liko tik smagumai. Grįžę namo papasakokite ne tik apie Davatkyną, bet ir apie mūsų jaunuosius talentus: Vytautą ir Miglę. Labai gražiai dainavo, labai graži paroda. Ačiū visiems ir lauksim sugrįžtant kitais metais, – kviesdama bendrai nuotraukai ir prie bendro vaišių stalo kalbėjo D. Lencevičienė.
Onutė Valkauskienė

P.S. Pirmieji „Poezijos pavasario“ skaitymai įvyko 1965 m. Palemone, jų iniciatorius ir šventės pirmasis laureatas buvo mūsų kraštietis, poetas Justinas Marcinkevičius. Nuo to laiko poezijos pavasariai rengiami kasmet ir šiemet skaičiuoja jau 54 -uosius metus.

„Poezijos pavasario 2018“ laureatu už eilėraščių knygą „Toli blizga“ tapo poetas, vertėjas Almis Grybauskas. Jis taip pat yra Jotvingių premijos laureatas (už eilėraščių rinktinę „Apžvalgos spiralė“, 2007), apdovanotas PEN klubo diplomu už geriausią 2000 metų vertimą į lietuvių kalbą (J. Hašeko „Šveikas“), yra išleidęs poezijos knygas „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1983), „Žuvys“ (2007), rinktines „Mugė“ (1988), „Apžvalgos spiralė“ (2006).

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *