Pieno fronte nieko naujo

Jonavoje vykęs pakartotinis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narių susirinkimas visuomenei pranešė seniai žinomą naujieną: pieno ūkių šeimininkams bus tik blogiau. Žaliavos kainos iki „europinių“ nepakils, kaip ir ES tiesioginės išmokos, patiems teks „susimesti“ rizikos valdymo fondui, o smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių ateitis – kooperacija. „Solidžiai vykdome savo pieno ūkių naikinimo programą,“ – savo pranešime konstatavo LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

„Daugelis LPGA susirinkimo siūlymų mums buvo netikėti,“ – prisipažino alytiškė A. Miškinienė, prieniškiai S. Krūvelienė, J. Vilionis ir M. Butkevičius.

Žemės ūkio ministerijos atstovas Edvardas Makšenskas susirinkusiesiems pristatė Rizikų valdymo fondo projektą, kuris tarsi jau derintas su žemdirbių savivaldos organizacijomis. „Jis turėtų veikti kaip pačių pieno gamintojų iniciatyva, – kalbėjo ŽŪM atstovas, – per trejus metus jame turėtų būti sukaupta apie 73 mln. Eur, iš jų 23 mln. Eur sudarytų ūkininkų įnašai, kita dalis – valstybės ir ES paramos lėšos.“
Pasak E. Makšensko, siūloma į fondą rinkti iš visų rinkoje dalyvaujančių pieno gamintojų, įnašo dydis – 3 Eur/t. Fondą valdytų pačių išrinkta taryba.
„Aš gaunu už pieno kilogramą 13 euro centų, kaimynas – 30, o į fondą abu mokėsime po lygiai?“ – teiravosi ūkininkai.
„Tai apiplėšimas vidury dienos, – sakė alytiškė Audronė Miškinienė, – mes už pieną gauname pačią mažiausią kainą ir dar turime ieškoti pinigų susimokėti rizikos fondui. Nereikia mums tokio fondo.“
Prienų r. ūkininkai pastebėjo, jog fondo projekte visiškai nenumatyti pieno supirkėjų, perdirbėjų ir prekybininkų įnašai.
„Mūsų sudėti į fondą pinigai atiteks nežinia kam, kaip ir už kažkada nupirktas pieno kvotas, – karščiavosi alytiškė ūkininkė Laima Skripkiūnienė, – kažkas už ūkininkus nusprendžia, o mes turime išlaidauti.“
„Fondo nuostatai kertasi su kitais ūkio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, ypač vadinamuoju Pieno įstatymu, – pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų sk. vadovas Martynas Butkevičius.
„Rengiamasi pakeisti kai kurias to įstatymo nuostatas, – sakė ŽŪM atstovė Rūta Savickienė, – pieno gamintojai nebebus skirstomi į dešimtį grupių, pagal kurias nustatomos žaliavos kainos.“
„Nuo vadinamojo Pieno įstatymo nukentėjo ne tik ūkininkai, bet ir pieninės, – kalbėjo pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Paklaustas apie žaliavos supirkimo kainas, jis tvirtino, jog jo asociacijos atstovaujamos pieninės praėjusį mėnesį ūkininkams mokėjo „europinę“ kainą, panašiai iš lietuvių supirkėjų gavo ir Estijos bei Latvijos ūkininkai. Vieno kilogramo pieno transportavimo kaštai sudaro vidutiniškai 5,5 – 8 euro centus. Pasak E. Simonio, žemdirbius klaidinanti yra pieno kainų skaičiuotė: ES šalyse mokama už natūralų pieną, Lietuvoje – už bazinių rodiklių (3,4 proc. riebalų ir 3 proc. baltymų).
Renginio dalyviai kėlė klausimą dėl sąžiningo pieno produktų kainos skelbimo etiketėse: kiek gauna ūkininkas, kiek perdirbėjas, kiek prekybininkas ir kiek valstybė. ŽŪM atstovai atsakė, jog tą draudžia šalies įstatymai.
Didžiausia renginio intriga – Alytaus, Prienų, Šilutės, Kupiškio bei kai kurių kitų rajonų smulkių ir vidutinių pieno ūkių šeimininkų ketinimai steigti tokius ūkius vienijančią organizaciją. Smulkiems pieno ūkiams atstovaujančios L. Skripkiūnienė, Renata Vilimienė, Saulena Krūvelienė, Rūta Gustaitienė, Audronė Miškinienė, Vilma Rumšienė viešai kalbėjo, jog LPGA vadovas rūpinasi tik stambiaisiais ūkiais, ieško paramos Vyriausybėje ir Seime, nors iš 40 tūkst. karvių laikytojų (taip oficialiai kvalifikuojami pieno ūkių savininkai) LPGA nario mokestį moka tik šiek tiek daugiau nei trys šimtai.
LPGA tarybos narys Vytautas Lekešys pristatė asociacijos praėjusio laikotarpio finansinę ataskaitą, kiek surinkta nario mokesčio, kiek sumokėta už narystę Žemės ūkio rūmams.
Į naująją LPGA tarybą buvo pasiūlyti 24 kandidatai: 18 atstovavo stambiems ūkiams ir kooperatyvams, 6 – nedideliems šeimos pieno ūkiams. Pastariesiems šešiems po slapto balsavimo laimė nenusišypsojo. Pagal naująją LPGA įstatų redakciją, nuo šiol tarybos pirmininkas vadinsis prezidentu. Juo išrinktas senasis asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Justinas ADOMAITIS