Renkasi tas, kurio valdžia

Kas gi galėjo tikėtis, kad Ramūno Karbauskio kompanija Seime numarins taip ir neužgimusį tyrimą dėl manipuliacijų dirbamąja žeme? Tiesą pasakius, nieko ypatinga: niekas Parlamente nenori tyrimo apie save, savo verslus bei interesus. Ir jei yra proga, valia bei galia tokias grėsmes numarinti, patikėkite, taip ir bus. Anaiptol nemanau, kad niekas niekada R.Karbauskio reikalų neištirs. Ateis laikas, kada jo kompanijos turima dauguma Seime bus menkesnė arba jos suvis nebus ir vežimas pajudės. Būtinai, nes tai kitas tyrimų – netyrimų dėsnis Lietuvos politikoje.
Nustebti galėčiau tik dėl to, kad reikalas įsčiose buvo uždusintas taip greitai. Spėju, pritrūkus fantazijos. Jei jau valstiečių – žaliųjų sąjunga ėmėsi tokio žaidimo – spardyk tyrimą iš vieno Seimo komiteto į kitą Seimo komitetą arba iš institucijos į instituciją – tai tą futbolą derėjo žaisti ilgiau. Kol vieniems, stebint tokią žaidimo parodiją, rastųsi pykinimo sindromų, kitiems – nusloptų pyktis dėl nuobodybės. Arba kol dabar jau buvęs LVŽS frakcijos narys Povilas Urbšys nenusiramintų. Dėl tų pačių fiziologinių ar psichologinių priežasčių. Neištvėrė dar kelių mėnesių R. Karbauskis. Gal jausdamas, kad tyrimo spardymas pernelyg akivaizdžiai visiems vyksta į vienus vartus. Arba kurie nors viešųjų ryšių specialistai nurodė, kad spektaklį reikia baigti dabar, kai daug strėlių dėl koncerno „MG Baltic“ skandalo nukrypo į kitas partijas ar net prezidentūrą.
Tačiau užtikrinu – tie patarėjai neteisūs. Kad ir kur kirstų kryptį pakeitusios strėlės, niekas nieko nepamirš. Neleis žiniasklaida, neleis dabartinė opozicija.
Žinia, gali būti ir dar viena priežastis, kodėl R.Karbauskis nusprendė nesąžiningo futbolo spektaklį užbaigti dabar. Nenumaldomai artėja laikas, kada jam teks rimtesniu veidu (tai reiškia, kad ir daug sterilesnėj viešoj aplinkoj) sekti pasaką apie „blogiečius – europiečius“, kurie skriaudžia vargšus Lietuvos ūkininkus, nes gauna didesnes Europos Sąjungos išmokas. Ši pasaka – labai efektinga (laikas patikrino!), nes susuka plačiau mąstyti nemėgstančių žmonių smegenis reikiama kryptimi. Esą, kokie vargšai tie Lietuvos smulkesni ūkininkai beigi vidutiniokai, negeba jie konkuruoti vieningoje ES rinkoje, kada prancūzai su belgais gauna ketvirtadaliu didesnes subsidijas. Nors gilesniu požiūriu tai visiškas kliedesys. ES parama žemės ūkiui yra ne tik tam, kad padidintų Europos ūkininkų konkurencingumą rinkose, bet ir sumažintų socialinę atskirtį, išsaugotų tradicinius kaimo verslus. Visoje ES ir Lietuvoje. O kada dirbamos žemės koncentracija yra tokia kaip Lietuvoje (3 proc. žemvaldžių valdo daugiau nei 46 proc. žemės), tai ir išmokos pasiskirsto atitinkamai. Todėl ne belgai su prancūzais kalti dėl menko kokius 20 – 25 hektarus valdančio lietuvių ūkininko produkcijos konkurencingumo, o vietos stambieji žemvaldžiai, kurie tokiomis sąlygomis jaučiasi net geriau už kolegas Belgijoje ar Prancūzijoje.
Mano šaltiniai vis siūlo atsirasti tose vietose, kur savo reikalų aptarti susirenka Lietuvos valstiečiai, kad patekčiau į neoficialią prabangių automobilių parodą. Ligi šiol nesusigundžiau – rodos, kad pavydėti svetimos gerovės yra žema.
Ekonomikos efektyvumo požiūriu, Lietuvos ŽŪ sistema gal ir pagrįsta kažkokia logika. Tačiau prisiminus, kad ES ŽŪ politika turi ir kitų tikslų, ir jiems skiria pinigus, tokia padėtis yra nepateisinama. Tai tokia pat nuodėmė, kaip pinigus panaudoti ne pagal paskirtį. Iš tų pinigų, kuriuos gavęs už dyka, mūsų žemvaldys perka amerikonišką „Hammerį“, užtektų metams vidutinioko padoresniam gyvenimui.
Bet žemvaldžiai sako – taip ir turi būti. Tokia jų siūloma idilė: mums „hammeriai“ bei žemė (kiek daug išlaidų beigi rūpesčių, kad net mokesčių mokėti neišgalime!), jums – fortepijonas į Seimą, na, gal dar tautinis kostiumas. Jums viršūnėlės, mums šaknelės. Arba jums viršūnėlės, mums šaknelės. Nelygu, apie ką diskutuojame – kviečius ar ropes. Renkasi tas, kurio valdžia ir jis ja mėgaujasi.

Rytas Staselis