Atominės katastrofos metines černobyliečiai paminėjo Prienuose

Šiemet Lietuvoje minimos 32 – osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. Skaudžios katastrofos pasekmės juntamos iki šiol, gyvas to įrodymas – šios avarijos likvidatoriai, kurie po 1986 metų balandžio 26-osios buvo išsiųsti dirbti į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą vietovę. Ši patirtis iš esmės pakeitė jų gyvenimus, paliko traumuojančius prisiminimus, negrįžtamai sutrikdė sveikatą, paveikė santykius šeimose, ne vieną pastūmėjo į priklausomybes. Šie žmonės neretai jaučiasi nematomi, nereikalingi, nesuprasti visuomenės, atstumti valdžios ir savo teises gali apginti tik tarpininkaujant Lietuvos judėjimui „Černobylis“.

Iš visos Lietuvos susirinkę černobyliečiai Prienuose aptarė savo problemas.

Gegužės 12 dieną į Prienus iš visos Lietuvos susirinkę judėjimo „Černobylis“ atstovai ir jų šeimų nariai aptarė aktualiausias šios žmonių grupės problemas. Pasak judėjimo vadovo Prano Paškevičiaus, šie žmonės, savimi patyrę, kokia pavojinga yra branduolinė energetika, priklauso tryliktam Zodiako ženklui, kuris vadinamas „Černobyliu“. Būtent jie primena žmonijai, kokius padarinius gali sukelti nevaldomas atominis monstras, ir perspėja dabartinius pasaulio šalių lyderius nepamiršti Černobylio, Fukušimos, ragina daryti viską, kad būtų sustabdyti branduoliniai bandymai ir ginklavimosi varžybos.
P.Paškevičiaus teigimu, tūkstančiai žmonių 206 dienas ir naktis kovojo su šiuo monstru, kol jį apgaubė sarkofagu. Daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos piliečių dalyvavo avarijos padarinių likvidavimo darbuose, valė radioaktyvias atliekas, dėl to susirgo įvairiomis ligomis, tapo neįgaliais. Tačiau tuometinė sovietinė valdžia nepripažino šių žmonių nukentėjusiaisiais. Todėl, norėdami apginti savo teises ir gauti išlikimo garantijų, černobyliečiai 1990 metų kovo 10 dieną susibūrė į visuomeninį Lietuvos judėjimą „Černobylis“. Pagrindiniai šio judėjimo tikslai: pagalbos ir paramos teikimas nukentėjusiesiems nuo Černobylio avarijos, jų atstovavimas, sprendžiant socialines, medicinines, teisines ir kitas problemas.
Per 28 veiklos metus šis judėjimas nemažai nuveikė: buvo rengiamos įstatymų pataisos, organizuojamos konferencijos, stovyklos, mokymai. Judėjimo nariai iki šiol dalyvauja daugelyje praktinių darbų, aktyviai kovoja už černobyliečių pilietines teises ir socialinę gerovę. Todėl nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmečio proga judėjimo pirmininkas P.Paškevičius savo kolegoms ir bendražygiams linkėjo tęsti numatytąją misiją, išlikti pilietiškiems ir užsibrėžtus darbus atlikti su meile savo šaliai ir tautiečiams.

Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas P.Paškevičius, Prienų skyriaus vadovas K.Kazlauskas ir meras A.Vaicekauskas pasikeitė dovanomis.

Susitikimo svečias Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasveikino susitikimo dalyvius ir, kreipdamasis į Prienų černobyliečius bei juos buriantį Kęstą Kazlauską, padrąsino juos tvirtai atstovauti savo interesams, kelti diskusijas rūpimais klausimais, žadėdamas savivaldybės supratimą ir palaikymą. Pasiryžimą glaudžiau bendradarbiauti abi pusės sutvirtino dovanomis.
Lietuvoje judėjimui „Černobylis“ priklauso 16 pirminių organizacijų. „Gyvenam ir egzistuojam,“ – taip apie atstovaujamos pirminės organizacijos veiklą išsireiškė vieno rajono atstovas. Kai kurių skyrių atstovai skundėsi nesulaukiantys vietos valdžios dėmesio, neturintys nuolatinių patalpų susibūrimams. Pakruojiškiai pasididžiavo tuo, kad visų pastangomis pasisekė pastatyti paminklą, skirtą Černobylio AE avarijos aukoms atminti.
Tikslaus skaičiaus, kiek narių šiuo metu priklauso judėjimui, jo vadovai negalėjo įvardyti, dalis černobyliečių yra mirę, kai kurie išvykę į užsienį, persikėlę gyventi į kitas vietoves. Prienų organizacijoje iš 72 narių likę 48.
Todėl diskusijose judėjimo atstovai kalbėjo apie būtinybę sukurti kuo tikslesnį respublikinį černobyliečių registrą, kuris pasitarnautų jų sveikatos būklės stebėjimo, gydymo, socialinės paramos ir kitais tikslais. Judėjimas „Černobylis“ tokios iniciatyvos negali imtis dėl keliamų reikalavimų asmens duomenų apsaugai. Šį registrą turėtų kurti valstybinė įstaiga, pasinaudodama savivaldybių socialinės paramos skyrių, „Sodros“, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir kitų institucijų turimais duomenimis.
Judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius Antanas Turčinas papasakojo, kiek įdėta pastangų ir laiko, kad šis klausimas būtų pradėtas spręsti aukščiausiuose sluoksniuose, černobyliečiams atstovaujama ir tarptautiniu lygiu.
Nors įstatymu černobyliečiai prilyginti politiniams tremtiniams, nukentėjusiems okupacijos metu, tačiau tokių pačių lengvatų jie neturi. A.Turčino teigimu, kurį laiką jie galėjo gydytis atskirame gydymo centre Vilniuje, ant jų medicininių kortelių buvo specialios žymos, tačiau, dokumentams pasikeitus, ši informacija nebuvo išsaugota. Senas archyvas perduotas Šeškinės poliklinikai, tačiau jam peržiūrėti reikia papildomo etato ir lėšų, o veikiančioje poliklinikos informacinėje sistemoje yra pateikiama informacija tik apie 11 Černobylio avarijos likviduotojų, kurie kasmet kviečiami atvykti profilaktiniam sveikatos patikrinimui.
Dauguma černobyliečių sveikatos priežiūros įstaigose susiduria su nepriimtinu gydytojų požiūriu: medikai jų susirgimų ir negalavimų nenori sieti su gautos radiacijos kiekiais. Nedideliu laimėjimu černobyliečiai vadina tai, jog 2016 m. sveikatos ministro įsakymu buvo sudaryta specialistų komisija „Ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“, tačiau pernai įvyko vos trys jos posėdžiai, pateiktos 39 išvados dėl asmenų, paveiktų jonizuojančiosios radiacijos, susirgimo ir mirties sąsajos su buvimu ir darbu Černobylyje.
Černobylio avarijos padarinių likviduotojus kamuoja įvairūs onkologiniai susirgimai, insultai, infarktai, kraujagyslių, nervų sistemos ligos. Tačiau labai sunku įrodyti, kad žmogaus liga – radiacijos padarinys. Tai pripažinus, bent jau černobyliečio mirties atveju jo artimieji galėtų tikėtis papildomos vienkartinės išmokos.
„Situacija nėra gera, bet viltis miršta paskutinė, tikiuosi, kad pavyks nuveikti daugiau,“ – susirinkusiems ūpą stengėsi pakelti A.Turčinas.
Černobyliečiai mirusių likimo bičiulių atminimą pagerbė tylos minute, o gyvieji vienas kitam linkėjo sveikatos, optimizmo ir darnos šeimose. Susitikimo dalyviai tradiciškai susibūrė bendrai nuotraukai, kuri išliks judėjimo „Černobylis“ istorijoje.
Dalė Lazauskienė