Žygis Prienai – Bačkininkėliai

Balandžio 28 d. įvyko pėsčiųjų žygis Prienai – Bačkininkėliai, skirtas Lietuvos valstybės ir Prienų krašto savivaldos atkūrimo šimtmečiui paminėti, kurį organizavo Jiezno seniūnija kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės Prienų 206 -ąja kuopa. Tai jau šeštasis žygis aktyvaus poilsio mėgėjams, norintiems keliauti po savą kraštą, pažinti jį, susitikti ir bendrauti su vietos bendruomenėmis, pasidžiaugti jų pasiekimais, išgirsti įdomių istorijų, aplankyti žymius ir svarbius kultūros ir gamtos objektus.

Organizatoriai šį kartą parinko itin įdomų ir vaizdingą maršrutą, kuris driekėsi beveik trisdešimt kilometrų kairiuoju upės krantu Nemuno kilpų regioniniame parke nuo Prienų sporto arenos per Bagrėną, Alksniakiemį, Važatkiemį, Pociūnus, Kalvius, Vangus, Pašventupį (Ašmintos sen.) iki gražuolio Bačkininkėlių piliakalnio (Pakuonio sen.). Norą žygiuoti motyvavo pažadas, jog kiekviename etape (iš viso buvo šeši etapai) pasitiks, globos ir su vaišėmis pasitiks vietos bendruomenės. O žinojimas, kad tais pačiais keliais vaikystėje ir jaunystėje vaikščiojo tautos ąžuolas Justinas Marcinkevičius – žygiui suteikė didelę prasmę. Kaip ir tai, kad teko žygiuoti Lietuvos partizanų kovos takais ir aplankyti restauruotą išlikusią žeminę.
Organizatorių džiaugsmui, žygiui užsiregistravo 260 dalyvių, daugiausia jaunieji šauliai ne tik iš Prienų rajono mokymo įstaigų (Prienų, Jiezno, Veiverių, Stakliškių, Pakuonio, Išlaužo, Balbieriškio, Šilavoto, Skriaudžių, Veiverių), bet ir iš Varėnos, Šalčininkų rajonų. Prie jaunimo ir žygeivių iš Prienų, Birštono, Jiezno prisijungė svečiai iš Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Panevėžio ir kitų vietovių. Dalyvių amžius įvairus, žygiavo ir pradinukai, ir brandaus amžiaus senjorai.
Startui pasirinkta Prienų sporto arena, kurios aikštelėje, šalia Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Prienų rajono savivaldybės vėliavų buvo iškeltos ir organizatorių – Jiezno seniūnijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bei partnerių – Ašmintos ir Pakuonio seniūnijų – vėliavos, čia ir išsirikiavo žygio dalyviai. Sugiedojus Lietuvos valstybinį himną, renginio vedėjas Linas Žilevičius susirinkusiesiems pristatė organizatorius, partnerius ir rėmėjus. Po trumpų organizatorių ir pagrindinių partnerių sveikinimų kalbų buvo pristatyta žygio programa ir saugaus žygio instrukcijos. Prie žygeivių su draugais ir naudingais patarimais prisijungė Prienų visuomenės sveikatos biuro direktorė Ilona Lenčiauskienė, primindama aktyvaus judėjimo naudą. Savo kolegas panoro pasveikinti svečiai iš Šalčininkų, 11 -osios kuopos vadas viršila Eimantas Tamulynas su draugais, įteikdamas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Prienų šaulių 206 -tos kuopos vadui Egidijui Visockui leidinį ,,Kario keliu“. Prieniečius jis pakvietė dalyvauti jų organizuojamame žygyje Šalčininkų krašte. Po Prienų seniūno Algimanto Matulevičiaus palinkėjimų žygio vadovu paskirtas šaulys Linas Šapalas išvedė koloną Kęstučio gatve Bagrėno kryptimi, o gerai organizuota jaunųjų šaulių komanda rūpinosi saugumu kelyje.
Pirmasis žygio etapas Prienai – Bagrėnas buvo trumpiausias, tik trys kilometrai. Bagrėno kalno papėdėje žygeivių laukė svetinga Strielčių kaimo bendruomenė ,,Nemuno link“. Su nuotaikinga muzika ir vaišėmis pasitikusi bendruomenės pirmininko Arūno Rasimo vadovaujama komanda pristatė save ir nuveiktus darbus, pasigyrė šiais metais Vasario 16 dieną suorganizuotu patriotiniu žygiu po gimtą kraštą. Visus maloniai nustebino jauniausios bendruomenės narės Milenos profesionaliai atliktos dainos, specialiai skirtos žygio dalyviams. Tokio gražaus ir vaišingo sutikimo pamaloninti žygeiviai sutartinai tris kartus ištarė AČIŪ kaimo bendruomenei ,,Nemuno link“ ir patraukė Alksniakiemio kryptimi. Bendruomenės pirmininkas Arūnas, nepamiršęs visiems padėkoti už suteiktą jiems dėmesį, prisijungė prie žygio.
Antrasis etapas Bagrėnas – Alksniakiemis buvo kiek ilgesnis, daugiau nei penki kilometrai. Žygeiviai galėjo gėrėtis vaizdingomis Nemuno pakrantėmis, stebėti paukščių salą. Buvo galima įžiūrėti kiek tolėliau šlaituose po medžių laja besislepiančius Žarijų I ir II piliakalnius. Nė kiek neprailgusi kelionė iki Alksniakiemio baigėsi iškilmingu vietos bendruomenės sutikimu. Alksniakiemio kaimo bendruomenė garsėja gerai parengtu ir per VVG įgyvendintu projektu, sutvarkant aikštyną visuomenės poreikiams. Buvo įdomu pamatyti konkretų veiklios bendruomenės darbo rezultatą, vyrams išbandyti treniruoklius, vaikams pasisupti sūpynėse ar šiaip pailsinti kojas ant lygios, gražiai nušienautos pievutės. Bendruomenės pirmininkė Daiva Earle žygeiviams paruošė įdomią rungtį – atrakciją. Vaikinams ir merginoms pasiūlė pasivaržyti ant skersinio, svarbiausia, kad bendras dalyvavusiųjų prisitraukimų rezultatas būtų ne mažesnis nei šimtas. Be abejonės, atsirado daug norinčiųjų išbandyti sporto aikštyno skersinius, o daugiausia prisitraukimų padaręs vaikinas gavo žadėtą apdovanojimą.
Aikštyno apžiūra ir susitikimas su šaunia Alksniakiemio bendruomene nesibaigė, pirmininkė Daiva su savo pagalbininkais žygio koloną palydėjo pagrindine kaimo gatve, kur kiekvienas jos metras dvelkia įdomia istorija. Bendruomenė džiaugiasi gražiai prižiūrimu senkapiu, įamžintu paminkliniu akmeniu, o labiausiai didžiuojasi, kad kaimo pradinę mokyklą baigė Justinas Marcinkevičius. Žygeiviai pagarbiai išklausė atsiminimus apie garsų kraštietį prie autentiško mokyklos pastato, ant kurio sienos kabo atminimo lenta, pagaminta aktyvaus bendruomenės nario Lino Žurausko. Edukacinė programa pasibaigė jautria tema prie paminklinio akmens, žyminčio Lietuvos partizanų Šiugždinių šeimos namo buvimo vietą.
Atsisveikindami su Alksniakiemio kaimo bendruomene, žygio dalyviai garsiai tris kartus ištarė AČIŪ pirmininkei Daivai Earle ir jos draugams. Nedidelis atlygis už nepakartojamą priėmimą, bet labai nuoširdus ir šviesus.
Trečiasis 5,6 km etapas Alksniakiemis – Kalviai, maršrutas tęsėsi Važatkiemio, Pociūnų kaimų smėlėtomis gatvėmis iki pat Ošvenčios upelio, kuris skiria ir jungia istoriškai įdomius Pociūnų ir Kalvių kaimus. Keliautojų dėmesį traukė Pociūnų aerodrome vykusi mažųjų skraidyklių fiesta. Žadėtas susitikimas su Nemuno kilpų regioninio parko specialistais įvyko nepriėjus upelio, dviejų kelių sankryžoje prie pat Nemuno upės, iš kurios kitame krante matėsi Jiezno seniūnijos pakrantės peizažas. Prie kilnojamo informacinio stendo žygio dalyvius pasitikusi vyr. specialistė Rosita Dargienė turėjo ką papasakoti apie saugomus bei lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus. Nedaugelis žinojo, kad Kalvių miške gyvena jūriniai ereliai ir kiti reti paukščiai bei auga reti į Raudonąją knygą įrašyti augalai. Abiejose Nemuno pusėse gausu piliakalnių, apie kuriuos regioninio parko iniciatyva 2017 metais buvo išleista knyga. Viskas labai įdomu, tik gaila, kad organizatoriai ragino naujam žygio etapui, beliko padėkoti gerbiamai Rositai už savo įstaigos reprezentaciją.
Ketvirtas etapas Kalviai – Vangai buvo pats ilgiausias, prie planuotų penkių kilometrų prisidėjo trečiojo atkarpa, todėl žygeiviams teko kulniuoti daugiau nei aštuonis. Maršrutas tęsėsi miškingomis vietovėmis, retkarčiais išlįsdamas į Nemuno pakrantę ir, atsirėmęs į paskutinę upės kilpą stačiu kampu, žygio dalyvius nuvedė Vangų kaimo kryptimi. Jaunieji šauliai buvo informuoti, kad keliaus Lietuvos partizanų dislokacijos ir kovų vietomis. Šiame miške pokariu buvo įrengta daugiau nei trisdešimt partizanų žeminių. Prie vienos iš jų žygio koloną atvedė vadas Linas Šapalas. Išvargusius žygeivius pasitiko Alksniakiemio bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Linas Žurauskas, kuris savo iniciatyva surinko gausią istorinę medžiagą apie šio krašto partizanų veiklą, užrašė liudytojų atsiminimus, nagrinėjo prieinamus archyvinius dokumentus. Kadangi organizatoriai poilsiui po ketvirtojo etapo skyrė daugiau laiko, Linas spėjo papasakoti apie partizanų kasdienybę ir svarbesnius partizanų kovos epizodus. Žygio dalyviai tylos minute pagerbė šioje žeminėje žuvusius didvyrius ir pasodino daigintas ąžuolo giles aplink partizanų žeminę, kurių parūpino gerbiamas Linas Žurauskas. Mes tikim, kad jaunuoliai, pasėję ąžuolo giles, atvažiuos į šią vietą ne tik aplankyti pačių pasodintų medžių, bet ir kartu atiduoti pagarbą laisvės kovotojams, iš naujo suprasti jos kainą. Po surengtos fotosesijos žygeiviai išsiruošė į penktą, priešpaskutinį, etapą.
Penktas etapas Vangai – Pašventupys tęsėsi Nemuno pakrante per Vangų ir Pašventupio kaimus. Linksmesni, drąsesni jaunuoliai užtraukė žygio dainas ir su gera nuotaika drausmingą koloną nuvedė į ūkininko, Prienų rajono savivaldybės tarybos nario Jono Vilionio sodybą. Čia pasitiko jungtinė Pakuonio krašto bendruomenės ir asociacijos ,,Pilutė“ komanda kartu su Pakuonio seniūne Nijole Averkiene, kilusia iš šio kaimo. Išvargusius žygio dalyvius pasveikino ir pakvietė pietums asociacijos ,,Pilutė“ pirmininkė Laimutė Jančiukienė. Kol visi su dideliu apetitu valgė skanią sriubą, Laimutė papasakojo apie asociacijos veiklą, įgyvendintus projektus ir pakvietė aplankyti du Pašventupio piliakalnius, ypač pirmąjį, kitaip vadinamą ,,Vangų“. Jo prieigose pirmininkė su kitais nariais įrengė poilsiavietę, nuo kurios atsiveria vaizdingas reginys. Asociacija prisideda prie Pakuonio krašto bendruomenės veiklos ir renginių.
Organizatoriai nusprendė į paskutinį šeštą etapą Pakuonio kryptimi paleisti ištvermingiausius žygio dalyvius, nes žingsniamačiai iki Pašventupio fiksavo beveik dvidešimt trijų kilometrų nueitą kelią. Likusius mikroautobusais pervežė į Bačkininkėlius, kur organizatoriai kartu su Pakuonio seniūnijos darbuotojais jau buvo įrengę stovyklavietę finaliniam renginiui prie labai gražaus piliakalnio. Ant piliakalnio viršaus plevėsuojančios vėliavos ir apačioje įkurtas palapinių „miestelis“ atvykusiems padarė didelį įspūdį. Kol papildomais mikroautobusų reisais buvo atvežti likusieji žygio dalyviai, kiti galėjo apžiūrėti ir paimti į rankas tikrus šaulių kovinius ginklus, išgirsti apie Šaulių sąjungos misiją ir vietą krašto apsaugos sistemoje.
Kitoje palapinėje prieniškis šaulys Saulius su draugais dalino ką tik išvirtą košę su karšta arbata.
Iškilmingą žygio pabaigos dalį pradėjo Pakuonio krašto šeimininkai: Pakuonio klebonas Rimas Pilypaitis, Pakuonio seniūnė Nijolė Averkienė ir Pakuonio krašto bendruomenės pirmininkė Aušra Tamošiūnienė, jie padėkojo organizatoriams už žygiui pasirinktas gražias Pakuonio apylinkes ir jų populiarinimą, domėjimąsi vietiniais kultūros paveldo ir gamtos objektais, jaunimo matyvavimą. Aušra Tamošiūnienė žygio dalyviams trumpai papasakojo apie Pakuonio krašto bendruomenės veiklą, svarbesnius parengtus ir įgyvendintus projektus, pasidžiaugė komandiniu Pakuonio miestelyje esančių valstybinių įstaigų ir parapijos darbu. Kaip pagarbos ženklą, šviežios duonos kepalą, padėtą ant lininio rankšluosčio, pakuoniškiai įteikė žygio iniciatoriui Jiezno seniūnui Algiui Bartusevičiui, kuris nuoširdžiai padėkojo už suteiktą garbę, ir duona mielai pasidalino su visais dalyviais.
Kol organizatoriai ruošėsi iškilmingai šaulių priesaikos ir jaunų šaulių pasižadėjimo priėmimo ceremonijai, piliakalnio papėdėje susirinkusiems žiūrovams savo dainas skyrė Vytautas Trakymas. Vėliau visiems žygeiviams buvo įteikti žygio dalyvių pažymėjimai.
Jau tapo tradicija finaliniu renginio momentu priimti naujų šaulių priesaikas ir pasižadėjimus – tai atliko Jiezno klebonas Rolandas Bičkauskas. Šį kartą nemažą būrį šaulių ir jaunųjų šaulių prie Lietuvos šaulių sąjungos vėliavos atvedė Prienų 206 -osios kuopos vadas Egidijus Visockas ir, stebint Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės vado pavaduotojui Vydui Verbiliui, priesaikas ir pasižadėjimus priėmė gerbiamas kunigas Rolandas Bičkauskas.
Beliko padėkoti visiems žygio dalyviams už įdomios iniciatyvos palaikymą ir kartu smagiai praleistą laiką. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas visiems žygio partneriams ir informaciniams rėmėjams įteikė padėkas, o žmogaus dydžio šakotį – žygio iniciatoriams.
Organizatoriai nesako „sudie“, taria „iki kito karto“. Prienų šauliai ir pagaliau šauliu tapęs Jiezno seniūnas turi naujų idėjų ir sumanymų kitiems žygiams, reikia tik Jūsų noro keliauti ir palaikymo.
Organizatorių vardu – Algis Bartusevičius

Rubrikoje Vakar, šiandien, rytoj.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *