Tikėjęs Lietuva: knygos apie signatarą pristatymas Pakuonyje

/arba: Trijų viešnagė Pakuonyje/

Pakuonio bibliotekoje pristatyta knyga „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“. Į susitikimą atvyko trise: knygos autorius Viktoras Jencius-Butautas, žurnalistas, laikraščio „Voruta“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius ir Pasaulio lietuvių bendruomenės narys, buvęs JAV pulkininkas-leitenantas, atsargos kariškis Kęstutis Eidukonis.

Su kolege Renata organizuodamos renginį ir kviesdamos lankytojus, žinoma, pasvarstėme,  kiek jiems aktualu ir svarbu šiame nubudusio pavasario darbų ar pramogų sūkuryje klausytis akademine maniera parašytos, su daugybe dokumentinių išnašų knygos-monografijos personažo gyvenimo ir politinės-visuomeninės veiklos istorijos. Ir ar tądien vykęs regioninis žygis į gamtą nepaverš lankytojų ir nenurungs knygos pristatymo patalpoje? Ir kodėl būtent Donatas Malinauskas, apie kurį dauguma žino tik tiek, kad tai vienas iš mūsų signatarų? Pasirodo, šios dvejonės buvo be pagrindo, – susirinko įvairaus amžiaus, tarp jų ir jaunimo, gausoka auditorija.

Šiek tiek retrospektyvos: bendraudama su knygos autoriumi, prisiminiau 1993-iuosius metus, kuomet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, teko dalyvauti valstybiniu lygiu organizuotoje ir Onuškio (Trakų raj.) bažnyčios šventoriuje vykusioje signataro Donato Malinausko palaikų perlaidojimo ceremonijoje. Tos ceremonijos ypatingumas ir iškilmingumas įstrigo atmintin, – negalėjo neįstrigti. V. Jencius-Butautas ir buvo vienas iš signataro palaikų pargabenimo iš Sibiro ir perlaidojimo Lietuvoje iniciatorių. Vėliau ėmėsi knygos, ir dabar gydytojas iš Rokiškio, beje, dar ir signataro giminaitis, nuo mažens entuziastingas Lietuvos istorijos tyrinėtojas, rūpinasi Donato Malinausko istorinio atminimo išsaugojimu ir sklaida. Knyga gimė iš autoriaus mamos ir kitų artimųjų pasakojimų, iš gausių ir ilgų archyvinės medžiagos Lietuvoje ir užsienyje tyrinėjimų.

Susirinkusiems knygos pristatyme autorius kalbėjo apie tvirtą Donato Malinausko pasiryžimą žengti tautinio atgimimo keliu, Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, diplomatinį darbą Čekijoje, jo indėlį lietuvybės veikloje, Vytauto Didžiojo palaikų ieškojimą. Donatas Malinauskas (1869-1942) – vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose visuomeninio gyvenimo sferose. Tai buvo vienas iš turtingiausių signatarų – turėjo daugiau kaip 1000 ha žemės plotą, keturis dvarus Trakų rajone. Todėl nestebina, kad okupacinė sovietų valdžia greitai jį suėmė ir 1940 m. ištrėmė į Sibirą, į Altajaus kraštą. 1942 m. pabaigoje turtingiausias Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras mirė žiauria mirtimi – iš bado, ir papildė Vasario 16-osios didvyrių gretas, kuriems likimas buvo negailestingas. Toks įvairiapusis gyvenimas ir, deja, įprasta tiems fatališkiems laikams liūdna pabaiga. Galima teigti, kad per konkrečios asmenybės gyvenimo ir veiklos kelio pateikimą autorius apibendrintai apžvelgia visos lietuvių tautos nelengvą kelią į nepriklausomybę.

Knygos autorių įdomiai papildė žurnalistas, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas, leidėjas ir vyriausias redaktorius Juozas Vercinkevičius. Jį su V. Jenciumi- Butautu sieja ilgametis kūrybinis bendradarbiavimas, laikraštyje dažnai spausdinami jų abiejų istorinės tematikos straipsniai. J. Vercinkevičius praplėtė pasakojimą apie Donato Malinausko gyvenimo ir veiklos faktus. V. Jencius-Butautas kartu su JAV gyvenančiu D. Malinausko anūku Tadu Stoma yra įsteigę kasmetinę Donato Malinausko vardo premiją, kurios vienu iš laureatų tapo ir J. Vercinkevičius (šių premijų laureatais yra tapę monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, istorikas, architektas Napoleonas Kitkauskas, etnologė Nijolė Balčiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Alvydas Butkus, šiais metais – poetas, publicistas Vytautas Rubavičius).

Trečiasis susitikimo Pakuonyje svečias – įdomios biografijos JAV atsargos pulkininkas leitenantas Kęstutis Eidukonis. Tarnaudamas JAV kariuomenėje, K. Eidukonis kariškio pareigas ėjo Vokietijoje, Vietname ir Panamoje – visų rūšių Amerikos kariuomenės pajėgose. Dirbo su JAV ambasada, Valstybės departamentu ir Kongresu, pagerbtas sausumos, oro pajėgų, laivyno ir jūrų pėstininkų apdovanojimais. Dabar K. Eidukonis jau du dešimtmečius kasmet po pusmetį gyvena Lietuvoje, Vilniuje. Čia atstovauja JAV lietuvių išeivijai, visuomeniniais pagrindais patarinėja Seimui ekonominiais, kariniais, emigracijos klausimais, publikuojasi Lietuvos žiniasklaidoje.

Dovanos: renginio dalyviai iš svečių gavo knygų su autoriaus autografais ir naujausių „Vorutos“ laikraščio numerių.

Ką gi, prasminga. Dar viena grandis, kuria prisidedame prie Valstybės šimtmečio paminėjimo. Juk žinome, kad istorinės atminties saugojimas ir puoselėjimas yra mūsų bendros kultūros dalis. Tam ir duota istorija, kad šiandien semtumės iš jos minčių ir patirties.

Marytė Žaromskienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

1 komentaras

Komentuoti: Virginija Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *