Pagerbti Lietuvos savanoriai, paminėta Motinos diena

Šimtas metų nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo. Lietuvoje vyksta daugybė renginių, žmonės stengiasi paminėti šią datą, pagerbdami atminimą daugelio drąsių to meto lietuvių. Turbūt dažniausiai yra minimi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, prezidentai, ministrai, Seimo nariai. Jų pavardės ir 1918 metai amžiams išliks istorijoje. Žiūrint dabar pro 100 metų laiko prizmę to laikmečio įvykiai kartais atrodo lyg stebuklas. Tačiau jis įvyko todėl, kad prie iškilių Lietuvos asmenybių prisijungė visa tauta. 

Labai džiugu, kad yra paminimi ir pagerbiami 1919 – 1920 metų Lietuvos savanoriai. 1919 metais Lietuvos savanorių kariuomenę sudarė apie 25000 karių – tai buvo dažniausiai valstiečiai, savanoriškai atsiliepę į vyriausybės kvietimą. Prienų r. Balbieriškio seniūnijos kaimuose gyveno nemažai buvusių savanorių. Tame krašte buvo daug dvarų ir, vykdant didžiąją ministro Mykolo Krupavičiaus žemės reformą, dalis dvarų žemės, vyriausybės nutarimu, buvo išdalinta savanoriams.
Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas Alfonsas Vitkauskas seniai puoselėjo mintį kaip nors išskirtiniau pagerbti savo krašto Lietuvos savanorius. Pasitarė su kitais bendruomenės nariais ir nusprendė Žiūronių kaime pastatyti paminklą. Idėja paviliojo nemažą būrelį entuziastų. Paminklą savanoriams nutarė statyti prie kelio, vedančio Gudelių link, šalia ten jau anksčiau pastatyto kryžiaus Lietuvos partizanų atminimui. Ūkininkas Svajūnas Neveckas šiam gražiam sumanymui skyrė žemės plotelį, ir darbai prasidėjo. Paminklo projekto autorius yra Virmantas Jaciunskas.
Reikalingas medžiagas parūpino Alfonsas Vitkauskas, kuris kartu su Kęstučiu Bartkumi, Adu Vitkausku, Algirdu Naruševičiumi, Virmantu Jaciunsku ir statė paminklą. Vyrai neskaičiavo darbo valandų, ir gegužės 5 dieną paminklas buvo atidengtas ir pašventintas.
Paminklą Lietuvos savanoriams pašventino Alytaus įgulos kapelionas majoras Saulius Kosmauskas. Taip pat pašventino šalia pastatytą koplytstulpį Lietuvos globėjai Švč. Mergelei Marijai, visi dalyvaujantys pasimeldė, prašydami globos ir Žiūronių kaimui. Paminklo atidengimo iškilmėse, be vietinių entuziastų, dalyvavo Alytaus šaulių organizacijos atstovai, Lietuvos Vyčio paramos fondo atstovai, žurnalistas Vilius Kavaliauskas ir nemažai aplinkinių kaimų gyventojų. Susirinkę žmonės teigė jaučiantys pareigą pagerbti Lietuvos savanorius ir nusilenkti Žiūronių kaimą globojančiai Mergelei Marijai. Galbūt tai, kad praeinantys keliu nulenks galvą ar nukels kepurę prieš šią Dievo Motiną vaizduojančią skulptūrą, suteiks kaimui daugiau ramybės ir žmoniškumo. Šį koplytstulpį išdrožė medžio drožėjas Artūras Zienka iš Radžiūnų kaimo.
Ant paminklo pritvirtintose lentose yra surašyti Balbieriškio krašto Lietuvos savanorių pavardės, taip pat pavardės savanorių, apdovanotų Vyčio ordinu.
Antanina Urmanavičienė prie paminklo Lietuvos savanoriams ir prie koplytstulpio Marijai pasodino žydinčių našlaičių.
Visi paminėjimo ir pagerbimo šventės dalyviai Sūkurių kaimo bendruomenės salėje išklausė Balbieriškio parapijos klebono Remigijaus Veprausko aukojamas šv. Mišias už šio krašto gyvas bei mirusias MOTINAS. Prieš tai kieme buvo iškilmingai pakeltos vėliavos, sugiedotas valstybinis himnas.
Virš susirinkusiųjų galvų, kaip tikėjimo ir troškimo taikos pasaulyje simbolis, suplazdėjo balandžiai (auginami Ado Vitkausko ir Vinco Branišausko). Balandžiai kilo į giedrą dangų ir, tarsi jausdami žmonių mintis, visai neskubėjo skristi šalin.
Savo žirgo grožį pademonstravo Rugilė Pavilionytė iš Kalesnykų kaimo. Po šv. Mišių buvo pristatytas naujas Mackių kaimo gyventojo Romaldo Zabulionio romanas „Bandyti ir nesustoti…“. Salėje abejingų šiam įvykiui nebuvo, juk ne visiems taip pasiseka – turėti kaimyną rašytoją… Rašytojas papasakojo, kas jį paskatino parašyti tokią, galima sakyti, edukacinę knygą, kurioje įtaigiai pasakojama, kaip galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Renginyje susirinkusiuosius linksmino bendruomenės ansamblis „Vidupis“ ir alytiškių ansamblis „Verseka“. Visą renginį vedė Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė Asta Galbuogienė.
Po renginio jau tradiciškai visi (Alfonso Vitkausko rūpesčiu) pavalgė sočios grikių košės, po to jau galima pereiti prie draugiškų, kaimyniškų pokalbių ir arbatos, ir deserto…
Bendruomenės „Vidupis“ pirmininko Alfonso Vitkausko triūsas, pagerbiant 1919 – 1920 metų Lietuvos savanorius, įvertintas Vyčio paramos fondo padėkos raštu, kurį pasirašė fondo pirmininkas generolas Česlovas Jezerskas.

Scholastika Kavaliauskienė