Procektoriumo kvapas

Neįprastai anksti Lietuvoje prasidėjusi Prezidento rinkimų kampanija, ligi jos likus vieneriems metams, tapo dar ir audringa. Šios savaitės vinis: viešumoje pasirodęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su prokurorų kyšio ėmimu kaltinamu buvusiu Seimo nariu, liberalu Eligijumi Masiuliu.
Elektroninių laiškų turinį atpasakoti pakankamai sudėtinga, tačiau reikšmingiausi jo epizodai keli: šalies vadovė užsimena adresatui, kad tas galbūt gali paveikti koncerną „MG Baltic“ (dabar kartu su p. Masiuliu į teismo suolą rengiasi ir šios verslo struktūros buvę įtakingi asmenys), kad šis, numanomai darantis įtaką tuo metu kontroliuojamai žiniasklaidai – TV kanalui LNK, „Info TV“ ir interneto portalui „Alfa.lt“, sumažintų kritikos apsukas prieš p. Grybauskaitės skiriamus arba teikiamus tvirtinti Seimui kandidatus į svarbias valstybės pareigas.
Tuometinis Liberalų Sąjūdžio lyderis E. Masiulis akivaizdžiai mėgaujasi Prezidentės jam skiriamu vaidmeniu beigi dėmesiu.
Kita svarbi ir dabar bene didžiausių kritikos strėlių sulaukianti susirašinėjimo aplinkybė ta, kad p. Grybauskaitė neslepia nepasitenkinimo LNK televizijos savaitinės laidos „Savaitės panorama“ vedėju, tuometiniu interneto portalo „Alfa.lt“ vyr. redaktoriumi Tomu Dapkumi. Iš kai kurių frazių, ko gero, galima iššifruoti užuominas, kad galbūt tokio „(suprask, koncerno „MG Baltic“) skaliko“ kaip Dapkus LNK eteryje nebebūtų.
Istorija primena procektoriumą su visa jo anatomija, kvapais ir kitais dalykais, nuo kurių tokioje įstaigoje alpsta silpnesnių nervų medicinos sričių studentai.
Nors ketvirtadienį interviu LRT televizijos naujienų tarnybai Prezidentė apgailestavo dėl susirašinėjimo medžiagoje prasiveržiančių aštrios leksikos epizodų, o nemažai žmonių Lietuvoje dėl jų jau spėjo įsižeisti, artimiau p. Grybauskaitę pažinę ar pažįstantys žmonės, bendradarbiai tvirtina, esą šalies vadovė palyginus dar visai nearši. Vienas politikas man privačiame pokalbyje neatmetė galimybės, kad visą savo turimą leksikos potencialą šalies vadovė galėjo pasilikti tiesioginiams susitikimams su p. Masiuliu. Veik niekas neabejoja, kad tokių susitikimų būta.
Kita vertus, didumai Vilniaus politikos koridoriuose šmirinėjančių žurnalistų niekada nebuvo didelė paslaptis, kaip p. Grybauskaitė vertina oligarchinius santykius valstybėje ir ką konkrečiai galvoja apie tokių verslo grupių kaip koncernas „Vikonda“, „Achemos grupė“ arba „MG Baltic“ veiklą valstybėje bei jų įtaką politiniams procesams.
Iš to žinojimo kyla ir, ko gero, pats bjauriausias klausimas: ar Prezidentės bendravimo su p. Masiuliu dalykinė esmė reiškia, kad šalies vadovė pripažino „MG Baltic“ grupės įtaką kaip neišvengiamą ir ieškojo galimybių susitarti?
Jei pasitvirtintų tokia prielaida, ko gero, galėtume įtarti, kad šalies vadovės susirašinėjimas su buvusiu Liberalų Sąjūdžio lyderiu yra jos ankstesnio principinio požiūrio į oligarchus pralaimėjimą.
Kita vertus, beveik dvi kadencijas trukęs ir visada į žiniasklaidos akiratį patekdavęs šokių su kardais veikimo būdas greičiausiai negalėjo būti nuolat produktyvus bei rezultatyvus. Galbūt p. Grybauskaitė suprato, kad kardas jos rankose kartais lemia prastesnę tikimybę su kitomis valdžiomis susitarti dėl šaliai svarbių sprendimų. Akivaizdu, kad ir Vyriausybė, ir Seimas kai kurias p. Grybauskaitės politines iniciatyvas arba priima pasitikdami tarsi šakių fanagomis. Arba geriausiu atveju jas pūdo kažkurių Seimo ar Vyriausybės kabinetų stalčiuose. Kuriuose – kartais nežino nė tose kontorose dirbantys atsakingi klerkai.
Prezidentės pasažai, skirti žiniasklaidos atstovams, manęs visai neužkabino. Sutinku, kad nepolitikams, net ir patiems aukščiausiems pareigūnams norisi vertinti žurnalistų darbą. Dėl etikečių, kaip sakoma, visada prašom, jei tik nuo to jiems lengviau. Tačiau esu ne kartą apie tai rašęs, kad kaip taisyklė politikai imasi vertintojų pareigų tik tada, kada mūsų profesinė bendruomenė nesugeba sustatyti etikos standartų, jų laikytis, o nesilaikančius kalti prie gėdos stulpų. Nors viską beveik žinome apie kolegų darbo principus (nebūtinai tik aptariamo susirašinėjimo metu įvardintų kolegų), tačiau labiau kikename, su tokiais nelabai bendraujame, ir viskas. Tada išplaukia arba rūke paskęsta visi standartai, etika ir geroji žurnalistų praktika.
Ir gal pagrindinis šios temos recidyvas: p. Grybauskaitė ligi šiol buvo ne tik tas politikas, kuris turėjo itin aukštą visuomenės pasitikėjimo kreditą. Tačiau dabar mėginant pasakyti, kad Prezidentė ne tik kitiems taiko aukščiausius etikos bei veiklos skaidrumo standartus, kažkuria vieta gali sulūžti liežuvis.
Nesutikčiau su kolega Rimvydu Valatka, kuris komentuodamas šią istoriją tvirtino, esą D. Grybauskaitė Lietuvos politiką pakišo po grindjuoste. Tačiau faktas, kad per likusį iki kadencijos pabaigos laiką reanimuoti buvusį pasitikėjimą šalies vadovei būsią sudėtinga.
*Prozektoriumas – (lot. Prosectorium), mked. Patalpa, kurioje skrodžiami lavonai. Pagal Tarptautinių žodžių žodyną.

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *