Jonas Bieliauskas – šiaudinių sodų pynėjas

Dažnai kūrėjų ieškome kažkur toliau, nesitikėdami, kad šalia mūsų gyvena daug kūrybingų ir įdomių žmonių. Jau trečius metus Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre vykdome krašto kūrėjų edukacines programas. Surandame daug kūrybingų žmonių, kurie mielai savo amato pamoko visus norinčius.


Jiezno seniūnijos Kiškeliškių kaime gyvenantis Jonas Bieliauskas sutiko pamokyti lietuviškų šiaudinių sodų rišimo subtilybių. Jis pats paruošė medžiagas, reikalingas edukacijai, ir kantriai mokė susidomėjusias moteris. Užsiėmimas buvo meditatyvus, o rezultatas – gražus.
Mokytojas mielai papasakojo savo biografiją ir kūrybinio kelio pradžią. Jonas Algimantas Bieliauskas gimė 1938 m. liepos 31 dieną Jiezno seniūnijoje, Kisieliškių kaime. 1952 m. baigė Kašonių septynmetę mokyklą. Tai buvo pirmoji šios mokyklos laida.
„Labai norėjau mokytis toliau, įgyti specialybę, bet būdamas aštuonerių metų netekau tėvo. Buvo sunkūs laikai, vyko kolektyvizacija, ir mama negalėjo leisti manęs toliau nuo namų mokytis, todėl likau dirbti kolūkyje“, – prisimena Jonas.
Noras siekti mokslo vis tiek nugalėjo. Dirbdamas gyvulininkystės apskaitininku J. Bieliauskas įstojo mokytis neakivaizdiniu būdu į Marijampolės žemės ūkio technikumą ir po ketverių metų jį sėkmingai baigė. Kolūkio valdyba paskyrė jį vyr. zootechniku. Dirbo 16 metų iki Nepriklausomybės paskelbimo. Jonas visą gyvenimą buvo smalsus, troško tobulėti. Dirbdamas zootechniku įstojo ir baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (taip pat neakivaizdiniu būdu) .

.

Po Nepriklausomybės paskelbimo susigrąžino tėvams priklausiusią žemę ir pradėjo ūkininkauti. Lietuvai įstojus į ES ir atsiradus programai „Pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, ja pasinaudojo ir nutraukė žemės ūkio veiklą.
Atsiradus daugiau laisvo laiko pradėjo tvarkyti namų aplinką, gražinti sodybą, statyti pavėsines, nes seniai kirbėjo noras kažką gražaus sukurti. Norėjosi papuošti ir namo vidų, todėl prieš 6 – 7 metus susidomėjo šiaudinių sodų pynimu: „Gavęs šiek tiek literatūros apie pynimą, pradėjau kurti sodus pats. Žiemos metu per tuos metus nupyniau ne vieną dešimtį. Kai namuose jau nebebuvo vietos kur kabinti, pradėjau dovanoti draugams, kaimynams, giminėms ir pažįstamiems, kurie tik domėjosi mano darbais“.

.

„Taip pat bandau iš meldų bei ajerų pinti įvairius krepšius, pintinėles, dekoratyvinius sienų papuošimus, padėkliukus ant stalo ir pan.“, – pasakoja Jonas, nestokojantis kūrybinio entuziazmo.
Dar jis sako, kad jam įdomu sugalvoti ką nors naujo, nes gaminti kažkokius vienodus daiktus – nuobodu, norisi ieškoti naujovių. Net ir iš jo nupintų daugybės sodų nėra dviejų vienodų. Kūryba jam suteikia daug džiaugsmo, o darbas iš paties pasiruoštų natūralių medžiagų – labai malonus.
Dalia Vertinskienė
Jiezno KLC direktorė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *