Gegužės mėnesio priminimai

Namams…
Kai ne dienom, o valandom vis šiltėja orai, ilgėja šviesus paros metas, argi nusėdėsi troboj ar bute. Taip ir norisi su visu savo gyvenimu kraustytis į kiemą, terasą, sodo namelį ar tiesiog į balkoną. Taigi reikia ir sumąstyti, kaip čia gudriau persikraustyti, kad kuo daugiau laiko praleistume saulėje, šviesoje, gamtoje.
Gali būti, kad pirmomis dienomis puolę į daržus ir gėlynus neturėjome kada apsitvarkyti terasos, balkono, verandos…žiūrėk ten susikaupę pernykščių daiktų, ryšulių ir dar nežinia kokio „turto“…Patarimas geriausia būtų toks – saulėtą dieną viską beatodairiškai išgriozdinti lauk, kaip tai Katrei pamosuoti šluotražiu, išsimazgoti visas kertes, nusigraibstyti voratinklius, išsiblizginti.
O tuomet jau pamažėle, atsirenkant susinešti turtą atgal, tik jau gerai apgalvojant, ar viso to reikia. Žiūrėk, ir atliks gerokai nemažai išmetamų dalykų. Patalpoje liks daugiau erdvės, norėsis pasipuošti vasaros buveinę naujais akcentais, naujomis spalvomis.
Tikrai, nepamirškime, kad pakeitę spalvinę gamą – kažkokios vienos ar kelių spalvų suderintos vazos, pagalvėlės, staltiesėlės, indai – gali tapti atgaiva akiai ir širdžiai.
Jei mūsų vasaros rezidencija tik balkonas, nusiminti neverta. Čia, pasitelkus išmonę, galima susikurti jaukų kampelį rytmečio kavai ar vakaro valandai su knyga. Tiesiog atsiminkime, kad balkonas – ne sandėlys nenaudojamiems daiktams, o erdvės iš kambario į lauką tąsa.

Sveikatai…
Šimtai patarimų prirašyta, dar daugiau eina iš lūpų į lūpas apie tai, kaip pasinaudoti gamtos pavasarį mums pažertomis gėrybėmis. Tačiau patarimai patys savaime neveikia, jei pasinėrę į pavasario darbymetį pamirštame patys save.
Pats laikas dairytis, rinkti pumpurus, žiedus, jaunus lapelius ir mėgautis šviežiomis arbatomis. Neverta viską džiovinti ir krauti žiemai, o pavasarį dar kartais tenka ir išmesti užsibuvusias atsargas. Todėl čia ir dabar – vietoj kavos pertraukėlės kodėl nenusiskynus šakelės plautės, garšvos, dilgėlės, gal dar šv.Petro raktelis kur žydi ir stikliniame inde užplikyti žolynėlius. Toks grožis arbatos! O jau apie aromatą, skonį ir naudą sveikatai neverta ir tuščiažodžiauti. Eksperimentuokite, plikykite įvairius žiedus, lapelius ir pumpurus. Aplenkime tik nuodingus augalus.
Akį džiugina pradėjusios skleistis alyvos. Tačiau jos puikus vaistas, liaudyje vartojamos jau nuo seno.Rinkime pumpurus, žiedus, jaunus lapelius. Alyvos stiprina imunitetą, išvalo toksinus, padeda turintiems aukštą kraujospūdį. Labai stipri pumpurų galia, o lapai turi bakteriocidinių savybių. Jei užsitęsė pavasarinis kosulys, dėkime alyvų lapų į arbatas. Žiedo šakelė bet kokioje arbatoje – tai ir grožis, ir nauda.
Švariai nuplautus lapelius galima dėti ir ant negyjančių žaizdų. O jau alyvų vantos pirtyje tai nepakeičiama nauda ir malonumas, ypač storuliams. Dėkime karštas vantas ir ant sąnarių, greičiau pajudės iš jų susikaupusios druskos.
Verta pabandyti alyvų žiedų kompresus nuo sumušimų, reumato pažeistų vietų. O užplikinę 2 valgomus šaukštus alyvų žiedų ar lapų, palaikę apie valandą, nukošę turėsime puikią arbatą nuo temperatūros ar sergant bronchine astma. Taip sako liaudies gyduolių išmintis.
Ar verta dar ir dar kartą priminti, kad netryptume po kojomis gulintį geltonąjį auksą? Tai apie pienes, kurios jau sugeltonavo visu gražumu. Net ir skubėdami, švarioje aplinkoje pasilenkime, nusiskinkime žiedelį vieną kitą ir čia pat suvalgykime. Toks geras kartumėlis burnoje. To kartumo taip trūksta mūsų racione. Apie visas kitas pienės naudas esame jau tiek daug girdėję… Bandykime ir nenusivilsime!

SODININKUI, DARŽININKUI GĖLININKUI…
Jei turite nors vieną ar kelis rožių krūmelius, o gal ir visą rožynėlį, nepagailėkite savo karalienėms dėmesio. Atidžiai apžiūrėjus būtina nugenėti ligų pažeistas ar negyvas šakeles. Nukirpti reikėtų iki žalios šakelių vietos.
Jei rožės po žiemos atrodo pavargusios, sumenkusios, nebijokime patręšti – tik tuomet, kai joms užtenka maisto medžiagų, jos džiugina žiedais ir savo lapų blizgumu. Jei dirvoje pakankamai azoto, fosforo, kalio, tai rožės puikiai augs, kraus žiedus, atsilaikys prieš ligas ir kenkėjus. Neturi trūkti geležies, magnio, boro, kalcio.
Profilaktiškai rožes nupurkšti pataria ne vienas specialistas. Ir nereikia laukti, kol jau liga užpuls. Tik būtina apsaugoti šalia esančius uogakrūmius.
O jei sugalvojote šį pavasarį nusipirkti rožės krūmelį, o gal gavote dovanų, tai svarbu atsiminti, kad sodinti derėtų saulėtoje vietoje, iš bėdos, mažame pavėsyje. Tamsos ir vėjuotos vietos rožės nemėgsta. Paruoškite lengvo priemolio dirvą, įmaišykite smėlio, medžio pjuvenų, smulkintų šiaudų. Pasodintą rožę apkaupkite, žemę suspauskite. Krūmelį patartina formuoti nuo pat pradžių.
Na, o daržininkams verta priminti, kad vėl labai madoje maišytas daržas: valgoma – nevalgoma.
Šalia vienmečių, daugiamečių, ar svogūninių augalų labai tinka spalvingos salotos, garstyčios, kopūstai, krapai. Tiks ir burokėlių veislės, vyšniniais lapais, kaip antai „Bull‘s Blood“, ir „Red Devil“, kiek šviesesniais lapais. Garstyčios „Osaka Purple“, „Red Giant“- raudoni, stambūs lapai. Salotos „Lola Rossa“ papuoš kompoziciją rausvais garbanotais lapais.
Sidabrine ir karpyta lapija įsilies artišokai, melsvą spalvą duos jauni kopūstų daigai. Derės ryškiai žali ir garbanoti garstyčių lapai. Eksperimentuokime ir nenusivilsime. Tai, kas nauja, tai užmiršta sena, nes ir mūsų močiutės gėlynuose mėgo sodinti spalvingas prieskonines žoleles: bazilikus, agurkles, katžoles, melisas.
Tokias kompozicijas nebūtina laikyti iki rudens. Vienus augalus išrovus, visuomet galima papildyti kitais. Svarbu atminti, jei augalus vartosime maistui, nepurkškime jokiais chemikalais!
Per šventą Izidorių Artoją, gegužės 15 -tą, senovėje jau sakydavo, kad sėja baigta. Tačiau šiais laikais esame įsigudrinę sėti, sodinti kiaurus metus. Net ir veislių randasi naujų ir vėlyvam sodinimui pritaikytų.
Taigi sode dar galime prilenkti dauginimui serbentų ar kitų uogakrūmių šakelių. Išretinkime avietes, kai jos paaugusios iki 20 – 30 cm. Tinkamas laikas ir vejai sėti. Vienam kv. metrui reikės apie 30 g sėklų.
O svarbiausia, nepamiršti pakelti akių į visą tą grožį, kuris įsisiautėjo žydėjimu aplink mus – jei kokio darbelio šį pavasarį ir nenudirbsime, nesigraužkime, o paprasčiausiai įtraukime jį į kitų metų planus.
Gražaus gegužės žydėjimo!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *