Birštono sanatorija ,,Versmė“ gydo jau 50 metų!

1966 metais Lietuvos TSR prezidiumo sprendimu, Prienų rajono Birštono miesto tipo gyvenvietė buvo pertvarkyta į respublikinio pavaldumo Birštono miestą, t.y. Birštonui suteiktos miesto teisės. Tai, galima sakyti, davė stimulą kurtis naujai sanatorinio gydymo įstaigai Birštono kurorte.

Sanatorijai ,,Versmė“ pradžią davė 1968 m. Birštono Vytauto kalno papėdėje iškilęs pastatas, skirtas žemės ūkio darbuotojų tobulinimosi kursams. 1969 metais čia buvo įkurtas žemės ūkio darbuotojų pansionatas. 1975 metais pansionatas panaikintas ir jo bazėje įkurta žemės ūkio darbuotojų sanatorija ,,Versmė“. Pirmuoju sanatorijos vadovu tapo gydytojas Aleksandras Gorinas. Štai ką laikraštyje ,,Valstiečių laikraštis“, 1975 m. Nr. 24, rašė žurnalistas V. Žvirdauskas:

,,Prieš šešerius metus Birštono kurorte atvėrė poilsiautojams duris respublikinio žemės ūkio darbuotojų poilsio įstaigų susivienijimo sanatorija ,,Versmė“. Per tą laiką daugiau nei 15 tūkstančių žemdirbių čia gydėsi ir ilsėjosi. Jau treji metai vyr. gydytoju ,,Versmėje“ dirba Kauno Medicinos instituto auklėtinis Aleksandras Gorinas. Reiklus pavaldiniams ir sau, malonus su poilsiaujančiais gydytojas nepasitenkino tuo ką rado atėjęs.

– Mūsų tikslas,- sako Aleksandras. – nuolat gerinti gydymo ir poilsio sąlygas. Padaryti viską, kad per tas 24 dienas žmogus būtų visiškai atitrūkęs nuo kasdieninių rūpesčių.

Šalia senojo pastato kyla naujas didesnis. Jį stato Druskininkų statybos valdyba. Žada atiduoti liepos mėnesį. Jame bus įrengtos naujos palatos, didelis klubas, gydomasis, gydomasis fizinės kultūros kabinetas, biblioteka.

– Ir ties šituo,- tęsia A. Gorinas,- nesustosime. Projektuojamas naujas gydyklų korpusas. Jį pastačius, nebereikės naudotis centrinių gydyklų paslaugomis. Iš vonios išlipus, lauku neteks eiti į sanatoriją. Visi pastatai bus sujungti galerijomis. Šiais metais rekonstruosime ir senąjį pastatą.“

Laikraščio žurnalisto manymu, kad ,,ir šiandien jauku ,,Versmės“ sanatorijoje. Jaukumą kuria visas sanatorijos personalas – nuo valytojų ir virėjų iki vyr. gydytojo. Pavartęs pageidavimų knygą, gali surašyti ilgą sąrašą žmonių, dėkojančių sanatorijos darbuotojams už gerą maitinimą, priežiūrą, gydymą…“

1982 m. sausio 1 d. pradėta eksploatuoti pagrindinė sanatorijos gydomoji bazė – balneofizioterapijos gydykla. Čia įrengti purvo, vonių, hidroterapijos skyriai, gydomasis baseinas, sauna. 1984 metais atidaroma pastatyta nauja valgykla, 1985 m. senosios valgyklos patalpos rekonstruojamos į klubines patalpas su šokių žaidimų salėmis kabinetais. 1987 metais atiduodamas eksploatacijai naujas 180 vietų miegamasis korpusas, kurio dalyje įsikuria Kauno Medicinos instituto Endokrinologijos skyrius, gydomosios fizkultūros salė, biblioteka, skaitykla, medicinos personalo ir procedūriniai kabinetai. Sanatorijos ,,Versmė“ darbuotojai taip pat aktyviai dalyvavo įvairioje kultūrinėje ir sportinėje veikloje. 1977 m. buvo įkurtas sanatorijos estrados ansamblis, kuriam vadovavo E. Vasiliauskas. Sanatorija turėjo ir garsią savo futbolo komandą ,,Versmė“, kuri ne kartą tapo respublikos kurortinių miestų varžybų nugalėtoja.

Ilgainiui Birštono kurorto sanatorija ,,Versmė“ tapo ne tik žemdirbių reabilitacijos vieta, tačiau ir visų Lietuvos bei tuometės Sovietų Sąjungos žmonių gydymosi ir poilsio bazė. Per 50 metų sanatoriją kūrė ir tebekuria, dirba joje daug atsidavusių savo profesijai darbuotojų. Ne tik ,,Versmės“ sanatorijos vadovai: Aleksandras Gorinas, Antanas Šatas, Antanas Danys, tačiau ir visi gydytojai, medicinos personalas, sanatorijos darbuotojai stengėsi ir tebesistengia užtikrinti, kokybiškas gydymosi ir reabilitacijos paslaugas ligoniams ir svečiams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių užsienio šalių.

Straipsnyje panaudota istorinė medžiaga iš Birštono muziejaus ir sanatorijos ,,Versmė“ archyvų.

Angelė Sabaliauskaitė

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *