Merės ataskaita: Birštono laukia geros permainos

Praėjusį pirmadienį Birštono merė Nijolė Dirginčienė susitikime su gyventojais pristatė 2017 metų veiklos ataskaitą visose srityse, pasidžiaugė per praeitą laikotarpį savivaldybėje ir kurorte įvykusiais akivaizdžiais pokyčiais, dėl kurių Birštonas tapo žinomesnis, patrauklesnis poilsiautojams ir patogesnis gyventi vietos žmonėms. Už tai ji padėkojo ir kolegoms politikams, ir aktyviai, kūrybingai, atsakingai dirbančiai savivaldybės bendruomenei, kurią sudaro biudžetinės įstaigos, kurorte veikiančios organizacijos, verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir atskiri piliečiai.
Merės pranešime buvo daug pozityvaus nusiteikimo, kad prasidėję procesai bus tęsiami, parengti projektai bus sėkmingai įgyvendinti, o miestas išliks saugus, draugiškas gamtai, su kokybiška gyvenamąja aplinka.
Pranešėja įvardino stipriąsias Birštono savivaldybės puses: sėkmingai vykdomas biudžetas, išplėtotas socialinių paslaugų tinklas, sukurta sveikatingumo ir sporto infrastruktūra, pritraukta ir numatyta nemažai investicijų, renovuojami daugiabučiai namai, remontuojami ir asfaltuojami kaimiškosios teritorijos keliai bei miesto gatvės, vyksta dialogas su įvairiomis visuomenės grupėmis, parengtas darnaus judumo planas ir kt.
N.Dirginčienė su gyventojais pasidalino ateities planais, susijusiais su kurorto urbanistine perspektyva, supažindino su investiciniais projektais, kurie skirti turistinių, verslo traukos objektų, gyvenamųjų namų statybai, švietimo, kultūros, sveikatos įstaigų pastatų rekonstrukcijai, dviračių takų plėtrai, gatvių atnaujinimui.
Akivaizdu, kad Birštonas dar turi galimybių augti, o savivaldybė – planų ir priemonių jiems įgyvendinti. Kaip sakė merė, parengtas 21 projektas, turintis finansavimo šaltinius. Bendradarbiaujant su lenkais, gauta lėšų Vytauto kalno tvarkymui, pasistūmėjo į priekį Meno mokyklos pastato modernizavimo projektas – jį, vienintelį Lietuvoje, finansuos Vokietijos vyriausybė. Saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva šiemet bus pradėta apžvalgos bokšto ant aukščiausios kalvos prie „Seklytėlės“ statyba. Savivaldybės uždavinys – suprojektuoti ir nutiesti privažiavimus iki šio bokšto, lygiagrečiai Automobilių kelių direkcija imsis viaduko ties Birštono vienkiemiu statybos. Škėvonių gūbrys, Velniabliūdžio pelkė bus labiau pritaikyti turizmo ir vietinių gyventojų poreikiams – šiose teritorijose ruošiamasi įrengti pažintinius takus.
Pagal darnaus judumo projektą (vienintelį Lietuvoje) šiais metais kurorte atsiras elektromobilių įkrovos vietos. Numatyta nutiesti dar 7 km dviračių – pėsčiųjų takų. Viena atšaka ves nuo pagrindinio kelio ties įvažiavimu į Nemajūnus iki bažnyčios. Daugėjant poilsiautojų, kyla poreikis rekonstruoti ir prastos būklės Žvėrinčiaus miško taką. Tarp numatomų darbų: gimnazijos salės, vienkiemio lopšelio – darželio, krašto muziejaus pastatų remontas, Mokyklos gatvės ir šaligatvių, apšvietimo tinklų rekonstrukcija. Intensyviai ieškoma lėšų Birštono PSPC pastato rekonstrukcijai baigti, Slaugos skyriaus įkūrimui.
Merė N.Dirginčienė akcentavo, jog statybų proveržis Birštone prasidėjo su 750 vietų „Eglės“ sanatorijos atsiradimu. Verslininkų pastangomis statomi ne tik sveikatingumo ir reabilitacijos paskirties objektai, bet ir gyvenamosios paskirties namai. Mažėja apleistų, miesto nepuošiančių pastatų. Artimiausiu metu vietoj apleisto Druskupio restorano pradės kilti kotedžai, bus nugriauti senokai nenaudojami pastatai miesto centre už bibliotekos – čia ruošiamasi statyti gyvenamuosius namus. Merė pasidžiaugė tuo, kad kurorte daugėja apgyvendinimo ir maitinimo vietų, įkurtų privačiomis lėšomis, ji teigiamai įvertino ir smulkiųjų verslininkų iniciatyvas, pvz., vandenlenčių ir batutų parko idėją.
Savivaldybė brandina grandiozinį 100 mln. eurų vertės Birštono „vartų“ projektą ir ieško galimų investuotojų, kuriuos sudomintų galimybė teritorijoje prie įvažiavimo į kurortą įkurti verslo ofisų, kavinių ir kitų įstaigų miestelį. Plečiantis miestui, atvykstant vis daugiau žmonių, augant vagysčių skaičiui, merės teigimu, labai svarbu pasirūpinti gyventojų ir poilsiautojų ramybe, jų turto saugumu. Pasak jos, prieš vasaros sezono pradžią prie įvažiavimo į miestą bus įrengtos dvi vaizdo kameros, kurios padės rinkti statistinius duomenis, užkardyti nusikalstamas veikas.
Gyventojai buvo aktyvūs, po ataskaitos pristatymo merei pateikė su miesto tvarkymu ir saugumu gatvėse susijusių bei kitų aktualių klausimų. Vienus ji nuramino, jog bus tvarkomos ir duobėtos senamiesčio gatvelės, į kitų klausimus dėl daugiabučių namų renovacijos metu nepadarytų darbų ir broko žadėjo duoti atsakymą po kompetentingų specialistų išvadų.
Verslininkui R.Skorupskiui rūpėjo savivaldybės vadovų pozicija dėl galimybės statyti pėsčiųjų tiltą per Nemuną. Merė verslininką informavo, jog jo pateiktas ir grupės žmonių pasirašytas siūlymas buvo apsvarstytas kartu su Tarybos nariais, dalyvaujant Nemuno kilpų regioninio parko direktorei Daliai Križinauskienei ir savivaldybės skyrių specialistams. Dar kartą prieita prie išvados, jog pėsčiųjų tilto statyba istorinėje miesto dalyje negalima, šiam projektui jokia tarnyba neišduotų reikiamų leidimų. Kita vertus, pagal atliktą galimybių studiją, kurorte būtų labiau reikalingas transporto tiltas, kurio preliminari vieta – Barboros Radvilaitės gatvės tąsa prie Žvėrinčiaus miško. Tačiau, kaip sakė N.Dirginčienė, ir šio projekto idėja neracionali, kol kas neįgyvendinama – pirmiausia dėl brangumo, antra dėl poreikio (kitapus Nemuno neišvystytos infrastruktūros bei nedidelio gyventojų skaičiaus).
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *