Atliekų tvarkymo sistemoje vėl bręsta pokyčiai…

Birštono savivaldybėje surengtoje diskusijoje, dalyvaujant savivaldybės vadovams, Tarybos nariams, Alytaus RATC direktoriui Algirdui Reipui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjai aplinkos ir energetikos klausimais Agnei Kazlauskienei, buvo aptarti atliekų tvarkymo klausimai Alytaus regione ir Birštono savivaldybėje, dvinarė rinkliavos apmokėjimo sistema bei ruošiamos naujovės. Nerimą kelia ne tik didėjantis sąvartyno „vartų“ mokestis, bet ir Aplinkos ministerijos siūlymai Seimui keisti bene dažniausiai kaitaliojamą Atliekų tvarkymo įstatymą – jame numatyti naują komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus kainodaros modelį, o regionines kainas pavesti nustatyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).


Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Algirdo Reipo teigimu, regione sukurta gerai veikianti atliekų tvarkymo sistema. Pernai bendras šalinamų atliekų kiekis padidėjo nuo 76 tūkst. iki 81 tūkst. tonų, tačiau išaugo ir kompostuojamų (taip pat ir namų ūkiuose), perdirbamų, deginamų atliekų apimtys. Net 61 proc. atliekų regione perdirbama, todėl, anot A.Reipo, esame pakankamai geroje situacijoje Europos mastu, kurios direktyvos reikalauja iki 2030 metų pasiekti 65 proc. normatyvą. Be to, 76 proc. perdirbamų atliekų yra panaudojama energijos gamybai.
Pagal žiedinės ekonomikos principą, kuris užtikrina darnų išteklių naudojimą ir eliminuoja atliekas, ARATC keliamas uždavinys nuo 2019 metų surinkti ir išmetamas maisto atliekas, jų šalinimą sumažinant nuo 19 tūkst. iki 10 tūkst. tonų. Tuo tikslu ne mažiau nei 60 proc. gyventojų, neturinčių kompostavimo konteinerių, bus išdalinti konteineriai maisto atliekoms. Iki šiol per 7 tūkst. gyventojų naudojasi kompostavimo konteineriais.
A.Reipas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 metais dvigubai (nuo 21,04 Eur be PVM iki 50 Eur) išaugs vadinamasis sąvartyno „vartų“ mokestis už šalinamas atliekas, per metus į valstybės biudžetą teks sumokėti nuo pusės iki vieno milijono eurų akcizo mokesčio, tai, be abejonės, pabrangins ir atliekų surinkimo bei tvarkymo kaštus vartotojams. Todėl, ARATC direktoriaus teigimu, labai svarbu sumažinti į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekius. Anot jo, Alytaus regiono, taip pat Prienų rajono ir Birštono savivaldybių gyventojai yra geriausiai rūšiuojantys Lietuvoje. Vienas regiono gyventojas vidutiniškai išrūšiuoja po 35 kg atliekų (Lietuvoje vidutiniškai išrūšiuojama 12 – 14 kg per metus), šioje srityje nepralenkiami individualių namų gyventojai, kurie išrūšiuoja, sukompostuoja iki 60 kg atliekų. Problema išlieka atliekų rūšiavimas prie daugiabučių namų (išrūšiuojama iki 20 kg), todėl ketinama pertvarkyti visą kolektyvinę „varpelių“ sistemą.
Birštono savivaldybė bus pirmoji Lietuvoje, kurioje ketinama išdėstyti kokybiškų požeminių rūšiavimo konteinerių tinklą visame mieste ir įdiegti kiekvieno atliekų turėtojo identifikavimo sistemą. Dabartiniai konteineriai bus iškelti į miesto pakraščius, pasitarnaus įmonėms, o naujose aikštelėse bus pastatyta po penkis konteinerius. A.Reipo teigimu, kiekvienam butui bus išdalinti specialūs raktai konteineriams atrakinti, todėl jų šalinamų atliekų kiekis bus apskaitomas dozavimo būgne, tai leistų savivaldybei gyventojo naudai pakoreguoti apmokestinimą. Maisto atliekos taip pat bus surenkamos ir išvežamos, tokiu būdu sumažinus mišrių atliekų drėgmę, mažės ir jų svoris, turintis įtakos „vartų“ mokesčio dydžiui.
Pranešėjas, remdamasis statistika, pateikė skaičių, kurie iliustruoja Birštono ir kaimyninės Prienų rajono savivaldybių rezultatus pagal atskiras rūšiavimo pozicijas. A.Reipas akcentavo, jog Birštono savivaldybėje rūšiuojamų atliekų kiekis pagal gyventojų skaičių pernai išaugo nuo 190 iki 208 kg, tai daug didesnis rodiklis nei Alytaus mieste, be abejonės, prie to prisidėjo ir vienadieniai poilsiautojai bei sanatorijų klientai. Iš kurorto įmonių, sanatorijų surenkamų antrinių žaliavų kiekis išaugo, bet šioje srityje atliekų surinkėjai pagal esamą bazę dar įžvelgia rezervą. Pasiteisino savivaldybėse įsteigtos stambiagabaričių atliekų aikštelės ir taromatai.
Susitikimo metu nemažai diskutuota dėl šiemet išaugusio mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, Birštone jis padidėjo net 45 proc. Taip atsitiko įvedus dvinarę mokesčio sistemą. Tiesa, savivaldybės gyventojai, esant pateisinamoms priežastims, gali pasinaudoti lengvatų sistema, turi galimybę didelius konteinerius pakeisti mažesniais, savivaldybė gali reguliuoti atliekų išvežimo dažnumą, tačiau tai problemos nesprendžia iš esmės.
Tarybos nariams, į kuriuos su skundais dėl padidėjusios rinkliavos gyventojai kreipėsi, buvo atsakyta, kad nuo to, kiek kartų šiukšlių surinkimo mašina sustos prie gyventojo namų – 12 kartų ar 6 – atliekų tvarkymas jam neatpigs, nes transportas visvien važiuos numatytu maršrutu. Geriau atliekas išvežti dažniau, nei pūdyti konteineriuose.
Dvinarei rinkliavai, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys, administruoti prireikė daugiau lėšų, A.Reipo tvirtinimu, ARATC taip pat investavo į skambučių centro sukūrimą.
Savivaldybių skaičiavimais, šiai sistemai įgyvendinti buvo išleista per 6 mln. eurų, dėl to mažos savivaldybės nukentėjo finansiškai. Todėl jas piktina noras sugriauti visa, kas iki šiol sukurta ir gerai veikia, bei keisti kainodarą, juk šie pertvarkymai bus daromi iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų. Apie tai diskusijoje kalbėjo LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė. Jos teigimu, centrinės valdžios slapukavimas ir užmojai prasilenkia su sveiku protu. Siūloma sugrįžti prie vieno kainos tarifo ir pavesti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kas trejus metus tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tarifą konkrečioje savivaldybėje (šiuo metu VKEKK nustato šilumos ir vandens kainas). Kita vertus, nustačius vienodą mokestį, savivaldybės nebūtų suinteresuotos atliekas tvarkyti atsakingai.
Savivaldybės tame įžvelgia siekį apriboti savivaldos savarankiškumą ir galias, juolab kad savivaldybėms bei regioniniams atliekų tvarkymo centrams už įstatymų pažeidimus galės būti taikomos piniginės baudos iki 10 proc. metinių pajamų iš reguliuojamos veiklos.
A.Kazlauskienė teigė, kad naujasis projektas su savivaldybėmis jokiose darbo grupėse nebuvo derintas, daugelis dalykų jų netenkina, todėl ji turi vilties, jog Seime Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai bus atmesti. Pasak jos, savivaldos institucijos sutiktų nebent su tuo, kad VKEKK galėtų nustatyti ne galutines atliekų tvarkymo kainas vartotojams, o šiuo metu daug diskusijų keliantį sąvartyno „vartų“ mokestį.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *