„…kiek patys jam suteikiame prasmės“

Balandžio 17 -ąją buvęs ilgametis „Dainavos“, Leskavos ir Skriaudžių kolūkio pirmininkas, Veiverių krašto šviesuolis Algimantas Jonas Sinkevičius minėjo aštuoniasdešimtmetį. Jubiliejaus proga jį sveikino ir rajono bei seniūnijos vadovai, ir bičiuliai, su kuriais suvedė darbinė bei kita veikla, bendri pomėgiai.

Praėjusį ketvirtadienį Algimantą Joną Sinkevičių pasveikino Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir Veiverių krašto atstovai: Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas, klebonas Kęstutis Vosylius, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, bendruomenės „Mauručia“ pirmininkė Egidija Cikanavičienė. Nuotraukoje – jubiliatas su svečiais ir žmona Jurgita bei marčia Egle.

Algimanto Jono Sinkevičiaus kelias į gyvenimą prasidėjo gimtuosiuose Mauručiuose, o į mokslus – Veiverių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956 metais. Tais pačiais metais jis įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją. Joje įgijęs agronomo specialybę, 1961 – aisiais pradėjo dirbti „Vienybės“ kolūkyje, vėliau pavadintame „Dainavos“. Nuo 1962 iki 1964 metų dirbo Skriaudžių parodomajame ūkyje agronomu, o nuo 1964 iki 1996 metų trisdešimt dvejus metus buvo „Dainavos“ kolūkio pirmininkas. Jis buvo iš tų nedaugelio ūkių vadovų, kuriems rūpėjo ne tik gamyba, bet ir tai, kokioje aplinkoje ir kaip gyvena

Auksinių vestuvių dieną 2014 m.

žmonės. A. J. Sinkevičiui visada buvo artima kultūra, istorija. Pasak Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, visu savo darbiniu laikotarpiu jis išsiskyrė daug platesniu ir gilesniu mąstymu.
Dar 1964 metais, vos pradėjus pirmininkauti „Dainavoje“, jo iniciatyva Kuprių kaime buvo pastatyti Kultūros namai. 1966 – aisiais lankydamasis Rumunijos sostinėje Bukarešte, A. J. Sinkevičius pamatė, kad miesto centre yra įkurtas senovinis, autentiškas kaimas. Tai jam padarė didelį įspūdį. Netrukus po kelionės Liaudies buities muziejus atvėrė duris ir Kupriuose. Vėliau, 1987 metais, visas muziejaus ansamblis buvo perkeltas į Skriaudžius.
A.J.Sinkevičiui visuomet labiausiai rūpėjo žmonės. Gražindamas gyvenvietes, pirmininkas stengėsi, kad jose gyvenantys žmonės turėtų didesnius sklypelius, o važiuodamas į darbą pakeliui nuveždavo ir po keliolika vaikų į mokyklą. 1987 metais pirmininko rūpesčiu Skriaudžiuose buvo pastatytas vaikų darželis, iškasti trys tvenkiniai, skirti gyventojų rekreacijai ir poilsiui. Kiek vėliau, 1988 -aisiais, Sinkevičius inicijavo ir kolūkio kontoros bei modernios maitinimo įstaigos – pirmojo kolūkyje restorano – valgyklos „Snaigė“ statybas. Jo darbo metais daug dėmesio skirta Skriaudžių gyvenvietės infrastruktūrai: asfaltuoti keliai, apšviestos gatvės, sutvarkyti ir modernizuoti Lizdeikių ir Skriaudžių mokyklų pastatai.
Nebuvo pamiršti ir Maldos namai. 1988 metais vėlgi pirmininko iniciatyva buvo suremontuota Skriaudžių šv. Lauryno bažnyčia. Ąžuolo mediena grindims buvo specialiai pargabenta iš Kaliningrado srities, Tolminkiemio. 1989 – aisiais su krašto patriotu Vincu Liorenta ir grupe kitų entuziastų A.J.Sinkevičius Skriaudžiuose rūpinosi paminklo Lietuvos Nepriklausomybei atstatymu. Tais pačiais metais jis organizavo ir paminklinio akmens Lietuvos tremtiniams Mauručių geležinkelio stotyje pastatymą.
1991 metais sausio 13 dieną Sinkevičius buvo su Lietuvos nepriklausomybės gynėjais: siuntė kolūkio transportą prie Juragių televizijos bokšto, kad padėtų ten susirinkusiems žmonėms šį svarbų Lietuvai strateginį objektą apsaugoti nuo sovietinių okupantų užgrobimo. Jis pats su šeimos nariais taip pat budėjo prie bokšto. Dėl to netgi sulaukė savo darbuotojų, prijaučiančių sovietų valdžiai, grasinimų susidoroti. Pats Sinkevičius sako, kad kitaip elgtis jis tiesiog negalėjo, kad tai jam buvo labai svarbu. Apie tai paliudija ir giminės istorija.

Seneliai su anūkais.

Algimantas Jonas yra kilęs iš senos garbingos giminės. Jo tėvo motinos brolis Pranas Gudynas, gimęs ir augęs Mauručiuose, Nepriklausomos Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas, aktyvus 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dalyvis, karo aviacijos oro žvalgas. Nuo 1927 metų pradžios Pranas Gudynas buvo ministro pirmininko Augustino Voldemaro adjutantas, slaptos Tautinės Apsaugos organizacijos „Geležinis Vilkas“ štabo narys. Jis žuvo 1929 metais per pasikėsinimą Kaune kūnu užstodamas ministrą pirmininką A. Voldemarą. Palaidotas Veiverių kapinėse. Jo vardu pavadinti Veiverių šaulių namai. Tėvo brolis Juozas Sinkevičius – Veiverių mokytojų seminarijos absolventas.
Algimanto Jono tėvas Petras Sinkevičius – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vedęs Agotą Pauliukevičiūtę, su ja susilaukė trijų vaikų: Reginos, Aloyzo ir Algimanto Jono. Būtent Petro Sinkevičiaus rūpesčiu bei pastangomis Mauručiuose buvo atstatyta sudeginta senoji Gudynų šeimos sodyba. A. J. Sinkevičiaus giminė šioje vietoje įsikūrė dar 1840 – aisiais. Taigi čia – Sinkevičių giminės šaknys, jau plačiai išsišakojusios gražiomis atžalomis. Tėvo atstatytuose namuose savo gyvenimą kūrė ir Algimantas Jonas Sinkevičius. Į Mauručius jaunas žemės ūkio specialistas parsivedė ir žmoną Jurgitą Januševičiūtę, kilusią iš netolimo Kuprių kaimo ir ilgus metus dirbusią Skriaudžių mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Pora užaugino tris vaikus: Aliną, Juditą ir Petrą. Visi trys vaikai baigė Veiverių vidurinę mokyklą bei aukštojo universitetinio mokslo studijas. Jų vaikai taip pat mokėsi ir mokosi Veiverių gimnazijoje. Vieni jų jau baigę universitetus, kiti dar studijuoja, o gimnazistai gyvena būsimų studijų planais. Vaikai tėvams padovanojo septynis anūkus.
Tad 2014 metais atšventę savo santuokos Auksines metines, Sinkevičiai tikrai gali džiaugtis, kad tradicijos tęsiamos, kad ir jų vaikams bei anūkams tėviškė sava, kad su ja gyvenimą sieja ir sūnus Petras su šeima, įsikūręs po tų pačių namų stogu. O ir graži šeimos tradicija – visas šventes švęsti kartu prie vieno stalo ir, esant galimybei, išvykti pakeliauti visiems kartu po Lietuvą, visiems taip pat labai svarbi.
Abu Sinkevičiai savo darbinę veiklą sieja su rūpesčiu žmonėmis ir šiandien savo požiūriu į gyvenimą, darbą, pareigą yra pavyzdžiu kitiems. Jie aktyviai dalyvauja parapijos bei vietos bendruomenės gyvenime, darbuojasi savo sodyboje. Algimantas Jonas Sinkevičius pats rūpinasi savo keturiolikos avių ūkiu, tvarkosi šiltnamyje ir konservuoja daržoves žiemai.
Algimantas Jonas taip pat mėgsta skaityti istorines, politines knygas, publikacijas. Buvęs aistringas grybautojas ir medžiotojas. Jo namų sienos vis dar nukabinėtos jo sumedžiotais

Iš medžioklės trofėjų kolekcijos…

trofėjais. Jis taip pat kolekcionuoja iš įvairių šalių paties parsivežtus ir kitų parvežamus stiklinius suvenyrus.
…Algimanto Jono Sinkevičiaus pavyzdys tik dar kartą paliudija, kad gyvenimas dažniausiai yra tiek gražus, kiek mes patys jam suteikiame prasmės.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *