Srutų rubikonas Skverneliui

Ar jau turite atsakymą į klausimą, kodėl žemės ūkio ministras Bronius Markauskas gal porą mėnesių mikčiojo kopūsteliaudamas apie tai, kaip sunku suskaičiuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio, jo šeimos valdomus dirbamos žemės plotus Lietuvoje, įvertinti jau kasmet gaunamas milijonines žemdirbiams skirtas tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos? Tai jam įstatymų, tai jam įsakymų, tai jam informacijos trūko…
Aš turiu. Jeigu p. Markauskui taip sunku orientuotis tos pačios problemos mikromodelyje, t.y. aiškiai atsakyti, kokiomis aplinkybėmis jo šeima be oficialios žemės nuomos sutarties naudojo kito ūkininko žemę, gavo tas pačias išmokas, valdė tiesiog jis, ar 80-metė ministro mama, tai susivokti p. Karbauskio reikaluose – ne jo nosiai. Ne tie masteliai, ne tas lygis, ne tos schemos beigi užmojai.
Galima įtarti, kad ištirti p. Karbauskio žemgrobystes raginamo Markausko menką entuziazmą lėmė kiti dalykai, pavyzdžiui, kad jį patį dėl žemės reikalų tuose pačiuose jo gimtuose Triušeliuose kažkas spaudė. Esą prasižiosi, turėsi plaukti 100 metrų distanciją gyvų srutų upe.
Kita vertus, ne itin svarbu: ar p. Markauskas yra beviltiškas, ar jam kažką labai skaudėjo, jis prisižaidė meluodamas. Stengęsis viešojoje erdvėje įrodyti, kad tai „šeimos reikalas“, o gal socialdemokratų – „paluckininkų“ surežisuota istorija arba „politinė klaidelė“, o gal jis didžiausias Lietuvoje dirbamos žemės išgelbėtojas nuo usnių beigi kemsynų, – jo karjerai, panašu, yra kvit.
Tą padėtį supranta net šnekutis Saulius Skvernelis, savaitės viduryje suabejojęs, ar po Prezidentės pareikšto politinio nepasitikėjimo p. Markausku, šis gali toliau dirbti savo pareigose „profesionalų vyriausybėje“. Šioje vietoje net tam tikrą metamorfozę pastebėjau. Porą paskutiniųjų mėnesių p. Skvernelis viešojoje erdvėje naudodavosi kiekviena palankia proga konkuruoti su Dalia Grybauskaite, kurio iš jų žodis bus aštresnis ir paskutinis.
Jeigu p. Skvernelis perdegusią lemputę į šviestuvą įsuka daugeliui policininkų įprastu būdu (keturi policininkai ratu suka taburetę, ant kurios stovi vienas, rankoje laikantis lemputę pridėjęs prie šviestuvo patrono), jam niekas nebepadės. Tačiau jeigu politikoje jis išmoko planuoti bent pusantro žingsnio į priekį, jo smegenyse turėtų rastis siaubo, kad panorėjus kitąmet siekti pagrindinės kėdės prezidentūroje, jam teks perbristi srutų rubikoną, į kurį dabar nesusiturėdami varo Karbauskis su savo meilužėm, giminaičiais – žemvaldžiais ir jo užpakalį bučiuojantys bendrapartiečiai, Markauskas su savo šeima ir jų verslais. Tą rubikoną, tiesa, turbūt ekologišku turiniu dar papildo Veryga su Kepeniu, į NATO laiškus mokąs rašyti Seimo narys Puidokas, mokestininkas Jakeliūnas ar „dvasingomis“ mintimis srovę praskiedžanti Širinskienė.
Iš tokio baseino išlipus kur nors netoli Simono Daukanto aikštės, tektų viešaisiais pirkimais įsigyti reikšmingą kiekį oro gaiviklių. Nes ne iš karto ir jie padės. Nebent tiems rinkėjams, kurie įpratę prie savo laukujų tualetų pažangos ir burnoja ES pusėn, esą kodėl Briuselis šūdą savo kieme liepia susitvarkyti.
Kultūra, tradicijos. Tėvai – seneliai išvis miškan gamtinių reikalų ėjo…
Aš ne ypač noriu pamatyti tą procesą, kaip p. Markauskas, turėdamas tokią kuprą, Briuselyje derėsis dėl žemės ūkio išmokų būsimojoje ES finansų perspektyvoje. Ir tiems, kuriems ES išmokos svarbios, taip pat nesiūlau pamatyti. Būkite ramūs, Seimo kultūros komiteto pirmininkas dėl to nesiderės. Prezidentė, Markauskas ir gal Skvernelis. O Karbauskis tik kritikuos, jei jam pasirodys maža. Ne kultūrai, o jo agrofirmai.
Todėl p. Grybauskaitės vietoje dėl derybų ŽŪ išmokų klausimu, skirtingai nei anąsyk, prieš septynerius metus, aš išvis patausočiau pastangas. Rasčiau, kur jas pritaikyti kitur. O šie – kurie neatskleidžia, kiek turi, nesugeba susiskaičiuoti – lai derasi patys. Visi kiti, kurių interesu anie derėsis, tegul vertina pasiektus rezultatus prieš eidami į rinkimus.
Galų gale šitie verslininkai – politikai Lietuvoje jau užkniso. Gal galų gale verta išgimdyti tuos akluosius fondus, į kuriuos visi – valstiečiai, konservatoriai, socialdemokratai ir socialdemokratų bebrai – sudėtų savo verslus dar prieš duodami Seimo narių, ministrų priesaiką?

Rytas Staselis