Didėjantis uogų poreikis ir šeimos ūkių galimybės

„Prienų krašto žemdirbiai bene vieninteliai šalyje išlaikė stabilų nedidelių šeimos ūkių verslą, – kalba Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis, – suvalkietiškas racionalumas prieniškiams padėjo imtis daug prakaito reikalaujančios, tačiau ir stabilių pajamų atnešančios uogininkystės. Ne paslaptis, jog vienas hektaras braškių gali išmaitinti ūkininkų šeimą. Pastaruoju metu braškių paklausa didėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Atitinkamai kyla ir kainos.“

Pasak V. Juodsnukio, vienoje Suvalkijos savivaldybėje puoselėjančio nemažą braškių ūkį, ES šalių agrariniai portalai skelbia, jog sparčiai populiarėjant ne tik braškėms, bet ir avietėms, šilauogėms bei gervuogėms, uogų produkcijos paklausa iki 2020 m. šoktels į viršų, paskui save patraukdama ir kainas.

Šeimos ūkių prioritetai
Neseniai LŠŪS vadovas Briuselyje dalyvavo susitikime su ES komisaru Philu Hoganu, atsakingu už bendrijos žemės ūkio sektorių. Akcentuota kaimo gyvybingumo palaikymo, jaunų ūkininkų šeimų kūrimosi, trumposios maisto grandinės nuo lauko iki stalo problemos. Nuskambėjo siūlymas bendrijos šalyse riboti prekybos tinklų diktatą, daugiau galimybių suteikiant šeimos ūkiams, auginantiems gamtai draugiškas kultūras – uogas, vaisius, daržoves. Ispanijoje vykusiame pasaulio uogų augintojų kongrese prognozuota, jog 2020 m. turėtų būti užauginta 15,4 mln. t uogų. Pastebėtina, jog 2017 m. pasaulyje uogų derlius siekė 13,4 mln. t. Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje pernai priskinta apie 11 tūkst. t braškių.
Pasak V. Juodsnukio, pasaulyje daugiau kaip 70 proc. auginamų uogų sudaro braškės, tačiau jų eksportuojama mažiausiai. Lietuvos uogų vartotojams vietinės produkcijos nepakanka, trūkstamą dalį patiekia kaimynų lenkų uogininkai. Vis daugiau pastaraisiais metais auginama aviečių, šilauogių bei gervuogių. Pernai pasaulyje buvo užauginta 1,7 mln. t šilauogių ir prognozuojama, kad 2020 m. produkcijos kiekis padidės iki 2 mln. t.
LŠŪS pirmininko turimais duomenimis, sparčiausiai auga aviečių ir šilauogių paklausa, ypač Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Amerikoje. Šilauogės išsiskiria tuo, kad jų paklausa auga visame pasaulyje – šias uogas ypač pamėgę kinai. Jie už uogas moka didesnę kainą. Augančia paklausa Kinijoje džiaugiasi Čilė – didžiausia uogų eksportuotoja.
Metų pradžioje praktiškai visos šilauogės Europą ir Ameriką pasiekia būtent iš Čilės, dėl to baiminamasi, kad šaliai pradėjus daugiau eksportuoti į Kiniją, nukentės Europos ir JAV rinkos.
V. Juodsnukio teigimu, pagal užaugintų uogų kiekį išsiskiria Azija – vien Kinijoje pernai buvo užauginta 4,1 mln. t braškių, tačiau dėl didelės uogų paklausos vietinėje rinkoje uogų eksportuota nedaug.
Didžiausiais braškių eksportuotojais išlieka Ispanija (30 proc. tarptautinio eksporto), Meksika (18 proc. viso braškių eksporto) ir JAV. Daugiausia aviečių ir šilauogių eksportuoja Meksika, JAV, Rusija, Lenkija ir Serbija.

Vertingiausios lietuviškos uogos
Augantis pasaulio uogininkystės sektorius susiduria su problemomis. Pasak LŠŪS vadovo V. Juodsnukio, pagrindinė jų – ekologija. Dažniausiai braškės nurodomos kaip maisto produktas, kuriame aptinkama pesticidų. Uogų augintojams reikėtų susirūpinti ir dėl pakuočių. Visam pasauliui kylant į kovą su plastiku, privalu rasti būdų, kaip pakuoti ir transportuoti trapius savo produktus.
Lietuvoje pastaruoju metu yra apie 400 verslinių braškynų, kurių dydis siekia nuo vieno iki dešimties hektarų. Vieną hektarą braškyno įveisti kainuoja apie 10 tūkst. Eur: paruošti dirvą, įsigyti 40 tūkst. sodinukų, įrengti laistymo sistemas. Derlius prasideda tik antrais metais. Pasak V. Juodsnukio, 2017 m. Lietuvoje iš vieno hektaro vidutiniškai buvo priskinama po 7 t braškių, kilogramo uogų kaina turguje siekė 2,5 Eur. Lietuviškų braškių kokybė pranoksta kaimynų pagal intensyviosios žemdirbystės technologijas užaugintąsias, todėl mielai perkamos Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.
„Briuselis kalba apie paramą nedideliems šeimos ūkiams, prioritetą uogininkystei, tačiau Lietuvos valdininkai visokeriopai remia tik stambius javų, mėsos ir pieno ūkius, – pastebi LŠŪS pirmininkas V. Juodsnukis, – nuo praėjusių metų liūčių smarkiai nukentėjo ir braškių ūkiai, tačiau jų savininkai negali nė pretenduoti į nuostolių kompensacijas, kaip ir apsidrausti uogynų nuo pavasario šalnų.“
Pasak V. Juodsnukio, šiemet jam teks atkurti penktadalį išmirkusio braškyno, įveisti hektarą šilauogių. LŠŪS duomenimis, Lietuvoje populiarėja šios „šiaurės vynuogės“ – šilauogės. Pagrindinė uogų realizavimo rinka – turgeliai, kuriuos šeimos ūkininkai įsteigę Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Skuode, Panevėžyje, Šiauliuose, Rokiškyje.
„Didžioji dalis ūkininkų patiekiamos turgeliuose produkcijos yra paženklinta Nacionalinės kokybės ženklu, – pasakoja V. Juodsnukis, – kasmet didėja paklausa produkcijai tiesiai iš ūkio, ir valstybė turėtų įvertinti mūsų įnašą į šalies ekonomiką.“ Pasak V. Juodsnukio, neseniai oficialiai pranešta, jog lietuviai kaimynų lenkų prekybos tinkluose už maistą, buities prekes per metus palieka pusę milijardo eurų. O kiek savo turgavietėse nuperkame lenkiškų braškių, aviečių, šilauogių? Susidarytų milijonai.
Pasaulis kalba apie augančią uogų paklausą, Europa dejuoja apie nykstantį, be žmonių liekantį kaimą. Lietuvoje atviros galimybės kurtis šeimos ūkiams, kuriems uogininkystė taptų ir pagrindiniu, ir alternatyviu pajamų šaltiniu. LŠŪS vadovo V. Juodsnukio teigimu, hektaras braškių per metus gali atnešti apie 20 tūkst. Eur pajamų. Saule kvepiančių lietuviškų uogų laukia Skandinavijos šalys, jau nekalbant apie kitas nepasotinamas rinkas. Šalyje plečiasi ūkininkų turgelių tinklas. Pirkėjai ieško būtent nedideliame ūkyje išaugintos uogos. Trūksta tik valstybės dėmesio.

Justinas ADOMAITIS