Balandžio mėnesio priminimai

Namams…
Rimsta šventinis šurmulys, ir nors namai dar pilni šventinių puošmenų, laikas visokius niekučius dėti į dėžutes ir su užrašu „Velykos“ slėpti sandėliuko lentynoje iki kitų metų.
Atšilus orams, dar laukia langai, jeigu prieš šventes išsisukote nuo šio darbelio. Kad ir kokių stebuklingų priemonių besiūlytų prekybininkai, nepamirškime išbandytų ir patikimų – pav. laikraščiu nublizginti drungnu muiluotu vandeniu nuplautus stiklus. Spindės iki apakinimo!
Ir spintos…Dabar jau tikrai žieminius rūbus reikia išvėdinti, išvalyti ir, sudėjus į tam skirtus užvalkalus, sukabinti tolimesniame spintos skyriuje. Tegul neužsilieka kailinukai ar kokia striukė iki kito sezono koridoriaus kabykloje dulkėti.
Ta proga peržiūrėk ir pavasarinį garderobą – ar viskas bus nešiojama šį sezoną? Gal kažką reikia atiduoti labdarai, gal vaikų išaugtus drabužėlius draugams, kurie turi mažesnių vaikų, o kažką apskritai išmesti? Tik nereikia visko nurašyti, „bus į sodą“ ar kitiems darbams. Nes ir sode, ir darže daug geriau jautiesi su nebrangiais, bet nenutrintais ir švariais rūbais. Verta prisiminti mūsų senolių tradiciją – kokiomis baltomis skarelėmis ryšėdavo per darbymetį moterys, kokie švarūs ir nenudrengti pjovėjų lininiai baltiniai…
Jeigu naudojate namuose dezodorantus ar kvapiąsias lazdeles, gal verta rinktis pavasarinių gėlių kvapus?
Ta pačia proga moterims reikėtų priminti – laikas peržiūrėti ir pakeisti savo kosmetiką – pasenusią išmesti, o dekoratyvinė jau turėtų būti šviesių pavasarinių atspalvių.

Sveikatai…
Jau po pirmųjų pavasarinių darbų sode ar darže tikriausiai ne vienas pajutome nugaros ir stuburo protestą – „ei brolyti, per žiemą sėdėjęs prie televizoriaus, nori dabar mane trilinką prie darbų lenkti? Nieko nebus…“ Tiems, kurie nuolat mankštinosi, judėjo, lankė baseiną, tai negresia, bet užsisėdėjusiems išties ne pyragai.
Taigi saugokime stuburą, nekilnokime staigiais judesiais vieni didelių sunkumų, kelkime sulenkę kelius, iš lėto. O padirbėję kiek pasimankštinkime, atpalaiduokime nugaros raumenis. Naudingų patarimų tikrai galima rasti internete, literatūroje. Verta pasitarti ir su savo gydytoju.
Svarbiausia, bet kokiame amžiuje išlaikykime taisyklingą laikyseną, nesikūprinkime, kad ir kaip pavargę bebūtume. Sėdėdami nugaros taip pat nepailsinsim – ji nuo ilgo statiško sėdėjimo dar labiau vargsta. Todėl ir ilgoje kelionėje verta sustoti, pavaikščioti, atlikti vieną kitą pratimą.
Sula! Jei tik yra galimybė ir proga, prisileiskite jos ir gerkite į sveikatą. Lietuvoje populiariausios beržų ir klevų sula, o mineralinių medžiagų, mikroelementų, organinių rugščių ir kitų naudingų dalykų organizmui, nors ir nedideliais kiekiais, bet apstu. Lengvai išvalysite toksinus, šlakus, pagerinsite imunitetą. Mažės svoris.
Pats laikas rinkti pušų pumpurus, spyglius, susirišti pušinę vantą. Pumpurus pjaukime su šakelės viršūne, apie 3 mm, ir džiovinkime vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jų užpilas puiki priemonė bronchitui, atsikosėjimui palengvinti, gydyti uždegimus ir daugeliui kitų atvejų.

Sodininkui, daržininkui, gėlininkui…
Jei sutrukdė šalti orai, o gal ir šventės, dar galima genėti vaismedžius. Tik labai subrinkus pumpurams to nebereikėtų daryti. Geras laikas išpjaustyti senas ar sergančias agrastų krūmelių šakas.
Visą balandį dar geras metas sodinti medelius. Ypač lepesnius – abrikosus, persikus, trešnes, vyšnias, slyvas… Tik nereikia laukti, kol jie išskleis lapelius.
Jeigu esate naujakuriai ir planuojate naują sodą, neskubėkite pirkti kas papuolė – labai svarbu ramiai paskaičiuoti, kiek ir kokių vaismedžių reikia jūsų šeimai, kokių rūšių, veislių verta įsigyti. Patartina sodinti skirtingu laiku derančius vaismedžius, uogakrūmius.
Be tradicinių – obelų, kriaušių, vyšnių, slyvų – pravartu pasisodinti vieną kitą lazdyno krūmą, skirtingu laiku derančių šilauogių, abrikosą, persiką. Iš želdinių – erškėtį, aronijos krūmelį ar aktinidiją.
Daržininkui didžiausias rūpestis – dirvos paruošimas sėjai. Ilgiausiai džiūsta sunkios, molingos dirvos, tai palikime jas kol kas ramybėje. Gerai tik būtų suformuoti lysvę, kad pradžiūtų, o dar geriau buvo sukasti jas rudenį. Jei nežadame greitai kažką sėti, tai ir nejudinkime giliai dirvos, taupykime drėgmę.
Smėlingą dirvą skubėkime kuo anksčiau patręšti, kalkinti, tiks išberti pelenus. Įsitikinti, ar žemė gerai paruošta sėjai, nesunku – ji turi būti puri, iš smulkių grumstelių, o suspaustas rankose didelis grumstas lengvai subyrėti.
Jeigu jau turite kambaryje ar šiltnamyje užsiauginę daigelių, pratinkite pamažu prie lauko sąlygų: pradžioje palikdami valandai kitai, paskui visai dienai lauke, vėliau, jei nepraneša šalnų, ir visai nakčiai. Tačiau, pvz., vėlyvuosius kopūstus balandžio pabaigoje daugelis jau sėja tiesiai į lysvę.
Į gerai pradžiūvusią dirvą jau verta pasisėti nebijančių šalnų salotų, petražolių, krapų, žirnių, špinatų, ridikėlių, morkų ar kitų daržovių. Pastaraisiais metais populiarus mišrus daržas – kuo daugiau įvairovės, netgi gėlės ir daržovės greta, tuo geriau ir moderniau.
Jei orai atvėstų, nesisielokim ir neskubėkim – nukėlę darbus į gegužės pradžią niekur nepavėluosime.
Tik bitininkai turėtų atidžiai stebėti savo augintines – atšilus orams valyti, dezinfekuoti avilius, inventorių, gerai išdžiovinti, iš sergančių šeimų išmesti apterštus korius, pakeisti švariais. Pasirūpinti, kad netrūktų maisto – medaus, kandi tešlos.
Gėlininkės jau apžiūrinėja mūsų krašto mėgiamas gėles, jurginų gumbelius. Po nepalankios , labai drėgnos praėjusios vasaros, jeigu norime, kad savo žydėjimu jie džiugintų mus nuo vasaros iki vėlyvo rudens, kruopščiai reikia atrinkti sveikus gumbelius, o dar geriau papildyti savo kolekciją naujomis ir atspariomis veislėmis. Investicija tikrai atsipirks.
Laikas paplanuoti ir vienmečių gėlių plotelį. Prekybininkai siūlo įvairiausių vienmečių gėlių sėklų, daigų – našlaičių, begonijų, sprigių, surfinijų, pelargonijų ir kitų lauko gėlių. Bet gal verta pasikalbėti su draugėmis, pasidalinti vienai su kita sėklomis ar daigeliais. Ir nebūtina turėti visko… gal geriau mažiau, bet mylimų savo žiedų.
Balandį dar galima persodinti daugiametes gėles, dauginant kero dalijimu. Reikėtų tą padaryti, kol nauji ūgliai tik pradeda augti, o augimo pumpurai dar neišsprogę. Padauginti kereliai sodinami tokiame pačiame gylyje, kokiame augo motininis augalas. Laistyti reikėtų pradžioje dažnai, gerai ir pamulčiuoti.
Nepamirškime, kad pavasaris ir kambarinių gėlių atsinaujinimo laikas. Jeigu pagalbos prašosi į vazoną jau netelpančios šaknys, neatidėliokime ir padėkime gėlėms. Gal ta proga norime ir vazonus atnaujinti, spalviškai prie interjero priderinti?Greitai augančius ir jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, lėčiau – kas trejus, o palmes ar fikusus – tik vazonui suirus…
Persodindami galime ir padauginti augalus. Dažniausiai kereliai atsiskiria lengvai, bet jeigu šaknys labai susipynusios, atskirkite aštriu peiliu kuo mažiau pažeisdami. Žaizdas pabarstykite anglies milteliais.
Jeigu vazonėlių padaugėjo tiek, kad jau netelpa ant palangių, pats laikas dovanoti, papuošti savo darbo vietą, laiptinę. Žydėjimu dalintis verta!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *