Retorinės paralelės, kurias sunku ištrenkti iš galvos

Svarbiausia praėjusios savaitės naujiena: vienas britų policininkas, patruliuojantis Solsberio mieste Anglijoje, ant suolelio randa du keistai besielgiančius, greičiausiai apdujusius žmones – pagyvenusį vyriškį ir jaunesnę moterį. Iškviečia į tą vietą paramedikus, kuriems kyla įtarimas, kad porelė gali būti patyrusi toksiškų medžiagų poveikį. Nukentėjusieji guldomi į ligoninę, jų būklė blogėja iki komos. Tyrėjams ima kilti įtarimas, kad prasta ligonių savijauta ne šiaip nuo prastos ekologijos, o paragavimo medžiagos, panašios į masinio naikinimo cheminį ginklą – nervus paralyžiuojančias dujas.
Netrukus į ligoninės lovą gula ir porelę atradęs, pagalbą teikęs policininkas, patiriantis kažkokio su nervų sistema susijusius negalavimo simptomus. Vėliau į ligonines patenka iš viso iki trijų dešimčių žmonių.
Laimei, kažkur netoliese yra britų karinis cheminių medžiagų tyrimų centras, kurio ekspertai kartu su policija ima tirti, kas įvyko.
Britų žiniasklaida paskelbia, o policija patvirtina, kad ant suoliuko rasta porelė – buvęs Rusijos kariuomenės generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė. Buvęs pulkininkas Rusijoje buvo nuteistas už bendradarbiavimą su britų žvalgyba, nuteistas 13 metų laisvės atėmimo ir prieš kelerius metus kartu su kitais „tėvynės išdavikais“ rusais iškeistas į tuziną JAV demaskuotų Rusijos šnipų.
Daugelis prisimena, kad beveik prieš 12 metų itin žiauriai – mirtina radioaktyviojo polonio doze – buvo nužudytas kitas buvęs Rusijos saugumietis Aleksandras Litvinenka, todėl vėl visų žvilgsniai krypsta Kremliaus pusėn.
Jau pirmadienį Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May šalies parlamente viešai pareiškia įtarimą, jog yra ženklų, kad prie šio bandymo nužudyti galėjusi prisidėti Maskva, nes, tyrėjų duomenimis, pasikėsinant yra panaudota tarptautiniuose cheminio ginklo registruose neužfiksuota medžiaga, pavadinta „Novičiok“. Ji sako parą lauksianti oficialios Rusijos reakcijos (pripažinimo, pasirengimo bendradarbiauti). Kitaip JK parlamentą aplankysianti trečiadienį ir paskelbsianti apie atsakomąsias priemones.
„Amerikos balso“ žurnalistai tuo pat metu atranda Kalifornijos valstijoje gyvenantį iš Rusijos praėjusiojo amžiaus pabaigoje emigravusį chemiką, kuris patvirtina, kad kadaise dalyvavo cheminio ginklo kūrimo programoje ir jų sukurtas gaminys buvo pavadintas „Novičiok“. Apie tai jis jau šiame amžiuje yra parašęs ir JAV išleidęs knygą, kurioje yra paskelbtos ir išsamios „Novičiok“ cheminės formulės. Mokslininkas patvirtina, kad iš viešojoje erdvėje žinomos informacijos, Solsberių patiriami simptonai labai panašūs į tuos, kuriuos gali sukelti jo kurta medžiaga. Mokslininkas priduria liūdnas prognozes, esą patyrę „novičioko“ poveikį žmonės miršta arba visam gyvenimui lieka neįgalūs. Jis, be to, pabrėžia, „novičiok“ niekur nėra užregistruotas kaip cheminis ginklas dėl to, kad buvo sukurtas Sovietų Sąjungoje vėliau nei 1993 m., kuomet per šimtą pasaulio šalių pasirašė, o vėliau daugelis ratifikavo Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją (viena iš sutarties sąlygų signatarėms ir vėliau prisijungusioms šalims buvo pateikti išsamią informaciją apie vykdytas cheminio ginklo programas ir sukurtus „produktus“). Kitame interviu mokslininkas Vilas Mirzajanovas tvirtino, esą jo kurtos medžiagos neįmanoma sandėliuoti ilgam laikui, nes tokios būklės ji kasmet praranda 2 – 3 proc. tų savybių, dėl kurių buvo sukurta.
Dar antradienį britų TVR kompanijos BBC žurnalistas Sočyje pateikia klausimą į renginį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaip šis galįs pakomentuoti įvykį ir Theresos May pareikštus įtarimus. Ponas Putinas atrėžia, kad čia jis atvykęs svarstyti žemės ūkio problemų, t. y. kalbėti apie žmonių gerovę, o jam siūloma atsakyti į klausimus apie tragiškus įvykius bei siūlo žurnalistui: „Jūs patys išsiaiškinkite, ir mes galėsime vėliau apie tai pakalbėti“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas britams siūlo kreiptis pagalbos per Nyderlanduose įsikūrusią Cheminio ginklo draudimo organizaciją (ChGDO) ir stebisi, kodėl Jungtinė Karalystė to nedaro. Nors, kaip minėjau, visam pasauliui aišku, kad apie „novičiok“ ši organizacija galbūt ne ką težino.
Vis dėlto JK užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pareiškia, kad jo šalis ChGDO perduos visą medžiagą, įskaitant mėginius iš įvykio, kurį JK laiko net ne teroro aktu, o kariniu veiksmu prieš šalį naudojant cheminį ginklą.
Ponas Lavrovas kitą dieną pavadina „profanacija“ (lot. Profanatio – šventenybės išniekinimas) jau ne tik britų, bet ir bendrą JAV, Vokietijos ir Prancūzijos kreipimąsi į Maskvą pateikti ChGDO visą informaciją apie „Novičiok“ medžiagos kūrimo programą.
Pono Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Rusija visiškai pripažins ChGDO tyrimo rezultatus, kad ir kokie jie būtų, atsako, kad tai – „diplomatų (suprask- S. Lavrovo) kompetencija“.
Neapsikentęs Kremliaus išsidirbinėjimo britų gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas ketvirtadienį Rusijos pusei išrėžia: „Go away and shut up“ (liet. – Eik šalin ir užsičiaupk).
Visą šią, daugeliui žinomą chronologiją surašiau dėl didelio noro pateikti du retorinius klausimus. Pirmasis: ar tikite, kad dabartinė Rusija ryžtųsi pripažinti, kad „novičiok“ yra jos produktas, beje, gamintas jau po formalaus cheminio ginklo uždraudimo, ir kad jos agentai jį panaudojo britų Solsberyje, jeigu britų policijos toks faktas būtų nustatytas?
Antrasis klausimas gal net svarbesnis mums patiems. Jeigu pakeistume čia minėtus veikėjus, pareigūnus, pavardes į kai kurias lietuviškas, o aprašytus įvykius – į kitus, šiek tiek banalesnius: apie meilužes Seime, machinacijas su dirbama žeme Lietuvoje, viešų komentarų stilistiką, neslepiamą norą, kad Lietuvos žiniasklaida gebėtų apdainuoti tik Naisių gyvenimo stilių bei tvarką, ar nesirastų tam tikrų bjaurių paralelių, kurias Rusija pergyveno prieš kokius 13 – 15 metų?

Rytas Staselis

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *