Birštono kurortas XXa. pradžioje

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Birštono kurortas buvo mėgiamas ir žinomas. Čia atvykdavo lankytojai iš užsienio valstybių – Prancūzijos, Prūsijos, Lenkijos ir Rusijos. 1883 m. Birštone gydėsi ligoniai iš 16 Rusijos gubernijų. Svečiai iš Kauno Birštoną pasiekdavo brikomis, kurorto diližanu ir garlaiviu.
Kelionė diližanu pirma klase kainavo 2 rublius, antra klase – 1 rublį 50 kapeikų, greta vežiko – 1 rublį. (Tuo metu Lietuvoje piniginis vienetas buvo rublis. 1897 m. įvykdžius pinigų reformą, rublis buvo pririštas prie aukso, todėl jo vertė buvo didelė. Vidutinė mėnesio alga buvo 80 rublių.) Kelionė diližanu trukdavo 6 ir daugiau valandų.
Kelionė garlaiviu antra klase kainavo 75 kapeikas. Iš Kauno į Birštoną garlaiviai išplaukdavo 2 valandą dienos, o atgal grįždavo 6 valandą ryto. Atvykę į Birštoną svečiai galėjo apsigyventi viešbučiuose, vasarnamiuose ir pas vietos gyventojus. XX a. pradžioje buvo 3 viešbučiai: senasis, naujasis ir mažasis.
Viena para viešbutyje kainavo 1 rublį 50 kapeikų, o gyvenimas visą mėnesį – 83 rublius. Birštono svečiai galėjo apsigyventi ir vasarnamiuose, kurių buvo 28 (12 vasarnamių priklausė Miller, 6 – Federavičiui, po 2 – Rubšiui ir Silvanavičiui, po 1 – Kašauskienei, Golubiui, Gelumbauskui, Arcišauskienei, Žeimiui, Jokimavičiui).
Gydymo sezonas trukdavo 3 mėnesius: nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 20 d. Tuo metu Birštone buvo 8 mineraliniai šaltiniai. Septynių šaltinių vandenį naudojo vonioms, o vieno – „Viktorijos“ – gerti. Gydymui buvo naudojama 19 vonių (10 vyrams ir 9 moterims). Vonios, kuriose gydomas vienas asmuo, kainavo 60 kapeikų, o vonios, kur gydoma dviese, tik atskyrus ligonius audiniu 30 – 50 kapeikų.
Papietauti buvo galima restorane, pas vietos gyventojus arba gamintis patiems. Produktų atveždavo parduoti apylinkių gyventojai. 1912 m. produktų kainos Birštone buvo tokios: juodos duonos svaras (dabar 365,47 g) kainavo 2 – 2,5 kapeikos, pusiau baltos duonos svaras – 4,5 kap., baltos duonos svaras – 5 kap., 10 kiaušinių – 20 – 25 kap., lietuviško sūrio svaras – 6 – 10 kap., nesūdyto sviesto svaras – 40 kap., grietinės kvorta (dabar – 0,82 l) – 18 – 28 kap., pieno kvorta – 5 kap., lietuviškų dešrelių svaras – 45 – 50 kap., dešrelių prie arbatos svaras – 28 kap., rūkytos mėsos svaras – 50 kap., jautienos svaras – 12 – 15 kap., paruoštos košeriniu būdu – 20 – 23 kap., veršienos svaras – 12 – 18 kap., paruoštos košeriniu būdu – 25 kap., avienos svaras – 10 – 13 kap., kiaulienos svaras – 12 – 13 kap., druskos pūdas (dabar apie 16 kg) – 55 kap.
Po procedūrų kurorto svečiai mėgo pasivaikščioti po parką, kuris buvo nedidelis, bet labai gražus, apsodintas įvairių rūšių medžiais: ievomis, vyšniomis, šermukšniais. Be pasivaikščiojimų, čia buvo galima žaisti lauko žaidimus: kroketą, kėglius, krengles (mėtyti medinius diskus). Mėgstama buvo ir alėja prie Nemuno, kur vienoje pusėje augo beržai, o kitoje klevai. Į Vytauto kalną vedė takai, o viršuje stovėjo mediniai suoleliai kojoms pailsėti ir apylinkių vaizdais pasigrožėti. Be pasivaikščiojimų ir žaidimų, buvo galima valtimis plaukioti Nemunu arba už mokestį mokytis groti fortepijonu, dainuoti.
(Rašant straipsnį, panaudota to meto spauda ir Birštono muziejaus pateikti duomenys).

Daiva Jonykaitė – Snapaitienė
Birštono gimnazijos istorijos mokytoja