Atidaryta tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“

Kovo 9 d., minint valstybės šimtmetį, Birštone svečiams oficialiai duris atvėrė „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“. Renovuotoje viloje vienu metu galės apsigyventi 141 asmuo. Į „Baltosios vilos“ renovaciją „Tulpės“ sanatorija investavo daugiau nei 2 milijonus eurų.
Renovuotoje viloje svečiai galės apsigyventi vardiniuose patogiuose ir erdviuose vienviečiuose, dviviečiuose, šeimyniniuose kambariuose ir apartamentuose. Netoli Laikinosios sostinės, prie upių tėvo Nemuno įsikūręs, Birštono kurortas savo gamtos gražumu ir sveikatos šaltinių galiomis ypač traukė žinomus tarpukario Lietuvos žmones: visuomenės veikėjus, rašytojus, dailininkus, muzikus. Čia jie stiprino dvasią ir kūną, rengė savo šventes ir dalykinius susitikimus, čia jie ilsėjos ir kūrė. Tad nuo šiol pajausti to laikotarpio dvasią lankytojai galės pasirinktame kambaryje.
Prieškario laikotarpiu sanatorija, pavadinta „Baltoji“, buvo vertinama kaip geriausia ir brangiausia sanatorija, kurioje ilsėjosi ir sveikatos sėmėsi ne vienas žymus to laikmečio politikos, kultūros ir mokslo veikėjas. 1945 metais „Baltojoje viloje“ gydėsi ir įkvėpimo sėmėsi iš Štuthofo koncentracijos stovyklos grįžęs rašytojas, teatrologas, profesorius Balys Sruoga. Čia besigydydamas jis parašė „Dievų mišką“, kai kuriuos dramos „Barbora Radvilaitė“ skyrius, „Giesmės Viešnelei Žydriajai“.
„Rekonstruodami Baltąją vilą nemažai gilinomės ir į jos istoriją. Įdomu tai, kad Birštonas nuo seno vadinamas meilės kurortu ir tai tikra tiesa. Čia galima suskaičiuoti ne vieną meilės istoriją, net pačio B. Sruogos istorija byloja, jog jis puoselėjo šiltus jausmus medicinos studentei iš Kauno, jai net sukurtas eilėraštis „Giesmės Viešnelei Žydriajai“, – teigė „Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė.
Valstybės šimtmečio jubiliejaus proga, „Tulpės“ sanatorija didžiuojasi būdama Birštono kurorto istorijos dalimi. Pirmoji sanatorija, įsikūrusi Birštone, skaičiuoja ne vieną savo veiklos dešimtmetį. Kurorto pradininkai sanatorijos vietą pasirinko dėl unikalaus kraštovaizdžio: šalia Vytauto piliakalnis, pastatai apgaubti šimtamečio parko medžių šakomis, tyliai tekantis Nemunas ir sukurta įstabi erdvė svečių poilsiui ir sveikimui nuo daugelio negalavimų.
Parengta pagal
pranešimą spaudai