Ar koalicijos susitarimas yra aukščiau gyventojų (rinkėjų) interesų?

Prienų rajono savivaldybės meras ir valdančioji koalicija gavo kozirį pateisinti savo politinį susitarimą, tiksliau sakant, patys gyventojai jiems suteikė pretekstą panaikinti Ašmintos seniūniją.

Pokyčius daro politikai
Vasario 1 – 21 dienomis mero potvarkiu organizuotos atrankinės apklausos duomenimis, iš 429 apklaustų Ašmintos seniūnijos gyventojų 366 respondentai, t.y. 85,31 proc., pritarė tokiam valdžios žingsniui, 63 žmonės (14,69 proc.) buvo prieš. Iš viso seniūnijos 23 kaimuose gyvenamąją vietą yra deklaravę 1392 gyventojai, iš jų apklausta 30,82 proc.
Kovo 8 dienos Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, atsižvelgiant į apklaustųjų išreikštą valią, valdančiosios koalicijos balsais (15 už, 5 prieš, 4 susilaikius, 1 nedalyvaujant) buvo patvirtinti šios apklausos rezultatai. Po šio veiksmo seks kitas – savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas parengti Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Ašmintos seniūnijos panaikinimo bei Balbieriškio, Išlaužo, Pakuonio ir Prienų seniūnijų teritorijų ribų pakeitimo planą. Pagal jį Ašmintos seniūnijos kaimai bus priskirti Pakuonio, Prienų ir Išlaužo seniūnijoms.

Atrankinės apklausos rezultatai prieš gyventojų parašus
Tačiau daug kam liko neaišku, kodėl taip kardinaliai skiriasi valdžios pavedimu vykdytos atrankinės apklausos rezultatai ir pačių gyventojų nuomonė. Kaip alternatyvą apklausai pilietiški atstovai visoje Ašmintos seniūnijoje surinko gyventojų parašus po prašymu nenaikinti šios seniūnijos. Nepritariančiųjų valdžios sumanymui prašymas buvo adresuotas merui, Tarybos nariams ir administracijos direktoriui, jį pasirašė 437 seniūnijos kaimų gyventojai. Atsakymo į šį ir kitus klausimus pusantros valandos trukusių pasisakymų metu ieškojo ir opozicijai priklausantys politikai, ir neabejingi seniūnijos gyventojai.
Apklausos komisijos pirmininkė, savivaldybės Tarybos sekretorė Agnė Dargužienė patikino, jog atrankinė apklausa pasirinktoje teritorijoje buvo organizuota įstatymiškai. Jos teigimu, mero potvarkiu sudaryta komisija kaimuose ėjo iš namo į namą ir apklausė visus rastus namuose, turinčius teisę ir sutikusius išreikšti savo nuomonę, gyventojus; kiekviename kaime apklausta ne mažiau nei 15 proc. jų; rašytinių skundų ar priekaištų dėl netinkamų komisijos veiksmų nebuvo gauta.
Atrankinei gyventojų apklausai buvo teikiamas klausimas: „Ar pritariate Prienų rajono savivaldybės Ašmintos seniūnijos panaikinimui bei Balbieriškio, Išlaužo, Pakuonio ir Prienų seniūnijų teritorijų ribų nustatymui (pakeitimui) pagal parengtą planą?“. Aktyvių Ašmintos seniūnijos gyventojų, panorusių pasisakyti posėdyje, nuomone, gali būti, kad kompleksinė, susidedanti iš kelių dalių, klausimo formuluotė nemažai apklaustųjų suklaidino. Skirtingų, niekaip viena su kita nesusijusių, nutolusių gyvenamųjų vietovių gyventojai apklausoje buvo priversti atsakinėti į tą patį klausimą, kuris ne vienodu lygiu bei apimtimi yra svarbus apklausos teritorijos gyventojams. Tokiu būdu Balbieriškio seniūnijos Giraitiškių, Naravų ir Paduoblio kaimų gyventojai, išreikšdami savo norą prisijungti prie Prienų seniūnijos, vienu savo atsakymu lėmė ir Ašmintos seniūnijos likimą. Lemtingą „taip“ tarė ir dauguma Pakuonio seniūnijos Valengiškių, Laukiškių ir Purvininkų kaimų gyventojų. Komisijos pirmininkė A.Dargužienė tame neįžvelgė nieko blogo. Meras taipogi replikavo, esą visiems gyventojams neįtiksi…
O opozicijos atstovas Arūnas Vaidogas atkreipė dėmesį į šias aplinkybes – jis išvardino daugybę apklausos metu galimai padarytų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių apklausos inicijavimą, organizavimą ir vykdymą, pažeidimų.

Atkreipė dėmesį į galimus pažeidimus
A.Vaidogo teigimu, meras A.Vaicekauskas, parinkęs ir nustatęs apklausos teritoriją, o administracijos direktorius Egidijus Visockas – savavališkai (be Tarybos pritarimo) nustatęs apklausos būdą, viršijo savo įgaliojimus.
Tarybos nariui, be kita ko, užkliuvo ir tai, kad apklausos komisija galimai neturėjo patvirtintų veiklos nuostatų ir pati sprendė, kaip atrinkti gyventojus apklausai ir kuriuos gyventojus apklausti. Anot jo, kai kurie komisijos nariai apklausos rezultatais galėjo būti tiesiogiai suinteresuoti (dėl jų darbinės ar partinės priklausomybės, – aut. pastaba), todėl, jo nuomone, tokia komisija negalėjo veikti iš esmės nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai.
A.Vaidogas siūlė vietos gyventojų apklausos rezultatams nepritarti. Taip pat jis bandė teikti balsavimui pataisą, kuria būtų panaikinti Prienų rajono savivaldybės mero potvarkis ir administracijos direktoriaus įsakymas dėl apklausos būdo nustatymo ir paskelbimo – sulaukus pritarimo, tolesnis šio klausimo sprendimas būtų netekęs prasmės. Tačiau meras nepriėmė domėn Tarybos nario pastabų ir siūlymų.

Pasiūlė, iš kur gauti lėšų…
Ne kartą viešai dėl valdančiųjų iniciatyvos panaikinti Ašmintos seniūniją tikslingumo suabejojusi Tarybos narė Loreta Jakinevičienė ir šįkart, remdamasi pačių gyventojų surinktais parašais, pasiūlė minėtą klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Ji klausė savivaldybės vadovų, ar, gavę gyventojų prašymą, jie atsakė į visus neraminančius klausimus dėl senų ir vienišų žmonių socialinės atskirties, susisiekimo su naujais seniūnijų centrais, kelių tvarkymo, kaimiškosios Prienų seniūnijos ribų, adresų pasikeitimo, žemės mokesčių ir kt. „Pasidžiaugė“ tuo, kad buvo rasta laiko kruopščiai gyventojų parašų analizei, ir pasidomėjo, ar jų rašysenoms palyginti į pagalbą buvo pasikviesta šios srities ekspertų. A.Dargužienė, pradžioje skeptiškai vertinusi gyventojų rinktų parašų teisėtumą, po Tarybos narės pastabos pasitaisė, esą tai buvo vizualus, asmeninis vertinimas.
L.Jakinevičienės įsitikinimu, jeigu vienas iš pagrindinių Ašmintos seniūnijos panaikinimo tikslų yra ekonominis, galima surasti paprastesnių būdų sutaupyti. Ji pasiūlė panaikinti administracijos vadovų ir mero patarėjos gaunamus priedus, juolab kad, jos pastebėjimu, savivaldybės administracijos direktorius nesilankė savo kuruojamų seniūnijų ataskaitiniuose susirinkimuose, nors domėjimasis seniūnijų reikalais įeina į jo tiesiogines pareigas. Kreipdamasi į Tarybos narius, ji kvietė juos balsuoti pagal savo sąžinę ir atstovavimo gyventojams principą, bet meras Tarybos narę perspėjo dėl politikavimo, o jos mikrofonas buvo išjungtas….

Skubinant pertvarką, gyventojų parašai ir nuomonė nesvarbūs?
Nors prieš klausimo svarstymą pirmiausia buvo suteikta tribūna keturiems Ašmintos seniūnijos gyventojams ir jų atstovams, akivaizdu, kad jų nuomonė valdančiajai koalicijai nerūpėjo ir nepakeitė politinio susitarimo padalinti Ašmintos seniūnijos teritoriją kitoms seniūnijoms.
Tik Tarybos narė Angelė Bajorienė suabejojo, ar vietoje 15 proc. apklausti 30 proc. gyventojų yra pakankama kritinė masė, kurios nuomone remiantis galima priimti tokį svarbų sprendimą dėl seniūnijos naikinimo. Jos nuomone, pasitikėjimą valdžia, tikėjimą būsimų permainų nauda būtų padidinę tai, jei į apklausą būtų įtraukta daugiau nei pusė visų seniūnijos gyventojų.
Valdantieji niekaip nesureagavo, kai Lina Milušauskienė, gimusi ir užaugusi Ašmintos kaime, besirūpinanti čia gyvenančiais vyresnio amžiaus tėvais, kreipėsi į Tarybos narius, prašydama pažvelgti į akis ir pakelti drąsiai rankas tuos, kurie balsavo už šią, savo, bet ne Ašmintos kaimo gyventojų iniciatyvą.  Gyvenvietėje apklaususi kaimynus, kurių dauguma pensinio amžiaus, ji nesurado nei vieno, pritariančio šalia esančios seniūnijos panaikinimui ir suinteresuoto savo sąlygų pabloginimu. Todėl ši politikų iniciatyva jai asocijavosi su žmonių priverstiniu varymu į buvusius kolūkius. Moteris įžvelgė už šio sprendimo slypinčius paties mero A.Vaicekausko interesus prijungti Ašmintos seniūniją prie Pakuonio seniūnijos, nes ten jis gyvena, o mokyklos direktore dirba jo žmona.
Pranciškus Zubrickas nerado pateisinimo, kodėl reikėtų naikinti Ašmintos seniūniją, kurioje verda pilnavertis bendruomeninis gyvenimas. Jis atkreipė dėmesį į Ašmintos gyventojams kylančias susisiekimo problemas, patikino, kad apklausos rengėjai į jo namus nebuvo užsukę, ir pasidalino nuogirdomis, esą apklausos metu kai kurių kaimų gyventojai buvo agituojami pasirašyti taip, o ne kitaip. Išreikšdamas savo ir kitų Ašmintos gyventojų nuomonę, jis pastebėjo, jog jiems patogiau būtų tvarkyti reikalus ne Pakuonio užkampyje, o Prienuose, kur dirba, lankosi įvairiose valstybinėse įstaigose, kur veikia jų parapijos bažnyčia, kapinės.
Ašmintiškis Antanas Dagilis apeliavo į politikų jausmus, kviesdamas pamąstyti apie savo senus tėvus, gyvenančius kaime, ir prašydamas nedidinti šios gyventojų dalies socialinės atskirties, juolab kad prieš ją pasisako ir ES direktyvos.
Aktyvus pilietis, remdamasis jam žinomais atvejais, prabilo apie suinteresuotos pusės galbūt darytą įtaką atskiriems gyventojams. Todėl, įsibaiminę, kad jų artimieji gali netekti darbo, kai kurie žmonės apklausoje pasisakė priešingai, nei renkant parašus. Jis prakalbo ir apie tai, jog ir pats meras galimai norėjo paveikti gyventojų parašus rinkusią seniūnaitę.
Pošventyje gyvenančio Algirdo Griškos nuomone, apklausa buvo prieštaringa, pirmiausia dėl teisinių niuansų. Jis stebėjosi, kodėl buvo pasirinktas toks sudėtingas, reikalaujantis įvertinti daugelį dalykų, apklausos būdas. Jo žiniomis, šis apklausos būdas nebuvo patvirtintas Tarybos posėdyje sprendimu (šis apklausos būdas paminėtas sausio 18 d. grupės Tarybos narių prašyme merui, kuris teisiškai nėra lygiavertis sprendimui, o jį pasirašė vienuolika valdančiosios koalicijos narių, – aut. pastaba). A.Griška pastebėjo, kad apklausa vykdyta ne atskirose seniūnijose, prašant atsakyti į su ta konkrečia gyvenamąja vietove susijusį klausimą, o vientisoje teritorijoje, užduodant bendro pobūdžio klausimą, tai galėjo suklaidinti nepatyrusius, garbaus amžiaus žmones. A.Griškos manymu, dėl šių ir kitų priežasčių apklausa yra niekinė, o jos rezultatai turi būti pripažinti negaliojančiais.
Vis dėlto Tarybos narių dauguma su meru priekyje, pasinaudodami rinkėjų jiems suteikta teise, balsavo už būsimus Ašmintos vietovės istoriją, kultūrą, tradicijas, daugelio gyventojų gyvenimo būdą ir kokybę – nebūtinai į gerąją pusę – pakeisiančius pokyčius.
Žadama, kad, panaikinus Ašmintos seniūniją kaip administracinį vienetą, Ašmintos ir aplinkinių kaimų gyventojų patogumui daugiafunkcio centro patalpose ir toliau bus teikiamos seniūno, socialinio darbo specialisto ir žemės ūkio ir kaimo plėtros specialisto paslaugos, todėl žmonių interesai nenukentės.
Tačiau liūdna patirtis byloja, kad švietimo, kultūros, savivaldos ir kitų įstaigų naikinimas kaimuose tik atitolina paslaugas nuo žmonių, todėl vietovės, kuriose veikė vietos centrai, praranda savo reikšmę, patrauklumą ir sparčiau ištuštėja.

Rubrikoje Savivalda. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *