Jubiliejinio turnyro taurė liko Birštone

Nei spustelėjęs šaltukas, nei ne visai patogūs keliai praėjusį šeštadienį neišgąsdino Jurgio Valentino Janulio bičiulių ir jie, kaip ir kasmet, gausiai susirinko į tradicinį stalo teniso turnyrą Birštone. Šiemet jau jubiliejinį – dešimtąjį.


Beje, daugelis dalyvių sakė, kad važiuodami į Birštoną jie žino, jog čia jų laukia ne tik atkaklios kovos prie teniso stalų, bet ir šilti, smagūs pasibuvimai drauge ir kokia nors miela netikėta dovana. Šiemet ja tapo sesučių Adrijos ir Austėjos Suchockaičių daina. Kas žino, galbūt jos, savo daina paskelbusios apie stalo teniso šventės pradžią, išpranašavo ir varžybų finalo rezultatus. Mat jų tėtis Feliksas Suchockas nugalėjo ne tik vyrų iki šešiasdešimties metų grupėje, bet ir įveikęs vyresniųjų grupės nugalėtoją Bernardą Žuką, tapo absoliučiu nugalėtoju. Taigi šiemet, po dvejų metų pertraukos, pereinamoji taurė sugrįžo į Birštoną. Buvęs jos laikinas šeimininkas tuos dvejus metus prieniškis Linas Žilevičius jubiliejiniame turnyre savo grupėje užėmė trečiąją vietą, į priekį praleidęs Adomą Vaitkevičių.
Senjorų grupėje pirmas buvo prieniškis Bernardas Žukas, antras – stalo tenisą pradėjęs žaisti Prienuose, bet dabar jau daugelį metų gyvenantis Vilniuje Edmundas Žilevičius, o trečias – jiezniškis Šarūnas Zlatkus, šį kartą į varžybas jau atsivežęs ir prie teniso stalo smagiai besisukusį anūką.
Kaip tik šeštadienį gimtadienį minėjusi birštoniškė Audronė Šidiškienė, matyt, bus pasidovanojusi sau gražiausią dovaną pati, nes sveikindamas bičiulių vardu kartu su puokšte Jurgis Janulis jai įteikė ir čempionės medalį bei taurę, skirtą moterų grupės nugalėtojai. Antrą vietą moterų grupėje užėmė Virginija Liškauskienė iš Utenos, o trečią – prieniškė Agnė Levinskienė.
Ir šiemet savo trenerio Lino Žilevičiaus nenuvylė Prienų sporto centro jaunieji stalo tenisininkai, demonstravę aukštą sportinį meistriškumą. Būtent jie pirmieji ir išsidalino apdovanojimus. Beje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, nė vienas turnyro dalyvis bei svečias namo negrįžo be dovanų. Jurgio Janulio ir jį šiame prasmingame sumanyme remiančių sūnų Valentino ir Dainiaus rūpesčiu visiems buvo įteikti gražūs atminimo ženklai. Jie – kasmet pagaminami vis kitokie, tad dauguma ištikimų turnyro dalyvių jų jau turi sukaupę gražią kolekciją.
Bet, kita vertus, kaip tvirtino kalbinti stalo teniso sporto entuziastai, juos į Birštoną prišaukia ne tik noras pajusti sportinį azartą, pasivaržyti, bet ir vidinis šauksmas susitikti su bičiuliais, pasidalinti prisiminimais, naujienomis, tiesiog pabūti kartu. Ir, žinoma, pasiklausyti Jurgio Janulio ir Genulio Žiūros muzikos bei dainų, kurių programą šiemet papildė ir vyresniųjų Suchockų šeimos dueto atliekamos dainos.
Nors turnyro išvakarėse Jurgis Janulis ir užsiminė, kad gal tai būsią jau paskutinės jo organizuojamos varžybos, bet manau, kad vos spėjęs pasisveikinti su atvažiavusiais bičiuliais jis apie tai pamiršo. Juo labiau, kad ir bičiuliai tvirtino, jog susitikimo vietos keisti negalima. O ir Birštonui, kaip sakė sveikindama turnyro dalyvius Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, didelis džiaugsmas priimti tokį gausų būrį stalo teniso sporto veteranų ir jų pavyzdžiu sekančių jaunų entuziastų. Pasak jos, Janulių šeimos pavyzdys, tai gražus paliudijimas apie tai, kaip galima prisidėti prie Birštono vardo garsinimo ir kurorto tradicijų puoselėjimo.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Sportas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *