Dainose amžini

2018 -ieji – Adolfo Ramanausko – Vanago metai

Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovoje su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. /Adolfas Ramanauskas – Vanagas/
Kai žeidžia ir gniuždo neteisybė, kai regint, jog karalius nuogas, tenka girti jo puošnius aprėdus, klausau partizanų dainų, skaitau jų eiles, dienoraščius. Kiek talentingų žmonių, kurių vardus tik jų artimieji žino ir mini, žuvo miškuose, kiek gerų tėvų dorais užaugintų vaikų padėjo galvas, nespėję sukurti savųjų šeimų.
Ir kai per valstybines šventes Jono Basanavičiaus aikštėje žvelgiu į gerokai aštuoniasdešimtmetį perkopusius šaulius, širdis prisipildo tikrumo ir padrąsinimo: daryk, ką gali, daryk, kiek gali – nelaukdamas nei dėkingumo, nei nuopelnų pripažinimo ar įvertinimo. Miško broliai žinojo, kad žus.
Kai galvoju apie partizaną Adolfą Ramanauską – Vanagą (1918 – 1957), vis prisimenu jo anūkę Ingą, tuometinės Birštono vidurinės mokyklos moksleivę, šaunią mergaitę – smalsią, su gera galva. Dabar Inga – karo gydytoja. Ar ne tai ir yra tikroji, didžioji pokario kovotojų pergalė? Juk jie gynė ne tik Tėvynės Lietuvos idėją – gynė savo žemę, savo namus ir vaikus – kad tvirti ir tiesūs jie užaugtų, kad prieš melą ir tautos išdavikus nenusilenktų.
Darbštumu stebindavęs šviesaus atminimo poetas Kazys Bradūnas, gyvendamas emigracijoje sakydavo, jog, jei jau dievo ar likimo jam liepta būti, tai jis privalo dirbti ne vien už save, bet ir už žuvusius jaunystės draugus, studijų bičiulius, talentingus poetus Bronių Krivicką, Mamertą Indriliūną, Vytautą Mačernį, O jei dažniau apie tai pagalvotume? Gal bent šiais, partizano Vanago, metais Lietuva tikėtume ir už juos – nelygioje kovoje savo žemę gynusius ir su tėvynės laisvės viltimi žuvusius. Tebūna ne vien dainose amžini jų gyvenimai – kaip kelio ženklas, o kartais – ir kaip vienintelis, bet visada esantis ramstis jie tebūna.
Kovo mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje atidaryta Pietų Lietuvos partizanų srities vado, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataro, LLKS gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko – Vanago ir jo bendražygių atminimui skirta literatūros paroda „Prisiekėm mes tėviškei brangiai laimėti ar žūti kovoj“.
Genovaitė Mačiūtė