Gražią sekmadienio popietę Stakliškių bendruomenės nariai rinkosi į ataskaitinį susirinkimą. Kartu paminėjome valstybės šimtmetį, pasibuvome drauge. Renginys prasidėjo Lietuvos himno giedojimu, paskui žiūrėjome mėgėjų teatro „Veidrodis“ spektaklio pagal Just. Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“ ištrauką. Aktoriai įtaigiai priminė, kokia kaina gimė mūsų valstybė, kaip turime branginti savo žemę, savo kalbą, savo tautą.
Po bendruomenės ir revizijos pirmininkių ataskaitų klausėmės prasmingų poezijos posmų. Buvo pristatyta Violetos Kasperavičiūtės knyga „Žmogui“. Eilėraščius skaitė stakliškiečiai, autorė papasakojo, kaip gimsta poezija, ką ji reiškia pačiai autorei ir kodėl žmogui reikalinga knyga.
Maloniai nustebino Alytaus saviveiklininkų ansamblis „Kitoks“: jie poetės Violetos Kasperavičiūtės eilėms sukūrė muziką ir gražiai padainavo. Melodija ryškiau perteikė rinkinio „Žmogui“ tematiką, išryškino taip giliai suvoktą gyvenimo sudėtingumą.
O tada prie kavos puodelio ilgai bendravome: kalbėjomės, šokome, dainavome… Visiems buvo smagu. Prisiminėme A. de Sent Egziuperi prasmingą mintį „Vienintelė vertybė žemėje – žmogaus ryšys su žmogumi“.
Bendruomenės narė Ona Andrulevičienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“