Gatava programa kitiems rinkimams

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pagaliau sėdo ant karštos interviu formatu „vienas prieš vieną“ pas „Info TV“ kanalo vedėją Rasą Tapinienę (gyvenantiems ne didmiesčiuose primygtinai siūlyčiau išsiaiškinti galimybę, kaip galėtumėte matyti šį kanalą per kabelį ar skaitmeniniu formatu – net šiek tiek primokėjus. Apsimoka: kokybė, naujienos, santūrumas, iš esmės jokios pseudo aukštuomenės kronikos, kraują stingdančių kriminalinių istorijos kronikų – jei LVŽS, tskant sugebės „patvarkyti“ LRT ir per keletą mėnesių paversti savo propagandiniu ruporu, bent kurį laiką turėsite alternatyvą – santūrų, nešališką informacijos šaltinį per TV).
Vyr. valstietis pas Rasą Tapinienę toliau kartojo savo populiariąsias, neblogai išmoktas mantras („per 27 metus nė viena vyriausybė nesugebėjo to, ką sugebėjome ir sugebėsime mes“, „kad būti smulkiu ūkininku Lietuvoje neapsimoka“, žadėjo, kad „kovoje prieš alkoholį Lietuva, pavyzdžiui, žengs pirma visos Europos, nepaisant dabar iš visų kampų išlendančių draudimų grimasų“, nepamiršo ir svetimus pinigus skaičiuoti mėgstančių liumpenų: „Esą ką aš galiu pasakyti nepilną tūkstantį per mėnesį uždirbančiam mokytojui, jeigu dainininkai už vieną dainą tiek uždirba“, ir t.t.). Dar p. Karbauskis žadėjo, kad jau šiais metais bakalauro (I pakopos) studijos universitetuose taps nemokamos. Pagyvensim – pamatysim.
Galima įvairiai ginčytis, ką padarė ir ko nepadarė ankstesnės atkurtos nepriklausomos Lietuvos valdžios daugiau nei per ketvirtį amžiaus. Tačiau beveik galima būtų lažintis, ko tikrai nepadarys šios Seimo kadencijos valdančioji dauguma iki savo mandato pabaigos, jei tokio sulauks. Ji tikrai neprivers stambiųjų žemvaldžių mokėti lygius mokesčius su kitais Lietuvos piliečiais. Jie tikrai nesistengs tvariai apriboti dirbamos žemės nuosavybę iki tos 500 hektarų ribos, kurios reikalauja įstatymai. Ji tikrai nesistengs atsikratyti tų personažų valstybės tarnyboje, kurie padėjo, padeda ir padės įgyvendinti žemvaldžių turtinius interesus ant valstybės kūno. Jie tikrai neatšauks savo paskelbtų draudimų, net jei jų durnumas matomas plika akimi.
Šis bagažas liks ilgam, laikantis principo „vsio zakonno“ (rus. Viskas teisėta) arba jo dabartinės variacijos – „įstatymai įvykdyti, o ne apeiti“. Nesvarbu, kad p. Karbauskis – toli gražu ne a.a. p. Brazauskas, ir negali tikėtis didelių moteriškių – rinkėjų simpatijų.
Tačiau net „tefloninis Brazauskas“ su savo LDDP 1996 -ųjų rinkimuose į Seimą neturėjo jokių valčių po to, kada toksai koncernas EBSW su valdančiųjų protekcija prasinešė per visą šalies ekonomiką už investicinius čekius savinęs pramonės įmones (kas netingite, prisiminkite Kauną). Po to tas įmones užstatė nelabai įgaliems bankams (pabrėžiu – tautiniams bankams!), o pinigus prašvilpė kas sporte, kas su mergužėlėm Kanaruose ir Margaritos saloje (Venesueloje). Po šio politiškai ekonominio uragano piliečiai liko be investicinių čekių ir pinigų, bankai – be pinigų, todėl virto ant šono it moksliškai susprogdinti, o Lietuva – beveik vien su nostalgiškais prisiminimais apie čia kažkada nuo sovietmečio veikusią pusiau padorią pramonę ir gamybą.
Rizikuoju būti nekuklus, tačiau tai, ką prikeverzojau čia III pastraipoje, visai galėtų būti ne tik populiari, bet ir konstruktyvi rinkimų programa kuriems nors rinkimams ateityje. Labiausiai, žinoma, į Seimą: visiems vienodi mokesčiai, išmokos žemės ūkiui revizuojamos taip, kad jų nereikėtų atiduoti pagal turimą dirbamos žemės plotą tiesiog. Na, ir toji 500 ha riba. Visai nereikėtų rašyti poros dešimčių programinių puslapių.
Nes šitas LŽVS mėšliuks – tęsis ligi pabaigos. Ir ant gležnų kai kurių LVŽS aktyvistų, jų dabartinių viešųjų ryšių specialistų (neturėkite priešingų iliuzijų!) užaugs didelėm kuprom.
O kadangi, regis, prof. Vytauto Šliogerio išsireiškimu, lietuviai yra panašūs į lietuviškai kalbančius rusus, tai tas archetipas turi jautrų požiūrį į neteisingumą. Ne neteisėtumą ar teisėtumą, o neteisingumą, šiandien sakyčiau, kad LVŽS ateities perspektyvos yra gana miglotos. Ir jas pakeisti pasikišus visuomeninį transliuotoją – nepadės. Lietuvoje vis dar pilna įvairios žiniasklaidos, socialinių tinklų personažų, kurie sugebės dar labai ilgai transliuoti kolegų Jakilaičio, Mackevičiaus klausimus ir varyti LVŽS reitingus po grindim. Valstiečiai, ar jaučiate jau, kaip keičiasi naratyvas – „Landsbergis sugriovė kolchozus“ – aiškiai į „Karbauskis ir konpanija užgrobė geriausias šalies dirbamąsias žemes“. Naudodami smulkų sukčiavimą (ties verslo riba), gąsdindami NATO, ES, Astravo AE ir grėsme, kad žemę užgrobs užsieniečiai…
Kažkur p. Karbauskis yra sakęs, kad lietuvis žemvaldys yra geresnis už kokį daną. Nes, esą, danui visai nerūpi, kokia čia aplinka, jo tėvų kapai kitoje vietoje. O jau vat lietuvys tai tik išsirioglinęs iš lovos prisimena ne savo verslą, bet Lietuvą – tėvynę. Drįstu atsakyti – ne.
Beje, prieš nepilnus du dešimtmečius eldėdėpistai buvo sugalvoję, kad neblogas būdas „nuimti žiniasklaidos gazą“ – kai kuriuos redaktorius pasodinti pagal prevencinio sulaikymo įstatymą arba pasprogdinti kai kurias redakcijas.
Nepadėjo. O į LDDP frakcijos dydį Seime po 1996 m. rinkimų buvo žiūrėti apgailėtina. Dabar tik klausimas, ką pasirinks valstiečiai bei jų protai.

Rytas Staselis

Rubrikoje Politika. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *