Apie 2000 m. sutartį, šilumos kainas ir gyventojų interesus (atsakymas merui)

Įdomios tokios diskusijos – parašai karštais pėdsakais apie savivaldybės ką tik pažeistą įstatymą – laiku nepriimtą sprendimą dėl šilumos kainų, neteisėtai taikytas šilumos kainas 2015 – 2016 metais bei dėl to apgautus šilumos vartotojus (laikraštis ,,Gyvenimas“, 2018 01 10, Nr. 2) – tau brūkšt savivaldybės informaciją tame pačiame laikraštyje – juk buvai savivaldybės administratorius 2000 metais, kai pasirašyta šilumos ūkio nuomos sutartis, taigi, suprask, dėl visko esi ir kaltas, gyventojų interesų prieš 18 metų negynei, tad ko dabar kimbi?
Net ir juokas nebeima – kitą kartą gal teks sužinoti, jog mokyklos laikais klasiokę už kasyčių tampiau, taigi priekabiavau lyg koks pūkas, beje, kai iki šiol nenustatyti asmenys nušovė JAV prezidentą, aš jau irgi buvau gimęs… Tai toks liūdnas juodas humoras apima, kai atskiras faktas be jokios analizės pateikiamas tartum prokuroriškas nuosprendis, nors už to fakto tik nuoga tiesa…
Jeigu klausia – reikia atsakyti. Nors nežinau, kas pasirašė minėtą savivaldybės informaciją, manau, jog be mero žinios ji nebūtų pasirodžiusi. Todėl ir atsakymą į man užduotą klausimą – „kodėl Audriui Narvydui šilumos kaina parūpo ne 2000 metais, o dabar?“- dedikuoju tiesiogiai merui.
Taigi, ponas mere, šilumos kainos man rūpėjo ir 2000 metais, rūpi ir dabar, rūpės, matyt, ir ateityje, nes aš, skirtingai nuo Jūsų, esu „Prienų šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos vartotojas, moku už ją, todėl man negali tai nerūpėti. O kad aš moku ginti ir visuomenės interesus, manau, įsitikinote, kai, priešingai vietos bendruomenės valiai, planavote vėjo jėgainių statybas savo žemės sklype…
Ir ne tik ginti moku. Dar 2000 metais jau po įvykusių savivaldos rinkimų vietos politikams, energijos gamintojams, visuomenei buvo pristatytas kartu su Ūkio ministerija ir Danijos inžinerine kompanija „Ramboll“ pagal projektą „Lietuvos šilumos ūkio decentralizavimas“ parengtas Prienų rajono šilumos ūkio vystymo planas. Plane, be kita ko, buvo numatyta pertvarkyti Sviesto gamyklos katilinę bei kai kurias kitas katilines kūrenti medžio atliekomis. Taigi minėtame pasitarime, kuriame dalyvavo ir grupė rajono Tarybos narių, politinių partijų pirmininkų, „A.Narvydas kalbėjo, kad <…> pateiktas šilumos tinklų decentralizavimo planas yra geras. Tik reikėtų pasižiūrėti, kad jis atitiktų gyventojų bei savivaldybės interesus ir valstybės interesus („Naujasis Gėlupis“, Kaip tvarkysime šilumos ūkį? Planai. Perspektyvos. Problemos., 2000 m. balandžio 1 d., 10 psl.). Čia, kaip supratote, irgi apie interesus…
Ir tada maniau, ir dabar, kad parengto plano įgyvendinimui buvo galima sulaukti Europos Sąjungos lėšų ar valstybės investicijų, turėta jau ir patirties projektų vadyboje, pvz., vandentvarkai iš Briuselio man su tuomet dirbusiais specialistais pavyko gauti net 2 milijonus eurų.
Tačiau vadovaujantys rajono politikai tada pasirinko kitą kelią ir nutarė išnuomoti šilumos ūkį investuotojams, dabartinei „E-energija“ įmonių grupei. Galbūt atsakomybės naštos privengė, gal prošvaisčių investicijoms ūkio atnaujinimui gauti nematė, tikrai tada niekas kaip dabar ES milijonų nedalino, gal… Rašau gal, nes jokiose derybose su investuotojais nedalyvavau, nedalyvavau nei 2000 m. sutartį rengiant, nei ją pasirašant, apskritai, nesu nei formaliai, nei kitaip susitikęs ar bendravęs su ,,E-energijos“ vadovais ar atstovais. Todėl pono mero aplinkos bandymas susieti mano pavardę su pasirašyta 2000 m. sutartimi primena tik nevykusį pokštą, daugiau nieko.
Kita vertus, jei ponas meras, ir 2007 – 2011 metais būdamas meru, ir 2011 – 2015 metais Tarybos nariu, matė, kad Sutartis „bloga“, kodėl niekada nebandė ginčyti ir keisti tų ,,blogų“ Sutarties nuostatų teisme? Juk pastebėjęs, kad 2015 metų savivaldybės sutartis gali atnešti vartotojams bei šilumos ūkiui apie 1,5 milijono eurų žalos, sugebėjau įtikinti prokuratūrą ginti viešą interesą ir ginčyti 2015 m. sutartį – šiuo metu byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Dar apie sutartį: visiškai analogiškas sutartis su tuo pačiu investuotoju tais pačiais 2000 m. pasirašė Akmenės ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Tai štai, Ukmergės meras, pajuokavęs, kad ,,tokią sutartį gali pasirašyti tik girtas indėnas“, pasistengė ją vienašališkai nutraukti dar 2010 metais, tuo tarpu Akmenės rajono savivaldybė netgi pratęsė sutartį iki 2025 metų, o ,,Akmenės energija“ šilumos kainos 2018 m. sausio mėn. yra vienos mažiausių Lietuvoje – 4,97 ct/kWh.
Tai gal ne Sutartis yra blogis, o jos vykdymas bei kontrolė, arba, kaip sakoma, blogam šokėjui ir … trukdo? Tik viena maža detalė – kai „Gazpromo“ dujų kaina nuo 2001 metų iki 2005 metų mažėjo atitinkamai 485 Lt/tne – 463 – 461 – 448 – 439 Lt/tne, kodėl šilumos kaina 2003 – 2005 metais Prienuose nemažėjo?! Kas atsakytų? Kas tuomet vadovavo savivaldybės administracijai?
Dar apie kainas skaičiais. Jei 2000 m. sutartyje buvo nustatyta 15,8 ct/kWh šilumos kaina gyventojams (euro centais – 4,58 ct/kWh), tai 2002 m. šilumos kaina net sumažėjo (kaip jau minėta, dėl pingančių dujų) iki 4,34 ct/kWh, ir tokia kaina išsilaikė net iki 2006 m. balandžio. Palyginimui, bazinė šilumos kaina 2015 m. rugsėjį – jau 5,48 ct/kWh, o š.m. sausį nustatyta – 6,66 ct/kWh. Taigi, kai kitą kartą braižysite kainų grafiką, tai gal ir pradėkite nuo 2000 metų, įdomių kalnelių ten pamatysite, o didžiausias bus tikriausiai 2007 – aisiais, t.y. kai buvote pirmą kartą išrinktas meru.
Šilumos kaina Prienuose, kaip ir visoje Lietuvoje, pradėjo didėti 2006 metais, suprantama, visai ne dėl sutarties, o dėl brangstančių rusiškų dujų, kurios nuo 2005 metų iki 2008 metų pabrango kone trigubai. Jūs tada pabandėte pagąsdinti šilumos tiekėją teismais, tačiau teismui skundėte ne 2000 m. sutartį, o Kainų komisijos nutarimą dėl kainų, kitaip sakant, bandėte pakeisti pasekmes, bet ne priežastis. O ir tos drąsos užteko neilgam, kaip ir nevykusiems bandymams pagąsdinti šilumos tiekėją nutraukti sutartį, bylos buvo greitai nutrauktos arba iš viso nepradėtos.
Akivaizdu, jog jau tuomet reikėjo, pasinaudojus teikiamomis Europos Sąjungos paramos galimybėmis, keisti brangias gamtines dujas biokuru (prisimenate – 2000 m. plane tai jau buvo numatyta), ką ir darė ryžtingesnės savivaldybės. Biokuro katilinės atsirado Radviliškyje – 2010 m., Utenoje – 2011 m., toje pačioje Akmenėje – 2011 m… Prienai tokiam projektui ryžosi tik 2010 m., po didelių vargų biokuro katilinė 2015 m. buvo įkurta. Nors ir be šilumokaičio, biokuro svarstyklių, be ekonomaizerio ir pan., bet šilumos kainą galų gale pavyko šiaip taip normalizuoti.
Ir pabaigai. Bandote gręžiotis dešimtmečius atgal, tuo tarpu gautą iš AB „Prienų šilumos tinklai“ 2017 m. rugsėjo 27 d. kainų perskaičiavimo projektą apsvarstyti per įstatymo numatytas 30 dienų nesugebėjote, švelniai tariant, pramiegojote, įstatymą pažeidėte… Juk per tą laiką buvo ir spalio, ir lapkričio mėnesio posėdžiai. Atsibudote tik gruodžio pabaigoje ir dar priekaištaujate Komisijai, tuo pačiu ir man, jog pabudino. Tad nebeieškokite skeletų spintoje, ypač kai jų ten nėra. Kitaip diskusija virs į aklo pokalbį su kurčiu – čia tas pats kaip kaltinti ,,Zaporožiečio“ vairuotoją, kad jis nepaveja „Mersedeso“. Nebent toks ir yra tikslas – apjuodinti kitą, kad atrodyti švaresniu?!
P.S. O ir 2018 m. sausio mėn. šilumos kainų Lietuvoje lentelė šventiškai nenuteikia – 11 vieta nuo galo, didesnės kainos tik Pravieniškėse, Nemenčinėje,…
Audrius Narvydas
Vilniaus universiteto
teisės magistras