Tauro apygardos partizano Stasio Lukšos žūties vietos paieška „Karčiauskynėje“

Stasys Lukša.

Sausio 18 dieną Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos miškuose vyko Lietuvos partizano Stasio Lukšos žūties vietovės paieška, kurioje dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2 -osios rinktinės Zapyškio būrio Garbės šaulys Adolfas Jurgis Bartkus, Lietuvos partizano Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, LK sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariai: vrš. Gintautas Mauricas  ir keturių istorinių – karinių knygų autorius vrš. Ernestas Kuckailis bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas.
Paieškos dalyviai aplankė Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Altoniškių miške prie bunkerio esantį atminimo paminklą žuvusiems Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams. Toje slėptuvėje 1951 m. gegužės 20 d. žuvo legendinis žvalgas Benediktas Trumpys – Rytis, 1950 m. rudenį kartu su LLKS įgaliotiniu užsieniui Juozu Lukša – Skirmantu atkeliavęs iš Žemaitijos į pakaunės miškus. Žūtį šiame partizanų bunkeryje pasirinko ir 30 -metis Juozas Totoraitis – Čigonas bei dvi moterys – Marcelė Grybauskaitė -Žindžiuvienė – Tigrienė, Žalgirio rinktinės vado Felikso Žindžiaus žmona, ir mokytoja Viktorija Liktoraitė – Laukų Gėlė.

Prie atminimo paminklo žuvusiems Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams.

Šaulys Adolfas Bartkus prisimena savo tėvo eigulio Jurgio Bartkaus (1908 – 1991)  pasakojimą, girdėtą iš pusbrolio Lietuvos partizano Kazimiero  Bartkaus (1925 – 1948), gyvenusio  Babenskų kaime. Laisvės kovotojas Jurgiui Bartkui paliudijo apie Tauro apygardos partizano  Stasio Lukšos žūtį mokomojoje partizanų apsistojimo vietoje netoli „Karčiauskynės“. „Karčiauskynė“ buvo  eigulio Jurgio Bartkaus pasoda Kazlų Rūdos miškuose.
Tikėtina, kad tądien partizano Stasio Lukšos žūties vietos paieškos dalyviai nustatė  „Karčiauskynės“ vietovę, kurioje įvyko Lietuvos partizanų kautynės su enkavedistų daliniu, kurių metu žuvo Stasys Lukša.
Vienas iš kursuose dalyvavusių Stasys Lukša – Juodvarnis, Tautvydas – gimė 1926 m., baigė Juodbūdžio pradžios mokyklą, Veiverių progimnaziją ir Kauno amatų mokyklą. Buvo aukštas, lieknas, iš pažiūros švelnus ir nedrąsus meniškos sielos vaikinas. Antros sovietų okupacijos metais Petraičio pavarde studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. 1946 m. sausio 1 d. Juodvarnio slapyvardžiu Stasys Lukša įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko 2 kuopos partizanų gretas. Nuo rugsėjo jis buvo paskirtas Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio centro ryšininku Tauro ir Didžiosios Kovos apygardoms. Išaiškinus sovietų agento Juozo Markulio – „Erelio“ išdavystę, 1947 metų sausį grįžo į Tauro apygardą. Buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku. Rugsėjo 12 d. NKVD kareiviams užpuolus Tauro apygardos puskarininkių mokyklos kursantus Kazlų Rūdos miškuose, dengdamas atsitraukiančius bendražygius žuvo kautynių metu. Palaidojimo vieta iki šiol nežinoma.

Prie įėjimo į partizanų žeminę.

1998 m. lapkričio 4 d. Stasys Lukša pripažintas kariu savanoriu (po mirties), jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu.
Pavasarį, nutirpus sniegui, planuojama pratęsti paiešką ir įsitikinti duomenų tikslumu, kad būtų patvirtinta vietovė, kurioje 1947 m. rugsėjį buvo surengti Lietuvos partizanų puskarininkių kursai ir įvyko kautynės su enkavedistais, tuo pačiu pasitvirtintų ir  Stasio, jauniausio iš keturių brolių – Tauro apygardos partizanų Lukšų – žūties vieta.
Dr. Raimundas Kaminskas