Nenašių žemių tema

„Gyvenimo“ redakcija gavo Stakliškių seniūnijos ūkininkų laišką, kuriame rašoma apie jų siekį, kad seniūnijai išliktų nenašių žemių statusas. Kiek anksčiau kitame laikraštyje atspausdintas minėtas laiškas sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Vadovaudamiesi žurnalistinės etikos nuostata, kad turi būti išklausyta ir kritikuojama pusė bei siekdami pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių, kartu su stakliškiečių laišku spausdiname Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininko Martyno Butkevičiaus ir LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narių Kazimiero Starkevičiaus ir Vytauto Kamblevičiaus komentarus šiuo labai aktualiu ir daug diskusijų sukėlusiu klausimu.


Stakliškių seniūnijos ūkininkai savarankiškai su LR Seimo nario Andriaus Palionio pagalba siekia, kad seniūnijai išliktų nenašių žemių statusas

Artėjant šv.Kalėdoms, Stakliškių seniūnijos ūkininkus pasiekė nekokios žinios – parengtame naujame nenašių žemių žemėlapio projekte Stakliškių seniūnijos nebėra, tai reiškia, kad Stakliškių seniūnijos ūkininkai kasmet praras ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų tiesioginių išmokų.
Stakliškių seniūnijos ūkininkai ūkininkauja nederlingose, kalvotose žemėse, žemės našumo balas yra žemas. Stakliškių seniūnijoje deklaruojama apie 9000 ha žemės. Dauguma ūkininkų, atsižvelgdami į gamtines sąlygas, yra pasirinkę gyvulininkystės sritį (mažo našumo žemė yra labiau tinkama gyvulininkystei), kuri Lietuvoje yra pripažinta prioritetine žemės ūkio šaka, ir ją plečia. Stakliškių seniūnijoje laikomas didžiausias rajone galvijų skaičius.
Ūkininkus pribloškė ne tik žinia, kad Stakliškių seniūnijos nėra nenašių žemių žemėlapio projekte, bet ir tai, kad nieko nežino ir jokių veiksmų nesiima nei Prienų ūkininkų sąjunga, nei Prienų rajono savivaldybė. Kaip paaiškėjo vėliau, šių institucijų atstovams nenašių žemių projektas buvo pristatytas ne kartą (2017 m. lapkričio 9  d. Dotnuvoje vykusiame Ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje, 2017 m. spalio 26 d. Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje, į ŽŪR prezidiumo posėdžius kviečiami savivaldybių atstovai). Pagal Žemės ūkio ministerijos spaudoje pateiktą informaciją savo ūkininkų interesus dėl nenašių žemių aktyviai gynė Druskininkų, Telšių, Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių savivaldybės.
Ūkininkams liko viena išeitis – savarankiškai pagalbos kreiptis į Prienų rajono savivaldybės tarybos narį, Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją Arūną Vaidogą, kurio pastangomis buvo suorganizuotas ūkininkų susitikimas su LR Seimo nariu Andriumi Palioniu. Seimo narys susidariusią situaciją pradėjo aiškintis su LR žemės ūkio ministru, ministerijos specialistais. Nieko nelaukdami, ūkininkai parengė kreipimąsi, surinko 230 parašų ir 2017 m. gruodžio 20 d. kartu su Seimo nariu Andriumi Palioniu buvo priimti LR žemės ūkio ministro Broniaus Markausko. Po ilgos diskusijos su ministru Broniumi Markausku buvo gautas pažadas, kad Stakliškių seniūnijos teritorija išliks didelio nepalankumo ūkininkauti vietovių žemėlapyje (šiuo sprendimu ūkininkai gaus dar didesnes išmokas 10 – 15 eurų už 1 hektarą).
2017 m. spalio 23 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Prienų ūkininkų susitikime su žemės ūkio ministru ir 2017 m. lapkričio 27 d. žemės ūkio ministro Broniaus Markausko vizito Prienuose metu nebuvo net užsiminta apie šią problemą.
Šioje istorijoje ypač keistai atrodo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, savarankiškus ūkininkų siekius išlaikyti Stakliškių seniūnijai nenašių žemių statusą vadindamas politikavimu. Stakliškių seniūnijos ūkininkai tikėjo, kad Kūčių išvakarėse duotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pažadas bus ištesėtas ir Stakliškių seniūnijos teritorija išliks didelio nepalankumo ūkininkauti vietovių žemėlapyje.
Ūkininkų ir Seimo nario Andriaus Palionio pastangos nenuėjo veltui. 2018 m. sausio 18 d. Stakliškių seniūnijos ūkininkai gavo raštą iš Žemės ūkio ministerijos, kad seniūnijos ūkininkų kreipimesi nurodyti faktai ir argumentai yra pagrįsti. Žemės ūkio ministerijos atsakingi specialistai išanalizavo ir įvertino Stakliškių seniūnijos ūkininkų kreipimesi nurodytas aplinkybes ir reikalavimus dėl ūkininkavimo sąlygų seniūnijoje. Konkrečiu atveju Stakliškių seniūnija turi būti priskirta prie vietovių, kuriose esama gamtinių trūkumų, kategorijos. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai teiks derinti ir tvirtinti Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos ketvirtą pakeitimą. Vadovaujantis programos pakeitimu Stakliškių seniūnijos ūkininkai ir toliau turės galimybę gauti mažiau palankių vietovių išmokas (60 eurų už hektarą).
Džiugu, kad ministerija pasirengusi dalyvauti diskusijose visais jos kompetencijai priskirtais klausimais.


Prienų r. savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko komentaras į Stakliškių seniūnijos ūkininkų laišką „Stakliškių seniūnijos ūkininkai savarankiškai su LR Seimo nario Andriaus Palionio pagalba siekia, kad seniūnijai išliktų nenašių žemių statusas“

Laiško autorių teiginys, kad Prienų rajono savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, – melas

2017 m. gruodžio 14 d. lankiausi Stakliškių seniūnijoje dėl „Vaikų svajonių“ išsipildymo akcijos. Naudodamasis proga užsukau į seniūniją, ten tuo metu vyko ūkininkų posėdis. Į šį posėdį nebuvau kviestas nei aš, nei kas nors iš Savivaldybės. Ten pirmą kartą išgirdau, kad Stakliškių seniūnijos teritorija nepriskirta prie mažiau palankios ūkininkauti teritorijos. Žemės ūkio ministerija apie tai Prienų r. savivaldybės nebuvo informavusi.
Gruodžio 15 d. per „Metų ūkio“ šventę Prienuose Seimo nariui A. Palioniui pasakiau apie šią problemą, o gruodžio 19 d. išsiunčiau raštą Nr. (7.11)-R3-2017/2607 žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, kuriame paaiškinau, kodėl ūkininkams ūkininkauti Stakliškių seniūnijoje nėra palanku, kokie praradimai jiems grėstų, netekus išmokų, ir prašiau atsižvelgti į išdėstytus argumentus bei peržiūrėti VĮ Žemės ūkio fondo parengtą mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelio taikymo nuo 2018 m. projektą ir Stakliškių seniūniją priskirti prie mažiau palankios ūkininkauti teritorijos.
2018 m. sausio 22 d. gavau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministro Rolando Taraškevičiaus atsakymą į mano prašymą. Atsakyme teigiama, kad Stakliškių seniūnija atitinka vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, išskyrimo kriterijų ribines vertes ir ji turėtų būti priskirta prie šiuos kriterijus atitinkančių vietovių, bet galutinis sprendimas bus priimtas gavus Europos Komisijos pritarimą.


Nenušauto grobio dalybos…

Laikraštyje „Naujasis Gėlupis“ (2018-01-20 Nr.) atspausdintas straipsnis ir vieno pasipiktinusio ūkininko skambutis apie tai, kad Prienų ūkininkų sąjungos dėka buvo panaikintas nenašių žemių statusas Stakliškių seniūnijoje, paskatino viešai padiskutuoti apie nežinomo autoriaus paskleistą klaidinančią informaciją.
Taigi apie viską iš pradžių. Man paskambinusi Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narė Rita Kazlauskienė išsakė nuogąstavimus dėl nenašių žemių statuso Stakliškių seniūnijoje panaikinimo. Buvo sutarta 2017-12-18 dieną iš pat ankstyvo ryto susitikti pas Prienų rajono savivaldybės merą. Taip ir buvo padaryta. Susitikimo metu buvo nutarta mero vardu parašyti raštą žemės ūkio ministrui ir Seimo Kaimo reikalų komitetui. Raštas buvo parašytas ir išsiųstas, šiuo metu gautas atsakymas. Apie diskusiją Seime, kurią organizavo Seimo narys Juozas Baublys, buvo informuota Rita Kazlauskienė. (Dėl rimtų priežasčių į diskusiją Ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Butkevičius vykti negalėjo.) Prieš vykstant į diskusiją, visa metodinė medžiaga buvo suteikta Ritai Kazlauskienei, kuri ir turėjo atstovauti Stakliškių seniūnijos ūkininkams.
Vykusioje diskusijoje Seime nemaža dalis rajonų gynė savo pozicijas, o kas trukdė Stakliškių seniūnijos ūkininkams apsiginti?
Klausimas kyla, kodėl Stakliškių seniūnijoje gruodžio pradžioje vykusiame susirinkime su ūkininkais dalyvavo tik Seimo narys A.Palionis, o kodėl nebuvo pakviestas Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas ir savivaldybės atstovai? Ūkininkų sąjunga esamą informaciją turėjo ir pilnai galėjo ją suteikti ūkininkams, nes nenašių žemių ribų žemėlapis buvo pristatytas Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo ir Žemės ūkio rūmų posėdžiuose. Kaip minėjau, su R.Kazlauskiene turima metodine medžiaga buvo pasidalinta.
Straipsnyje minima, kad ministro sprendimu ūkininkai gaus dar didesnes išmokas 10 – 15 eurų už 1 hektarą. Ar tikrai ministras taip galėjo žadėti? Rašinio autorius ar autoriai, manau, suvokia, iš kur šie pinigai. Jie gali būti tik nuimti nuo gretimų seniūnijų ūkininkų išmokų. Šioje vietoje gal reikia išlikti kukliems ir nepriešinti ūkininkų.
Ūkininkų sąjunga ne prieš nenašių žemių statuso panaikinimą, bet už. Tik šis sprendimas yra atidėtas vieneriems metams ir tai nėra pergalė. Todėl reikia ruoštis susirinkti visą medžiagą ir rimtai apginti esamą padėtį. Pagal ES reikalavimus Lietuvos žemėlapį vis tiek reikės naujai pervertinti ir apsiginti pagal pateiktus kriterijus. Seimo iniciatyva pradėtos diskusijos, todėl autoriaus ar autorių pasigyrimas yra perdėtas, nes visos organizacijos mano, jog reikia daugiau diskusijų, pasirengimo ir analizės.
Martynas Butkevičius
LŪS Prienų skyriaus pirmininkas


Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazimieras STARKEVIČIUS: turime ieškoti bendrų, teisingų sprendimų

– Nenašių žemių teritorijų žemėlapio ribų peržiūrėjimas – ne nauja tema. Apie jį buvo kalbama jau seniau, tik ankstesni ministrai vis nedrįso teikti jo svarstymui ir delsė priimti sprendimą. Jo priėmimui nebuvo tinkamai pasiruošta ir dabar, todėl ir turim šiandieninį rezultatą, vedantį prie sumaišties.
Seimo Kaimo reikalų komitetui nepritarus parengtam žemėlapio ribų projektui, sprendimo, kuris turėjo įsigalioti jau nuo 2018 metų sausio 1 dienos, priėmimas sustabdytas.
Tad nemanau, kad tai vieno kurio nors politiko ar žemės ūkio ministro nuopelnas. Taip pat niekas, nieko ir niekam negali žadėti nes diskusijos dėl nenašių žemių ribų žemėlapio peržiūrėjimo tik prasidėjo. Pirmoji konferencija buvo surengta Seime, o sausio 30 dieną į diskusiją šia tema rinksimės Trakuose. Kviečiu joje dalyvauti ir Stakliškių seniūnijos ūkininkų, ir Prienų ūkininkų sąjungos atstovus. Ir ne tik dalyvauti, bet ir išsakyti argumentais paremtą savo nuomonę.
Turime ieškoti bendrų, teisingų sprendimų, o ne priešpriešos.


LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas KAMBLEVIČIUS: kaip buvo siekiama atimti 20 mln. eurų iš ūkininkų?

– Apie šią situaciją išgirdau Žemės ūkio rūmų posėdyje, kuriame Žemės ūkio ministerijos atstovai pristatė parengtą projektą. Žemės ūkio rūmų tarybai pritarus, man kilo pagrįstas klausimas, kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas Seimo Kaimo reikalų komitete.
Pamatęs naująjį visą šį derlingų – nederlingų Lietuvos žemių žemėlapio perbraižymą, aš ilgai negalėjau atsitokėti. B.Markausko vadovaujama Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos nederlingų žemių žemėlapį, iš kurio išbrauktos net 69 seniūnijos ir 0,5 mln. ha žemių. Tuo metu, kai Lietuvoje nederlingų žemių „ant popieriaus“ mažėja, kaimyninėje Latvijoje latvių valdžia nederlingų žemių plotus padidino 7 proc.
– Ar galėjo Lietuvoje žemės sudėtis per metus taip kardinaliai pasikeisti?
– Žinoma, ne, juk žemės ūkio paskirties žemės sudėtis, jos savybės, charakteristikos nepasikeitė. Taip vadinamieji derlingumo balai nepakito. Negana to, melioracija dar labiau nusidėvėjo. Kalvotumas, reljefas nepakito. O mokslininkai aiškina, kad pastaraisiais metais humuso kiekis Lietuvos dirvožemyje netgi sumažėjo.
– Kaip Jūs manote, kodėl žemėlapis buvo rengiamas be diskusijų su ūkininkais, o ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams buvo pristatytas tik po „triukšmelio“ Žemės ūkio rūmuose?
– Manau, kad žemėlapio rengimas buvo slepiamas dėl to, jog ši „reforma“ tiesiogiai palies mūsų šalies smulkiuosius ūkininkus, kuriems kitąmet mokesčiai padidės, o išmokos dar labiau sumažės, nes paprastai ūkininkai už nederlingą žemę gauna apie 50 eurų kompensaciją. Iš nederlingų žemių žemėlapio dingo net 500 tūkstančių ha, o naujai įtraukti 141,2 tūkstančio ha. Ir kieno gi tie naujieji nederlingi hektarai yra? Ūkininkai stebisi, kaip tarp nederlingų žemių sklypų galimai atsirado dabartinės valdžios atstovo, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, buvusio Žemės ūkio rūmų vadovo Andriejaus Stančiko arimai Plungėje.
– Jūs norite pasakyti, jog šis Žemės ūkio rūmų palaimintas žemėlapis yra naudingas ne Lietuvai, o Briuseliui?
– Taip, nes pagal naująjį žemėlapį nederlingų žemių Lietuvoje „ant popieriaus“ sumažės net 500 tūkst. ha. O ūkininkai dėl to negaus per 20 mln. eurų išmokų. Paprastai ūkininkai už nederlingą žemę gauna apie 50 eurų kompensaciją. Didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas buvo mokama po 73,6 euro už ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 euro, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai, potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro.
– Ar tiesa, kad Jūs buvote svarstytas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje dėl to, kad griežtai pasisakėte prieš nederlingų žemių reformą Lietuvoje?
– Taip, tai tiesa, nes dalyvaudamas Žemės ūkio rūmų susirinkime pasiūliau išeitį, kaip būtų galima neprarasti 20 mln. Eur ES paramos Lietuvos smulkiesiems ūkininkams perbraižant žemėlapį, tačiau mano pasiūlymas pasirodė neetiškas. Kartais kyla labai daug klausimų, kam atstovauja Žemės ūkio rūmai – Lietuvai ar Briuseliui… Kas keisčiausia, jog Etikos ir procedūrų komisijoje „valstiečiai“ kartu su mano kraštiečiu priešakyje A.Palioniu balsavo, jog mano pasiūlymas, kuris būtų leidęs smulkiesiems ūkininkams išlaikyti paramą nederlingoms žemėms, yra neetiškas ir pritarė Briuseliui naudingai reformai, kuri iš Lietuvos ūkininkų atims 20 mln. eurų.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *