Kas geriau pieno ūkiui: kaina ar išmoka?

„Situacija šalies pieno sektoriuje nėra linksma, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, – mokestinė našta ūkininkams nuo sausio pirmosios padidėjo, žaliavos supirkimo kainos nukrito iki krizinio lygio, nieko gero nežada ir pasaulio pienininkystės tendencijos.“

„Pieno gamybos kaštai didėja, supirkimo kainos mažėja,“ – sako LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis.

Neseniai Vyriausybėje buvo diskutuojama dėl pieno ūkio ateities ir galimybių pagaminti per metus 3 mln. t pieno. Susitikime dalyvavę pieno perdirbimo įmonių vadovai tvirtino, jog norint pasiekti tokį rezultatą, per artimiausią dešimtmetį reikėtų investuoti apie milijardą eurų. Patys prisidėti prie pieno gamybos jie nenorėtų, kadangi tai nėra efektyvus verslas.

Kliūtys gauti gerą kainą
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas užsiminė, jog šiemet bus renkamos paraiškos Kaimo plėtros programai „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, tikimasi gauti 60 mln. Eur iš Europos Sąjungos biudžeto ir 20 mln. Eur nacionalinių lėšų. Ne visi tikėtini pinigai 2019 m. atitektų pienininkams.
„Duokite mums gerą kainą už superkamą pieną ir neprašysime jokių paramų,“ – sako LPGA tarybos narė, Alytaus r. ūkininkė Audronė Miškinienė.
Šiam siekiui gali sutrukdyti valstybės tarnybų „nepamatyta“ kliūtis: iš 41 tūkst. pieno žaliavos pardavėjų ūkių tik 30 proc. turi šaldytuvus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Manto Staškevičiaus teigimu, nuo sausio pirmosios įsigaliojo nauji superkamo žalio pieno standartai: bendras bakterijų skaičius neturi viršyti 100 tūkst./ml, o somatinių ląstelių skaičius – 400 tūkst./ml. Lyginant su ankstesniais metais, reikalavimai pieno kokybei padidėjo keleriopai. „Kibirinis“ pienas pakelėmis jau nebus renkamas?..
AB „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa tvirtina pieno gamybos verslą paliekantis žemdirbiams, nes tą jie moka geriausiai.
Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas Evaldas Dikmonas sako, jog šalies pieno gamybos verslas integruotas į pasaulio pieno sektoriaus rinkodaros sistemą. Asocijuoti pieno ūkių šeimininkai dalyvauja Europos pieno tarybos veikloje, koordinuoja veiklos kryptis, inicijuoja derybas su pieno perdirbimo kompanijomis, su reikalavimų paketais atakuoja ES politikus.
Lietuvoje pieno supirkimo kainos ryškiausiai smuktelėjo praėjusių metų lapkritį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. – net penktadaliu. Tačiau lygiai tokios pačios tendencijos buvo ir ES „senbuvių“ šalyse. Pavyzdžiui, Italijoje 2017 m. lapkričio mėn. kilogramas pieno buvo superkamas po 40,71 euro cento, Vokietijoje – po 38,75, Danijoje – po 37,17, Lenkijoje – 36,4, Suomijoje – 36,36, Airijoje – 35,86, Prancūzijoje – 35,40, Belgijoje – 35,01, Lietuvoje – 33,2. Kitose pasaulio šalyse pieno supirkimo kainos buvo panašios kaip Europoje: JAV kilogramas pieno lapkričio mėn. buvo superkamas po 35,9 euro cento, Naujojoje Zelandijoje – po 33.

Užsienio verslui esame patrauklūs
„Lietuvos pieno pramonė vis labiau domina užsienio šalių investuotojus,“ – sako E. Dikmonas.
Praėjusiais metais 10 proc. „Rokiškio sūrio“ akcijų už 7 mln. Eur įsigijo Naujosios Zelandijos kooperatinė pieno perdirbimo kompanija „Fonterra“, panašų sandorį (už 6,5 mln. Eur) su AB „Pieno žvaigždės“ sudarė Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota įmonė „Suvet Commodities“, turinti būstinę Turkmėnijoje ir padalinius Maskvoje bei Vilniuje. Abiem atvejais lietuviškų įmonių savininkai į šalies rinką ateinantį užsienio verslą vadina strateginiais investuotojais.
Pasak LPGA vadovo J. Vilionio, Europos pieno tarybos asamblėjoje kalbėta apie žemės ūkio gamybos nelygumus atskirose ES šalyse. Per dešimtmetį, kai Lietuva tapo ES nare, didžiausią šuolį gaminant žemės ūkio produkciją vienam hektarui padarė Malta (nuo 12 781 Eur 2004 m. iki 15 360 Eur 2015 m.), Nyderlandai – nuo 9 095 Eur iki 13 282 Eur, Belgija – nuo 4095 iki 4832, Danija – nuo 2769 iki 4064, Italija – nuo 3094 iki 3472, Lenkija – nuo 1200 iki 1528, Latvija – nuo 580 iki 910, Estija – nuo 485 iki 899, Lietuva – nuo 446 iki 788.
„Lietuva pagal bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybą vienam žemės ūkio naudmenų hektarui nuo ES vidurkio atsilieka beveik pusantro tūkstančio eurų, ir šis atotrūkis kasmet didėja, – tvirtina LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis. Jo pastebėjimu, šalies ūkininkams derėtų susirūpinti dėl pieno gamybos kaštų optimizavimo ir projektuoti ateitį įvertinus didėjančios verslo rizikos faktorius.

Skylė vietoje išmokų
Europos pieno tarybai nerimo sukėlė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas, jog laikas atsisakyti žemės ūkiui skiriamų subsidijų kaip nedovanotinai prabangios ir praeityje turinčios likti atgyvenos. Pasak J. Vilionio, būtent Prancūzija 1962 m. sukūrė Europos bendrąją žemės ūkio politiką mainais į pritarimą senojo žemyno bendrajai rinkai. Pastaruoju metu Paryžius iš Briuselio žemės ūkio sektoriui remti kasmet gauna apie 9 mlrd. Eur. Pagal dabartinį ES biudžetą bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti kasmet skiriama 58 mlrd. Eur arba 40 proc. viso ES biudžeto. Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES bendrijos biudžetas kasmet neteks 12 mlrd. Eur. Už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Gunteris Oettingeris neseniai pareiškė teigiamai vertinantis Prancūzijos prezidento siūlymą mažinti žemės ūkio finansavimą.
„Mūsų žemdirbiams skiriamos išmokos mažiausios bendrijoje, o dabar ir jų klausimas pakibo ore, – sako J. Vilionis, – dėl to kreipėmės į Europos Parlamento narį Bronį Ropę, rengiame ūkininkų peticiją ES.“
„Kainos už pieno žaliavą ir išmokos – kaip du susisiekiantys indai, – pastebi ūkininkė A. Miškinienė, – vos tik gauname išmokas, atitinkamu procentu sumažėja superkamo pieno kaina.“
Šią savaitę Žemės ūkio ministerija pranešė, jog pieno supirkimo kaina gruodį mažėjo, lyginant su praėjusiu mėnesiu, bet buvo didesnė už mokėtąją 2016 m. gruodį.
Pieno produktų vartojimas pasaulyje auga, paklausa taip pat. Pieno gamybos srityje konkuruoja ES, Naujoji Zelandija ir JAV. Prieš dešimtmetį Lietuvoje pieno gamyba vertėsi 53 735 ūkiai, praėjusių metų gale – 22 217. Žiniasklaida reguliariai pranešinėja apie į gretimą valstybę „emigruojančias“ karvių bandas. Lenkams pieno ūkis atsiperka? O galbūt jie geresni derybininkai – ir dėl kainų, ir dėl išmokų?..
Justinas ADOMAITIS