Gal politikus rinko „vokiečiai“?

Arba kodėl Ašmintos seniūnija pasmerkta išnykti?

Antradienio vakarą į Ašmintos daugiafunkcio centro pastato salę dėl seniūnijos teritorijos ribų tikslinimo, kaip buvo skelbta viename internetiniame portale, pakviesti ir negausiai susirinkę seniūnijos kaimų gyventojai buvo priblokšti, kai Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas ir jo pavaduotoja Rima Zablackienė prabilo apie parengtą planą panaikinti seniūniją, kaip administracinį savivaldybės padalinį. Iš jų lūpų susirinkusieji pirmąkart išgirdo, kurios seniūnijos – Pakuonio ar Prienų – teritorijai atiteks jų gyvenamieji kaimai.

Reforma pradėta „sulaukus signalų“
Pakuonio seniūnijai planuojama priskirti Bačkininkų, Pabališkių, Apušoto, Patrakiemio, Naujininkų, Antakalnio, Pagaršvio, Ašmintos, Pošvenčio, Pašventupio, Malinavo, Vangų kaimus. Prienų seniūnijai priklausys Kalviai, Pociūnai, Davaitbalis, Važatkiemis, Alksniakiemis, Šmitiškės, Rūdupis, Žarijos, Bagrėnas, Strielčiai, Liepalotas, Giniūnai, Mačiūnai, Ignacava.
E.Visocko teigimu, bus vykdoma gyventojų apklausa, kurioje jie galės pareikšti savo nuomonę, „į kurią pusę jiems arčiau – į tą ar kitą“.
Administracijos direktorius pakvietė gyventojus klausti to, kas jiems rūpi, tačiau, šiems emocingai sureagavus į tokią žinią, nepasistengė išsklaidyti jų nuogąstavimus – pradėjusius dėstyti savo nuomonę pertraukinėjo, vieną pensinio amžiaus gyventoją apkaltino politikavimu ir konkrečiai neatsakė į pateiktus klausimus.
O žmonėms rūpėjo sužinoti, kas yra šio projekto iniciatorius; kodėl naikinti pasirinkta būtent Ašmintos seniūnija; koks seniūnijos reformos tikslas ir laukiamas ekonominis efektas; kodėl prieš tai neatlikta visuotinė gyventojų apklausa; kokiu principu seniūnijos kaimai buvo priskirti atskiroms seniūnijoms ir kiti dalykai.
-Savivaldybė ir seniūnija privalo tarnauti ne išrinktiesiems, o žmonėms. Kiekvienam projektui reikia ruoštis iš anksto, pirmiausia turėjo būti atlikta gyventojų apklausa, paskaičiuotas ekonominis šios reformos efektas, – savivaldybės administracijos atstovams priminė žodžio paprašęs pensinio amžiaus gyventojas (jo ir kitų cituojamų gyventojų pavardės redakcijai žinomos, – aut. pastaba). Jis norėjo išgirsti, ar dėl seniūnijos reformos gyventojai (dalis jų – vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalūs senukai) nenukentės finansiškai, kai teks tikslinti adresus, kreiptis į įvairius registrus, gauti dokumentus, ar nepadidės žemės mokestis, kas kompensuos jų galimas išlaidas.
Administracijos vadovai patikino, kad ši seniūnijos reforma pradėta, atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir jų norą patogiau pasiekti seniūnijos centrą bei gauti įvairias paslaugas arčiau namų. Keliems gyventojams paprašius įrodymų – nurodyti konkrečias pavardes, kas, kada ir kokiu būdu kreipėsi į savivaldybę, jie kalbėjo aptakiai: „sulaukėm signalų“, „skambino“… Tai sukėlė juoko gūsį ir patarimą nekalbėti visų gyventojų vardu.

Stengėsi išsklaidyti nerimą
Administracijos direktoriaus pavaduotoja R.Zablackienė, beje, pakuoniškė, sunerimusius ašmintiškius stengėsi įtikinti, kad, panaikinus jų seniūniją, gyventojai nenukentės. Jos teigimu, ne taip dažnai tenka kreiptis į seniūnijos administraciją, be to, jos paslaugos bus teikiamos Ašmintos daugiafunkcio centro pastate. Antrajame jo aukšte bus paskirtas kabinetas, kuriame kiekvieną dieną dirbs kuris nors seniūnijos darbuotojas – tai Pakuonio seniūnės pavaduotoja, tai socialinė darbuotoja, galbūt atvyks ir pati seniūnė.
-Nėra skirtumo, kur seniūnijos paslaugos bus teikiamos, tik seniūnė bus kita, – vietos gyventojus nustebino R.Zablackienė. Jie pasiskubino klausti, jeigu paskirtas kabinetas daugiafunkciame centre, tai gal Ašmintos seniūnija, savivaldybei nesuradus lėšų jos apverktinos būklės pastato remontui, galėtų persikelti į jį? Tuomet Pabališkių, Apušoto, Ašmintos ir gretimų kaimų gyventojams, turintiems reikalų seniūnijoje, ją pasiekti būtų arčiau, o ir kitiems nekiltų papildomų problemų. Šiuo metu nukakti iki Pakuonio miestelio ne taip paprasta – žvyrkelis per Antakalnį duobėtas ir varginantis, bevažiuodamas gali dantis išsimušti. Greičiau ir patogiau būtų nuvykti į pačius Prienus. Pasak vienos gyventojos, po reformos jai tektų kulniuoti apie tris kilometrus pėsčiomis iki Ašmintos centro, po to laukti retai kursuojančio autobuso ir važiuoti Pakuonio link. O kuo sugrįžti atgal? Važiuoto kaimyno Pakuonyje gali mėnesius nesutikti…
Administracijos atstovė teigė, jeigu žmonėms neplanuotai prisireiks vykti į Pakuonį – ne problema, bus keleivių – maršrutinis autobusas pagal poreikį kursuos iki pat miestelio, be to, šis kelias bus išasfaltuotas…
-Kiekviena naujovė pradžioje priimama neigiamai, nes žmones baimina tai, kas laukia ateityje, – sakė ji, paneigdama kai kurias gyventojų baimes. Anot jos, gyventojams, iki šiol patikslinusiems savo adresus, Registrų centre jie bus pakeisti automatiškai, ir žmonės dėl to papildomų išlaidų nepatirs. Turimų popierinių pažymų netgi neprireiks keisti, nes notarai ar Registrų centro darbuotojai reikiamus dokumentus užsako, naudodamiesi internetine duomenų baze. Jos teigimu, kaimams, prijungtiems prie Prienų seniūnijos, žemės mokestis nepadidės, nes jie išliks ne miesto, o kaimiškoje teritorijoje, kur koeficientas mažesnis.
-Patikėkit, niekas nenori, kad gyventojams būtų blogiau. Atvažiavom pasikalbėti ir atsakyti į tai, kas neramina. Nesam visai kvaili, kad nežinotume, ką darom, ir dėl ko čia atvažiavom, – žmonių šurmulį ir įsisiūbavusias aistras bandė nuraminti R.Zablackienė. – Dėl to, kad nepasitarę… Prieš projektą visuomet pirmiausia būna mintis, ji gimsta iš tam tikrų signalų – jie pasiekdavo mus ne vienerius metus. Tam tikra dalis gyventojų tikrai norėjo priklausyti Prienų miesto seniūnijai.

Kiek lems gyventojų apklausa?
R.Zablackienė informavo, kad artimiausiu metu mero potvarkiu bus paskelbta ir pradėta vykdyti seniūnijos gyventojų apklausa. Bus einama į namus, ir žmonės galės pareikšti savo nuomonę, pritaria reformai ar ne. Jų balsas bus patariamasis savivaldybės Tarybai, kai ji svarstys Ašmintos seniūnijos likimą.
Net jei dauguma žmonių reformai pasakys „ne“ – dėl seniūnijos panaikinimo apsispręs Taryba. Tai išgirdę gyventojai prapliupo juoku, jiems pagrįstai kilo abejonių, ar tikslinga rengti apklausą tik dėl akių, jeigu savivaldybės Tarybos koalicijos susitarimas šiuo klausimu jau pasiektas. „Kam vaidinat demokratiją, jeigu jos nėra?“ – klausė vienas vyriškis, pasigesdamas svertų paveikti vietos valdžią bei jos sprendimų priėmimą. Taip juk sukonstruota vietos valdžios politinė sistema. Į tai E.Visockas gyventojams replikavo, kad politikus rinko jie patys, o ne „vokiečiai“…

Opozicija pasisako prieš neaiškią reformą
Aistras dar labiau pakurstė susirinkime dalyvę savivaldybės Tarybos opozicijos nariai Loreta Jakinevičienė, Arūnas Vaidogas ir kiti. L.Jakinevičienė pabrėžė, kad seniūnijų reforma, jeigu tokia reikalinga, turėjo būti vykdoma kompleksiškai. Ašmintos seniūnija nėra pati mažiausia rajone, todėl iš savivaldybės administracijos darbuotojų politikė taip pat norėjo išgirsti argumentuotą atsakymą, koks tikslas ją panaikinti. Jai aptariant situacijas (susijusias su regioninio parko reikalavimais, teritorijų ribomis, žemės mokesčiu, susisiekimu), kurios galbūt palies gyventojus po reformos, E.Visockas su oponente įsivėlė į nekonstruktyvų žodžių „mūšį“, į kiekvieną jos klausimą atsakydamas klausimu.
Prieš gyventojus išstojęs Tarybos narys Arūnas Vaidogas pareiškė, jog nebalsavo ir nebalsuos už Ašmintos seniūnijos panaikinimą. Pasak jo, šios reformos priežastis labai paprasta: vienam Tarybos nariui nepatinka dabartinė seniūnė-absurdas dėl to naikinti seniūniją. Jis paragino gyventojus netylėti ir kautis už savo seniūniją, reikalauti, kad daugiafunkciame centre atsirastų jai vietos. „Viskas priklauso nuo jūsų pačių – jeigu susivienysit, apginsit savo teises, antraip bus „šakės“, – ironizavo jis.
„Kodėl Pakuonis negali prisijungti prie Ašmintos seniūnijos?“ – replikavo viena Ašmintos gyvenvietės senbuvė. A.Vaidogo nuomone, Pakuonio seniūnija neliečiama, nes joje dirbantieji priklauso „tai pačiai partinei linijai“, o už Ašmintą nėra kam pakovoti…

Nebeliks kuo didžiuotis?
Senbuviai baigia išmirti, su jais – ir vietos gyventojų pasididžiavimas bei orumas…
Atėjūnai neprisirišę prie istorijos, susiklosčiusių tradicijų, jiems konkreti vietovė – tik gyvenamoji vieta, į kurią sugrįžta po darbų kituose miestuose. Ten, kur trūksta patriotizmo, menkas bendruomenių įsitraukimas į savivaldą, atsiranda niša panašiems „iš viršaus“ nuleistiems optimizavimo, centralizavimo (kaip bepavadinsi) projektams vykdyti.
Todėl šiame kontekste suprantamas vienos Strielčių kaimo gyventojos apgailestavimas, kad, panaikinus seniūniją, ilgametis jos centras bus pasmerktas dar spartesniam nykimui. Prieš kurį laiką Ašmintoje panaikintas medicinos punktas, pagrindinė mokykla, paštas, o nelikus ir seniūnijos administracijos, jauni žmonės nebenorės kurtis kaime, galiausiai numirs ir kultūrinė veikla.
„Baikim šitą „vakarėlį (reikėtų suprasti – diskusijas, aut. pastaba),“ – tokiais žodžiais su gyventojais pasiskubino atsisveikinti savivaldybės administracijos darbuotoja R.Zablackienė. O gal „vakarėlis“ dar tęsis? Ir Ašmintos seniūnijos gyventojams bus suteikta galimybė demokratišku būdu pareikšti savo nuomonę ir patiems nuspręsti seniūnijos likimą?

Dalė Lazauskienė


Prienų rajono savivaldybės komentaras dėl seniūnijų ribų pakeitimo

Savivaldybės vadovai susitikimuose su bendruomenėmis ne kartą yra sulaukę prašymų iš Strielčių, Ignacavos, Rūdupio, Giraitiškių, Naravų, Mačiūnų ir kitų kaimų gyventojų prijungti jų teritorijas prie Prienų seniūnijos, buvo ir kitų prašymų dėl kaimų prijungimo prie Išlaužo seniūnijos. Atsižvelgiant į minėtus prašymus ir mažėjantį gyventojų skaičių Prienų r. savivaldybėje, siekiant mažinti biurokratinį aparatą ir gerinti gyventojų aptarnavimo sąlygas bei seniūnijų centrų pasiekiamumą, pradėta seniūnijų ribų keitimo procedūra. Be to, seniūnijos buvo sudarytos pagal buvusių kolūkių ribas, o tai visai neatitinka šių dienų aktualijų.
Planuojant seniūnijų keitimo ribas aktyviai dalyvavo Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo ir Pakuonio seniūnai, savivaldybės architektai, buvo atsižvelgiama į kaimų išsidėstymą bei jų ribas, vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą, atstumus iki planuojamo seniūnijos centro bei gyventojų judėjimo kryptis, išlaikant ne mažesnį nei 1700 gyventojų skaičių (nes nuo šio rodiklio priklauso seniūnijos finansavimas kelių priežiūrai bei infrastruktūros gerinimui). Todėl, įvertinus minėtus kriterijus ir tai, kad atstumas iki Pakuonio miestelio, iki Prienų beveik vienodas, Ašmintos (207 gyventojai) ir Apušoto (40 gyventojų) kaimai ir planuojami priskirti Pakuonio seniūnijai. Seniūnijos centriniame Pakuonio miestelyje gyvena 580 gyventojų, jame yra mokykla, vaikų darželis, medicinos punktas, biblioteka, kultūros ir laisvalaikio salė, bažnyčia, veikiančios kapinės.
Pagal siūlomą išdėstymą 9 Ašmintos seniūnijos kaimai su 676 gyventojais būtų priskirti Pakuonio seniūnijai (atstumas iki seniūnijos centro 1–10 km) ir 13 kaimų su 965 gyventojais – Prienų seniūnijai (atstumas iki seniūnijos centro 0–9 km), nes didžioji dalis gyventojų (Ignacava – 69 gyventojai, Bagrėnas – 131, Strielčiai – 335, Mačiūnai – 91) gyvena už kelių kilometrų ar net prie pat Prienų miesto ribos. Minėtas teritorijas priskyrus Prienų seniūnijai, Ašmintos seniūnija labai sumažėtų ir nebegautų tinkamo finansavimo. Giraitiškių, Naravų ir Paduoblio kaimų gyventojams, kurie šiuo metu priklauso Balbieriškio seniūnijai, daug patogiau ir arčiau yra Prienų seniūnija, o Purvininkų, Šaltupio, Valengiškio, Laukiškių kaimams – Išlaužo.
Keičiant seniūnijų ribas gyventojai jokių nepatogumų ir papildomų išlaidų dėl adresų keitimo, kadastrinių matavimų, žemės mokesčio, paslaugų teikimo užtikrinimo nepatirs. Kaip ir dabar, seniūnijos paslaugos (seniūno, žemės ūkio specialisto, socialinio darbuotojo) bus teikiamos Ašmintos daugiafunkciame centre įrengtose patalpose ir pakeitus seniūnijų ribas.
Po planuojamo seniūnijų ribų pakeitimo nė vienoje seniūnijoje nedidės darbuotojų skaičius ir bus sutaupoma 39 700 Eur darbo užmokesčio bei 5400 Eur seniūnijos išlaikymo lėšų. Todėl šiuos beveik 45000 Eur bus galima skirti vietos kelių priežiūrai, apšvietimo plėtrai (ir atnaujinimui) bei kitiems gyventojų poreikiams tenkinti.
Visos gyventojų apklausos procedūros bus vykdomos laikantis LR vietos savivaldos įstatyme, Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, Prienų rajono savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Planuojamas apklausos būdas – atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose. Bus apklausta ne mažiau nei 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Komisijos nariai vyks į visus kaimus, kuriuos palies seniūnijų ribų pertvarka. Apklausą planuojama pradėti sausio mėn. pabaigoje, o kovo ar balandžio mėnesio Prienų r. savivaldybės tarybos posėdyje galėtų būti svarstomas klausimas dėl seniūnijų ribų pakeitimo.


„Klausimas neparengtas svarstymui…“

Loreta Jakinevičienė, Prienų r. savivaldybės tarybos opozicijos lyderė:
Pritariu susirinkime dalyvavusių ir savo poziciją išreiškusių Ašmintos seniūnijos gyventojų nuomonei, jog nebuvo įsiklausyta į jų nuogąstavimus. Akivaizdu, kad Savivaldybės administracijos direktorius E.Visockas ir jo pavaduotoja R. Zablackienė nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu vykdoma ši reforma, koks jos ekonominis naudingumas. Dar susirinkimo pradžioje buvo užsiminta, jog yra seniūnijos gyventojų prašymų dėl seniūnijos panaikinimo, vėliau paaiškėjo, kad konkrečių prašymų vis dėlto nėra. Šis klausimas buvo svarstomas ir Tarybos posėdyje, jį pateikė valdančioji dauguma. Mes, opozicijos atstovai, nepritarėme šiam sprendimo projektui dėl tų pačių priežasčių ir nuogąstavimų, kuriuos išsakė ir seniūnijos gyventojai. Esu įsitikinusi,kad savivaldybės vadovai neturėtų vadovautis trumpalaikiu ir nelabai suvokiamu tikslu, kažkodėl panaikinti tik vieną seniūniją, privalu turėti rimtą strategiją, kaip pakoreguoti seniūnijų ribas, kad jos galėtų tapti finansiškai savarankiškomis. Valdydamos ir administruodamos joms skirtas lėšas, seniūnijos galėtų efektyviau jas paskirstyti, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
Sutinku, kad galbūt kai kurie kaimai, pvz., Ignacavos, galėtų būti prijungti prie Prienų, artimesni kaimai prie Pakuonio seniūnijos, tačiau tai turi būti ne politikų, o pačių gyventojų priimtas sprendimas. Apmaudu, kad kai kurie politikai, ypač esantys dabartinėje valdančiojoje daugumoje, galbūt nelabai suvokia pačios savivaldos esmę – atstovauti žmonių interesams, įsiklausyti į jų nuomones. Todėl pirmiausia turime sulaukti gyventojų apklausos rezultatų. Kokie jie bus, tokį sprendimą ir turime priimti. Neturėtume pamiršti ir to, kad kiekviena seniūnija rašo savo istoriją, kuri perduodama iš kartos į kartą. Ir nepalankiai vertinčiau administracijos direktoriaus pavaduotojos R. Zablackienės repliką, kad buvo ir kolūkių istorijos. Taip, jas rašė žmonės, ir dabar gyvenantys šiame krašte, ir galbūt jiems šis etapas yra svarbus ir ypatingas, bet neturime pamiršti, kad šis kraštas, seniūnija turi daug gilesnes istorines šaknis, nei buvo paminėta. Ir istoriją mes visi turim gerbti ir saugoti.
Kalbant apie Ašmintą, mano įsitikinimu, ji turėtų, jeigu valdantieji vis dėlto ryšis priimti šį sprendimą, priklausyti bent jau Prienų seniūnijai. Ypač svarbu bus atsižvelgti ir į Ašmintoje gyvenančių žmonių pasirinkimą. Svarbi ir Strielčių gyventojų nuomonė, nes jiems galbūt yra patogesnis susisiekimas su Prienais.
Manau, kad šis klausimas nėra parengtas svarstymui, nes turėjo būti išnagrinėtos ir pateiktos svarstymui kiekvienos gyvenvietės prisijungimo sąlygos. Neišnagrinėtos gyventojų susisiekimo galimybės ir nevisiškai aišku, ar nepabrangs žemės mokestis. Atvažiuoti su vienu lapeliu, ką padarė savivaldybės administracijos vadovai, ir perskaityti, kas prie ko jungiasi, manau, nėra atsakinga.
Daug diskusijų kilo ir dėl to, kodėl didžioji dalis seniūnijos, taip pat Ašminta, jungiama prie Pakuonio, galbūt būtent Pakuonio seniūniją reikia naikinti? Mano įsitikinimu, kol kas nereikia naikinti nei vienos seniūnijos, ypač kraštinių seniūnijų, o, atlikus detalią ir išsamią analizę, atsižvelgus į gyventojų nuomonę, pakoreguoti tik seniūnijų ribas ir tai daryti, kaip minėjau, kompleksiškai, nes pertvarkymai kainuoja.

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *