Margio rinktinės Jono Beinoravičiaus – Vėjo vadovaujamų partizanų 1948 m. gruodžio 12 d. kovinė ataka Birštone

Istorinės datos per dabarties prizmę: Lietuvos valstybės 100 -mečiui, partizaninio sąjūdžio krašte 75 -mečiui

Visuomenėje įsiliepsnojusi diskusija dėl valstybės simbolio įamžinimo Vilniuje, Lukiškių aikštėje, mums tarsi akcentuoja, kad svarbiausias Lietuvos partizanų simbolinis apibūdinimas yra išsakomas laisvės kovos faktais, o bunkeris apibūdina tik laikiną jų dislokacijos vietą. Turime surasti partizanų kapus, jų žuvimo vietas, kurios daugiausia susijusios su bunkeriais. Gerbti jas, saugoti… Bet dar daugiau turime atskleisti ir išryškinti krašto partizanų kovos prieš okupantus ir vietinius parsidavėlius momentus. To reikia ne tik mūsų dvasiniam atsparumui, orumui, bet ir auklėjant mūsų jaunimą patriotais ir aktyviais šalies piliečiais.

Birštonas 1948 metais

„Vėjo“ būrys.

Tuo metu Birštono valsčius priklausė Prienų apskričiai. Pačiam Birštone gyveno 707 gyventojai. Birštono kurorto aptarnavimu buvo užimti 204 gyventojai. Kurortas formaliai priklausė Visasąjungines Profesinių Sąjungų Centro Tarybos (VSPST) Lietuvos skyriui, bet pačioje kurorto veikloje daug ką sprendė LTSR Sveikatos apsaugos ministerija ir Prienų apskrities vadovai. Veikė dvi sanatorijos, priklausiusios VSPST: sanatorija Nr.1 („Tulpė“), sanatorija Nr.2 („Spalis“). Pačiame miestelyje stovėjo 30 asmenų MGB garnizonas. Jame buvo 15 emgebistų rusų, kiti – vietiniai stribai. Sanatorijoje Nr.2 daugumoje buvo gydomi emgebistai, kareiviai, stribai ir milicininkai, sužeisti kautynėse su Lietuvos partizanais. 1946 m. balandį minėta sanatorija buvo atakuota (iki šiol nenustatyta, ar V.Marčiulionio – Viesulo vadovaujamų partizanų ar Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanų). Tada buvo nukauti 2 emgebistai ir sužeistas 1 stribas (LYA. f.K-41. ap. b. 1423.l.146).
Birštono apylinkių partizanai jau 1948 m. vykdė aktyvius veiksmus prieš krašto kolaborantus.

Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės Vėjo skyriaus veikla
Nuo 1946 metų Birštono apylinkėse aktyviai veikė Jono Beinoravičiaus – Vėjo vadovaujamas skyrius, kuriam priklausė jo brolis Juozas – Gintaras, broliai Gervickai, vėliau į skyrių įsijungė Beinoravičių pusbrolis Adomas Bartusevičius – Narsuolis, broliai Sadauskai, Vladas Kimantas – Girėnas, Vladas Vancevičius – Svyruoklis, kitas Beinoravičių ir Bartusevičiaus pusbrolis – Vytautas Marčiukaitis – Gediminas, daug patyrimo krašto partizanų kovose turėjęs Antanas Matikas – Žiedelis, Pranas Šiugždinis – Dragūnas ir kiti. Kurį laiką iki perėjimo į G.Vilko rinktinės 51 -ąją kuopą skyriuje kovojo ir Jonas Valatka – Kardas. Partizanai bazuodavosi Vėžiongirėje arba Punios šile. Jie atakuodavo MGB karius, milicininkus, stribus, valsčiaus pareigūnus. Juos aktyviai rėmė Kimantai, Vancevičiai – Sokonyse, Lėckai – Voseliūnuose, Bunevičiai – Bučiūnuose, Bendoravičiai – Vaitiškėse, Tamošiūnas Pranas, Vinco – Šermukšnis – Kisieliškėse, Stelmokas Zigmantas – Jundeliškėse, Beinoravičiūtė Onutė – Panemunėje. Ypač aktyvūs šių partizanų rėmėjai buvo birštoniškių tėvų Juozo ir Onos ir sūnaus Vytauto, dukterų Janės, Onutės, Elenos ir Aldonos Juozaičių šeima. Jie gyveno Birštone, Žalgirio g. 9, prie dabartinės J. Basanavičiaus aikštės, savo name buvo įrengę slėptuvę partizanams. 1948 m. birželio mėnesį šeima perdavė Vėjo partizanams 4 šautuvus. 1948 m. Juozas, Ona ir Vytautas Juozaičiai buvo suimti ir ištremti į Šiaurę. Ši patriotų šeima turėtų sulaukti didesnio pilietinio ir mokslinio susidomėjimo (LYA, K-1, f.58, b.34316/3, t.5, t.8). Kiti partizanų rėmėjai buvo suimti, kankinami ir ištremti 8 – 15 metų, prarado sveikatą, turtą, pilietines teises, bet niekuomet neprarado sąžinės ir atsakomybės Tėvynei, giminei ir šeimai.
Krašto partizanai ne tik kovojo su okupantais ir vietiniais kolaborantais. Jų tikslas buvo paralyžiuoti okupacinę ūkio sistemą bei atgrasyti žmones nuo kolaboravimo su okupantais. Tad panemuniškio Jono Beinoravičiaus – Vėjo grupė nusprendė sukelti sąmyšį besigydančių sovietų kariškių ir tarp sovietinio aktyvo, įgąsdinti juos sanatorijoje Nr.2.

Nepavykusi Birštono kurorto vadovybės medžioklė 1948 m. gruodžio 12 dienos rytą

Adomas Bartusevičius „Narsuolis“.

„LTSR Sveikatos apsaugos ministerijoje gautas Birštono kurorto vyr. buhalterio Dimos pareiškimas, kad 1948 m. gruodžio 12 d. trys kilometrai nuo Birštono grupė medžiotojų, tarp kurių buvo kurorto vyr. buhalteris ir kurorto direktoriaus draugai Dima ir Tribė, buvo banditų sulaikyti, nuginkluoti ir apiplėšti“ (Ten pat, p.2). Pareiškime Prienų MGB buvo rašoma:
„Grupė Birštono sanatorijos darbuotojų išvyko į medžioklę. Susitikus su partizanais jie buvo apiplėšti, iš jų buvo atimti ginklai. Kokie tai buvo partizanai, nežinoma. Sanatorijos darbuotojai apie tai pranešė Birštono valsčiaus MGB. Jo darbuotojai su tarnybiniu šunimi ieškojo partizanų, tačiau ties mišku (tikėtina ties Nemajūnais – V.K.) jų pėdsakai dingo.“ (Ten pat, p.3)
1948 m gruodžio 12 -oji. Kalba dokumentai: „LTSR MGB ministrui generolui majorui draugui Jefimovui, Vilnius
Specpranešimas. Apie banditų išpuolį prieš VSPCT sanatoriją „Birštonas – 2“
1948 m. gruodžio 12 d., apie 21 val vakaro banditai surengė išpuolį prieš VSPCT sanatoriją „Birštonas – 2“. Išpuolyje dalyvavo 5 banditai.
Išpuolio metu buvo apšaudytas sanatorijos pastatas, rastos 32 iššaudytų šovinių gilzės. Apšaudymo metu buvo mirtinai sužeistas Matiukinas, kuris mirė praėjus 10 minučių po sužeidimo.
Aplinkybės, kuriomis įvyko banditų užpuolimas, yra šios: 1948 m. gruodžio 12 dienos vakare Birštono sanatorijos patalpose buvo organizuotas pasilinksminimo vakaras, kuriame dalyvavo iki 20 žmonių ir kai kas iš vietinių gyventojų. 10 MGB karių vaikščiojo sanatorijos patalpose. Trys MGB kariai saugojo pastatą ir vaikščiojo aplink jį, kiti su ginklais buvo pastate.
Seržantas Matiukinas, dalyvavęs šiame vakare, buvo be ginklo ir apie 21 val., esant būtinybei, išėjo į gatvę, nuėjo nuo pastato 25 metrus, buvo apšaudytas dvejomis automatų serijomis ir sunkiai sužeistas ir po 10 minučių mirė.
Po banditų šūvių kariai, buvę sanatorijos patalpose, atidengė ugnį į banditus. Banditai iššovė keletą vienetinių šūvių į sanatoriją ir pasitraukė į mišką, esantį prie sanatorijos (Žvėrinčiaus – V.K.).
Susišaudymas tarp karių ir banditų buvo trumpalaikis. Buvo sudaryta operatyvinė – karinė grupė, vadovaujama MGB kapitono Zolotarenkos. Su tarnybiniu šunimi ji pradėjo persekioti banditus. Tarnybinis šuo iš karto aptiko partizanų pėdsakus, bet paskui miške juos pametė. Persekiojanti karinė – operatyvinė grupė grįžo nepasiekusi apčiuopiamų rezultatų.
Tyrimas, kuris iškart buvo organizuotas, rezultatų nedavė. Medžiagos apie banditų išpuolio ir sanatorijos apšaudymo tikslus nerasta.
Per agentūrą buvo nustatyta, kad išpuolyje dalyvavo iki 5 žmonių. Veikė Dainavos apygardos Dzūkų brigados banditų vadeivos „Vėjo“ grupė.
Taip pat per agentūrą nustatyti banditai, kurie organizavo išpuolį prieš sanatoriją: „Vėjas“ (Jonas Beinoravičius – V.K.), „Gintaras“ (Juozas Beinoravičius – V.K.), „Girėnas“ (Vladas Kimantas – V.K.) „Narsuolis“ (Adomas Bartusevičius – V.K.), Svyruoklis (Vladas Vansevičius – V.K.).
…Sanatorija šiuo metu saugojama, čia įkurti MGB kariuomenės postai /LTSR MGB Prienų skyriaus viršininkas Ševčenko/(Ten pat, p8-9, versta iš rusų kalbos).

Okupantų talkininkų vadovybės reakcija
Iš Maskvos ir iš Antano Sniečkaus pasipylė raštai su rezoliucijomis rusų kalba Jefimovui:„Drg. Ministre, kodėl nepranešate apie priemones, kad užkirsti kelią tolimesniam banditų siautėjimui“, „Prašau likviduoti banditus“, „Prašau skubiai pranešti Smerčui (sovietinės kariuomenės karinė žvalgyba – V.K.)“ (Ten pat, p.2).
Okupantai ir jų talkininkai išsigando, nes jau kitą dieną iš sanatorijos Nr.2 ir iš sanatorijos Nr.1 išvyko didesnė dalis poilsiautojų. Manyta, kad tai persimes ir į kitus Lietuvos kurortus.
„Lietuvos komunistų partijos(b) Centro komiteto sekretoriui drg. Sniečkui,Vilnius.
Kad užtikrinti Lietuvos TSR kurortų normalų darbą, aš įsakiau Klaipėdos, Pasvalio, Kretingos, Biržų, Prienų, Varėnos apskričių (pagal kurortų teritorinę administracinę priklausomybę – V.K.) skyrių viršininkams vykdyti šiuos nurodymus: perdislokuoti karinius garnizonus ir liaudies gynėjų būrius į patalpas, esančias prie pat kurortų. Sukurti savigynos būrius iš kurorto tarnautojų ir tarybinio – partinio aktyvo, sustiprinti operatyvines priemones kovoje su banditizmu rajonuose, kuriuose yra kurortai.
…Siekiant padėti Prienų apskrities Birštono valsčiaus MGB operatyvinio darbo organizavimui nusiųsti į Birštono LTSR MGB operatyvinę grupę.“ (Ten pat, p.10).
Atvykusi operatyvinė grupė konstatavo, kad vietinis MGB skyrius per lėtai plečia savo agentūrą, kad aplaidžiai dirba savo darbą.
Kurorto direktorius Leopoldas Tribė (1915 – 1983 m.) patriotas, kovotojas prieš sovietinę okupaciją. Niekas tuo metu net negalėjo įtarti, kad 1948 m. spalio 12 dienos įvykiai Birštone negalėjo apsieiti be kurorto direktoriaus Leopoldo Tribės pažiūrų sistemos ir jo veiklos, Pažvelkime į jo biografiją.

Sanatorija nr.2 („Spalis“).

Leopoldas Tribė gimė 1915 02 05 Pasvalio rajone Daujėnų miestelyje gyvenusioje ir į Rusiją nuo Pirmojo pasaulinio karo baisumų pasitraukusioje pabėgėlių šeimoje. 1918 m. pabaigoje šeima grįžo į Lietuvą. 1932 m. Leopoldas baigė Aukštesniąją komercijos mokyklą Tauragėje. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą Kaune, 1935 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 m. baigė Karo mokyklą (XIX laida), suteikus aviacijos jaunesniojo leitenanto laipsnį, jis buvo paskirtas į 7 eskadrilę lakūnu, 1938 metais jam buvo suteiktas II eilės karo lakūno vardas. Karo lakūnu įvairiose eskadrilėse tarnavo iki 1940 m. spalio mėn., kuomet okupantai sovietai likvidavo Lietuvos kariuomenę. Leopoldas Tribė buvo iš kariuomenės atleistas. Baimindamasis sovietų represijų, jis pasitraukė į Berlyną ir gyveno Berlyne. 1941 m. prasidėjus sovietų – nacių karui, grįžo į Lietuvą ir dalyvavo birželio sukilime (Lietuvos kariuomenės karininkai, T.VIII, v., 2009, p.61). Kurį laiką tarnavo vokiečių policijos IV batalione (http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367182072589/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content). Vėliau studijavo VDU, dirbo AB „Sodyba“ transporto dalies vedėju. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje slapstėsi pas daugelį žmonos Onos Birutės Grigaliauskaitės giminaičių Suvalkijoje. Birštone Sanatorijos nr.2 pavaduotoju dirbo nuo 1946 m., o direktoriumi buvo paskirtas nuo 1947 m. Pokario metais 9 jo šeimos nariai ir giminaičiai buvo ištremti, du iš jų mirė. Šiuo metu galime iškelti tik hipotezę, kad partizanų veiksmai buvo derinami su kurorto direktoriumi. Ją patvirtinsime ar paneigsime, tik susitikę su Leopoldo Tribės giminaičiais.

Kurorto direktorius MGB seklių rate
Po partizanų akcijos direktorius Leopoldas Tribė buvo pradėtas sekti. Tai liudija MGB slapta sekimo medžiaga. Iš jos matyti, kad emgebistai žinojo Leopoldo Tribės biografiją tarpukariu. Iš 1945 metais Marijampolės kalėjime tardyto vieno pasipriešinimo dalyvio kankinimais išgauto prisipažinimo buvo sužinota, kad Tribė 1945 m. lapkrityje Kaune buvo susitikęs su Lietuvos Laisvės armijos (LLA) aktyvistais. Vėliau buvo išsiaiškinti L.Tribės veiklos faktai Birštone: 1) 1947 m. vasario 19 dieną būdamas Birštono klebono Meškėno bute jis kalbėjo apie rinkimus į miesto ir kaimo žmonių darbo žmonių tarybas: „Aš rinkimų dieną nebalsuosiu ir agituosiu prieš balsavimą“. 2) Tribė rinkimų dieną neatvyko į rinkimų apylinkę ir rinkimuose nedalyvavo. 3)Tribė vykdo atvirą antisovietinę agitaciją kurorto darbuotojų tarpe (LYA, f.41, ap.1.b.1823, l.175-176).
Kurorto direktorius sugebėjo apsiginti nuo sunkių sovietų primestų kaltinimų darbo sabotavimu ir ryšiais su partizanais, tačiau 1949 m. vasario mėnesį iš pareigų buvo atleistas. Direktoriumi buvo paskirtas gydytojas Paukštis. Apie Leopoldo Tribės tolesnę veiklą ir likimą rašysime vėliau.

1949 -ieji. Laisvės kovos tęsiamos

Jono – Beinoravičiaus „Vėjo“ būryje.

Sovietams nepadėjo nei iš Vilniaus atsiųsta 7 asmenų MGB operatyvinė grupė, nei Birštono apylinkių MGB informatoriai „Rūta“, „Vytas“, „Juozas“, „Nemunaitis“, „Mėnulis“,„Antosė“, „Valė“, „Kremlius“, „Turistas“ ir kiti. 1949 m. sausio 21 dieną Vėjo grupės partizanai surengė pasalą ties Moibelėmis ir nukovė 1 MGB karininką, 1 stribą ir du Birštono sovietinius pareigūnus (Ten pat, p.146).
Okupantai ir jų talkininkai neturėjo ramybės. Buvo nukaunami okupantų kariškiai, stambesni ir smulkesni kolaborantai. 1949 m. rugpjūčio 3 dieną 4 -osios MGB šaulių divizijos vadai rašė LTSR MGB 2 -osios valdybos viršininkui pulkininkui Dovkajui:
„Pagal Prienų apskrities MGB duomenis banditų apygarda „Dainava“ ruošiasi užpulti šias vietoves: Prienai, Birštonas, Balbieriškis, Jieznas ir Stakliškės. Pagal Prienų MGB viršininko nurodymą minėtose vietovėse iš divizijos 353 pulko išskirtos 20 karių paieškos grupės. 353 -ojo pulko vadui duoti nurodymai sustiprinti budrumą ir karinių grupių kovinę parengtį“ (Ten pat, p.182)

Vytautas Kuzmickas, istorikas
Naudojant šią medžiagą, kaip ir visuomet, būtina nuoroda į straipsnio autorių ir leidinį, kuriame jis atspausdintas.